Karališkų šaknų verslininkas
Faisalas Bin Qassimas Al-Thani gimė 1948 m. Dohoje, šeimoje, priklausančiai vienai tolimai Al-Thani šakų, valdančių Katarą nuo 1825 m. iki šių dienų.
Apie jaunas šeicho dienas žinoma nedaug, tad sudėtinga spręsti, kiek jo kilmė padėjo kuriant verslą. Australijos nacionalinio universiteto profesorius Matthew'as Graysas kaičiuoja: apie 20 proc. visų vietos kilmės katariečių yra Kataro šeicho artimesni ar tolimesni giminės. Skaičiuojama, kad tokių žmonių yra apie 300 tūkst. daugiau nei iš 2 mln. šalies gyventojų.
Viena vertus, anot M.Grey, priklausomybė Al-Thani giminei negarantuoja sėkmės, nes kai kurias šeimos atšakas valdančioji dinastija mėgina laikyti atokiau valdžios, kad būtų išvengta perversmo rūmuose.
Iš kitos pusės šeimoms, artimoms valdančiojo emyro linijai, kilmė duoda rimtų preferencijų: ir vietos, ir užsienio verslininkai visada pirmenybę teiks partneriams su karališkuoju krauju.
Savo pirmąjį verslą šeichas Faisalas įkūrė 1964 m. būdamas 16 metų. Tai buvo nedidelė automobilines atsargines dalis pardavinėjanti kompanija „Gettco Trading“. Jau po metų jis paleido dar vieną projektą – ekspedicinių paslaugų transporto kompaniją „Gettco Cargo“. Iš pat pradžių tai buvo krovinių gabenimo jūra logistinės paslaugos.
Kitokios transporto rūšys tuo metu Katare buvo išplėtotos silpnai. „Kai ėmiausi verslo, ryšių su išorės pasauliu buvo mažai – tik per keliones“, – Al-Thani yra sakęs agentūrai „Bloomberg“.
Apie tai, iš kur buvo jo pirminis kapitalas, Faisalas niekada neužsiminė. Tačiau 1987 m. Kataro transporto kompanijų žinynas nurodo, kad įstatinis „Gettco“ kapitalas buvo 6,5 mln. rialų (1,78 mln. JAV dolerių).
Faisalo verslas formavosi periodu, kai Kataro politikoje ir ekonomikoje vyko permainos. Antrojo pasaulinio karo metais šalyje buvo aptikta naftos ir dujų atsargų ir apie 1950-uosius gavybos pramonė ėmė stumti žuvininkystę iš pagrindinės Kataro ekonomikos pozicijos.
Už naftą gauti pinigai į šalį priviliojo veržlią infrastruktūros ir prekybos plėtrą.
1960-ųjų pabaigoje Didžioji Britanija pranešė pasitraukianti iš Persijos įlankos. Iki tol buvęs britų protektoratas 1971 m. Kataras įgijo visišką nepriklausomybę. Tai sutapo su naftos krize dėl OPEC Vakarams paskelbto embargu ir daugkartiniu naftos kainų kilimu.
Naujas gyvenimas dykumoje
Nors šeichas Faisalas niekada neturėjo tiesioginio ryšio su gavybos pramone, energetinį bumą jis sėkmingai panaudojo savo naudai. Pajamos iš naftos ir dujų rentos pasiekė vartotojų klasę per valstybinius infrastruktūros projektus ir subsidijas užsienio investicijoms pritraukti bei prekybos plėtrai, teigia profesorius M.Grey.
1970 m. Faisalas įkūrė statybos medžiagų gamybos kompaniją „Linx Qatar“, vėliau – dar kelias įmones: lakų gaminimo, automobilių plovyklų ir degalinių tinklą. „Linx Qatar“ pirmiausia vertėsi cemento ir betono gamyba. Paklausa rūpesčių nekėlė: pasitraukus britams, į valdžią atėjęs emyras Hamadas bin Khalifa Al Thani pradėjo naujos šiuolaikinės valstybės sostinės statybas.
„Pirmojo bumo metu buvo daug nedidelių kompanijų su ribotais resursais, – pasakojo Faisalas. – Tos jų, kurios pajėgė samdyti daugiau darbuotojų, plėsti galimybes ir restruktūrizuotis, spėjo su sparčiais ekonomikos tempais“.
1980-aisiais naftos kainos smuko, o kartu su jomis – ir Kataro ekonomika. Silpnas augimas į ūkį grįžo tik 1990 metais. O 2000-ųjų pradžioje, kai naftos kainos vėl ėmė kilti, Artimuosiuose Rytuose prasidėjo dar vienas statybų bumas, šeichas Faisalas tam buvo pasiruošęs: daugelis kompanijų „Al Faisal Holding“ portfelyje buvo įkurtos 1990-aisiais — 2000-ųjų pradžioje.
Įvairiapusis šeicho verslas
Savo aktyvus Kataro milijardierius valdo per „Al Faisal Holding“. Šiandien kontroliuojančioji bendrovė turi savo dalių 47 kompanijose, sugrupuotose devyniomis kryptimis: be nekilnojamojo turto tai, pavyzdžiui, prekyba ir išsilavinimas.
Atskirai „Al Faisal Holding“ struktūroje atskirta diversifikuota korporacija „Aamal“, kurią šeichas Faisalas įkūrė 2001 m. sausį kaip dar vieną kontroliuojančiąją bendrovę. O 2007 m. jos akcijos pradėtos kotiruoti biržoje.
„Aamal“ veikia keliomis skirtingomis kryptis: statybos, nekilnojamojo turto valdymas, didmeninė ir mažmeninė prekyba, o taip pat – paslaugos, tarp kurių – kelionių operatoriai ir medicinos centrų tinklas.
60 proc. „Aamal“ priklauso „Al Faisal Holding“, likę vertybiniai popieriai sukasi Kataro biržoje. „Aamal“ rinkos kapitalizacija – 8,42 mlrd. rialų (2,3 mlrd. JAV dolerių). „Aamal“ pajamos 2015-aisiais išaugo 35 proc. iki 2,88 mlrd. rialų (790 mln. JAV dolerių), grynasis pelnas – 10 proc., iki 657 mln. rialų (180 mln. JAV dolerių). Dar rentabilesnis (82,5 proc. grynojo pelno) ir pelningesnis (74 mln. JAV dolerių) – nekilnojamojo turto valdymo segmentas, didžiausia pajamų dalis tenka statybos sektoriui (481 mln. JAV dolerių).
Ir viešbučiai, ir skalbykla
Pats Faisalas ir jo bendražygiai reguliariai peržiūri koncerno diversifikacijos duotą naudą.
Prasidėjus naujajam amžiui šeichas Faisalas ėmė investuoti į užsieninius aktyvus. 2003 m. jis kontroliuojančiosios bendrovės sudėtyje suformavo kompaniją ARTIC, kurios veikla – turistinis ir viešbučių verslas.
Nuo to laiko į verslininko portfelį įkrito daugiau nei 20 viešbučių šešiose pasaulio šalyse: Katare, Egipte, Alžyre, Italijoje, Vokietijoje ir JAV.
Vienas paskutinių pirkinių – 2014 m. sausį už 213 mln. JAV dolerių įsigytas penkių žvaigždučių viešbutis „St. Regis“ Majamyje. ARTIC struktūroje – ir prekybos centrai, ir elitinis prekybos centras ir, „Bloomberg“ vertinimu, Kataro stambiausia pramoninė skalbykla.
Futbolo čempionato dovanos
Per pastaruosius metus Faisalo padėtis pagerėjo kone trigubai. Dar 2015 m. vasarį skirtas žurnalas „Forbes“ verslininko turtus įvertino 837,7 mln. JAV dolerių. O šį pavasarį Faisalas, turėdamas 2 mlrd. JAV dolerių, pirmą sykį pateko į pasaulio turtingųjų „Forbes“ sąrašą.
Dėl dėkingos ekonominės konjunktūros verslininko padėtis turėtų dar pagerėti. Paslaptis – 2022 m. Katare vyksiantis pasaulio futbolo čempionatas. Faisalas kaip statybinis magnatas aktyviai dalyvauja ruošiantis čempionatui. Specialiai tam „Al Faisal Holding“ Dohoje stato aštuonis viešbučius.
2030 m. Kataro valstybinės subsidijos plėtojant turizmą artimiausius 15 metų sieks 40-45 mlrd. JAV dolerių. Dalis šio pyrago teks statant naujus viešbučius ir kuriant įvairias turistines paslaugas.
Pagalba su skandalo prieskoniu
Faisalas skiria dėmesio ne tik pelną nešantiems projektams, tačiau investuoja ir į švietimą. 1993 m. jis įkūrė mokyklą, kurioje mokyta anglų kalbos, o 2000 m. – Nyderlandų „Stenden“ universiteto padalinį Katare. Mokomųjų disciplinų pagrindą sudaro disciplinos, tiesiogiai susijusios su „Al Faisal Holding“ veiklos profiliu: verslo valdymas, turizmo ir viešbučių vadyba.
Kartais šeicho įsitrauktimas į švietimą ir labdarystę priveda prie skandalų. Pavyzdžiui, 2012 m. gegužę jo fondas „Al Faisal Without Borders Charity Foundation“ surengė labdaringą vakarienę Tarptautinės musulmonų mokslininkų sąjungai (IUMS). IUMS projektui „Nacijos atkūrimas“ Faisalo fondas skyrė 1,4 mln. JAV dolerių. Tai sulaukė kritikos: mat IUMS turi tiesioginių ryšių su tarptautinio judėjimo „Broliai musulmonai“ lyderiais, o 2014 m. jis buvo uždraustas kaip teroristinė organizacija.
Geriausiu Faisalo indėliu plėtojant Kataro turistinį verslą – 1998 m. atidarytas nuosavas muziejus, kuris tapo viena sostinės Dohos įžymybių. Muziejuje – daugiau nei 15 tūkst. artefaktų, surinktų Faisalo visame pasaulyje nuo 1960 metų. Kolekcijos pagrindas – islamiškojo meno pavyzdžiai, o taip pat – retro automobiliai, pradedant vėlyvaisiais 1920-ųjų „Ford T“ modeliais.
