Kaunas nuo seno garsėja kaip verslių žmonių miestas. Dabar ne tik teorinių, bet ir praktinių verslo pagrindų kauniečiai pradeda mokytis dar mokyklos suole, kurdami mokomąsias moksleivių bendroves.
Jaunose galvose kilusios idėjos, moksleivių rankomis sukurti produktai ne kartą nustebino ir sudomino net patyrusius verslininkus. Mokomųjų bendrovių kūrimą skatinančios organizacijos atstovai tikino, kad jaunieji kauniečiai yra perspektyviausi būsimi verslininkai.
Pavyzdžių, kai mokinės dar būdamos gimnazijos suole plėtoja realų savo verslą, jau yra.
Bendroves pristatė mugėje
Praėjusią savaitę Kaune vyko tarptautinė moksleivių mokomųjų bendrovių mugė „Inovatyvus verslas 2016“. Joje dalyvavo 39 mokomąsias bendroves įkūrusios moksleivių komandos iš 7 šalių.
Mugėje jaunuoliai pristatė savo bendroves ir savo jėgomis sukurtus gaminius.
Pirmąsias dvi vietas užėmė komandos iš Latvijos. Kauniečiai taip pat buvo tarp lyderių. Moksleiviai eksponavo sveikus pagardus, įrenginius, kurie leidžia patogiau vežtis daiktus automobilio bagažinėje ar naudojantis visuomeniniu transportu.
Iš pirmo žvilgsnio idėjos paprastos, tačiau originalūs gaminiai leidžia atsikratyti kasdienių smulkių nepatogumų.
Laimėjo trečiąją vietą
Konkurse sėkmė lydėjo Kauno „Saulės“ gimnazijos šešių narių komandą „la Jam“. Ji laimėjo trečiąją vietą.
„Tapome geriausi Lietuvoje ir treti Europoje“, – neslėpdami pasididžiavimo kalbėjo šios komandos nariai Austėja Šidlauskaitė, Benas Marcalis ir Tauras Sabaliauskas.
Bendraujant su 11 ir 12 klasių gimnazistais stebino jaunų žmonių iškalba, sugebėjimas reikšti mintis, mandagumas ir puikus auklėjimas.
Todėl sužinoti apie jų sumanymus ir ateities planus buvo labai įdomu.
Idėją pakišo nesusipratimas
„la Jam“ komandos nariai pasakojo, jog susibūrę į bendrovę ėmė sukti galvą, kokį produktą reikėtų sukurti, kad jis būtų patrauklus ir paklausus.
„Žinome, kad daug lietuvių kenčia nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Tam įtakos turi nesveika mityba, tai patiriame ir patys. Skubėdami renkamės greitąjį maistą, riebius majonezo ar kitus padažus. Ėmėme galvoti, ką galime pakeisti“, – pasakojo komandos narė A.Šidlauskaitė.
Jaunuoliai niekada nepamirš istorijos, iš kurios kilo jų verslo idėja. O buvo taip: vieno komandos nario tėvas valgė kepsnį. Jį norėjo pagardinti spanguolių uogiene, tačiau suklydo ir į lėkštę įsidėjo slyvų džemo. Kad būtų skaniau, ėmė patiekalą gardinti įvairiais aštriais priedais, aitriosiomis paprikomis.
Rado stebuklingą augalą
Toks iš pirmo žvilgsnio nereikšmingas įvykis moksleivius paskatino pasidomėti, kokie pagardai būtų ir vertingi, ir natūralūs.
„Mokslininkai yra ištyrę, kad aitriosios paprikos yra kone stebuklingas augalas. Jose yra ne tik įvairių vitaminų bei mineralinių medžiagų, bet ir kapsaicino. Ši medžiaga yra stiprus antioksidantas, stimuliuoja širdies ir kraujagyslių veiklą, mažina cholesterolio kiekį kraujyje ir trombų susidarymo riziką. Taip pat skatina virškinimą, spartina medžiagų apykaitą“, – žiniomis dalijosi A.Šidlauskaitė.
Tai išsiaiškinę mokiniai sukūrė pagardo receptą. Jo sudėtis – slyvos, spanguolių uogienė, aitriosios paprikos ir cukrus. Pagardas visiškai natūralus, be jokių konservantų, nes natūralus konservantas yra aitriosios paprikos.
Mokiniai pasakojo, kad keičiantis sezonui pagardo receptą taip pat galima pakeisti. Prieš Kalėdas į jį dėjo medaus ir cinamono.
Ragaujant firminį kauniečių pagardą atsiskleidė sodrus ingredientų skonis ir malonus aštrumas.
Sukasi gimnazijos virtuvėje
T.Sabaliauskas pasakojo, kad aitriųjų paprikų jaunųjų verslininkų komanda užsiaugina pati. Tai prašo daryti ir savo artimųjų.
„Vienoje paprikoje yra apie 20 sėklų. Jas tereikia pasodinti, laistyti ir stebėti, kad augalai gautų pakankamai saulės bei šilumos“, – sakė jaunuolis.
Slyvų jaunuoliai prisirenka močiučių ir tėvų soduose. Spanguolių taip pat nesunku rasti.
Pagardus gimnazijos virtuvėje verda komandos merginos. Kokius indelius pagardams rinktis, kaip juos apipavidalinti, rūpinosi komandos vaikinai.
Jie parinko dailius apvalius 130 ml indelius, sukūrė etiketes, patys iš lino pasiuvo dangtelių apdangalus.
Mokiniai atliko apklausą, kurios metu domėjosi, kiek suaugusieji ir bendraamžiai mokėtų už stiklainį jų gaminio, ir taip nustatė vidutinę – 2,20 euro – kainą.
„Mūsų šūkis – sveikata stiklainyje. Norime padaryti revoliuciją pagardų srityje, paskatinti žmones sveikai maitintis ir už protingą kainą naudoti produkto gamybai tai, kas pas mus auga“, – pasakojo mokiniai.
Verslą ketina įteisinti
Pirmuosius savo gaminius kauniečiai pristatė mokinių mugėse. Sulaukę susidomėjimo ryžosi jais prekiauti pavasarį vykusioje Kazimiero mugėje. Kauniečiai gaminį įvertino palankiai.
Nuo žiemos pradžios iki šiol mokiniai pagamino ir pardavė 350 pagardų stiklainių.
Apie moksleivių sumanymą jau žino ir verslininkai. Jaunimas sulaukė kelių konkrečių pasiūlymų plėtoti savo verslą. Suaugusieji siūlo patalpas veiklai, žada padėti sutvarkyti reikiamus dokumentus, kad pagardus būtų galima gaminti didesniais kiekiais.
„Planuojame įkurti ūkinę bendriją arba uždarąją akcinę bendrovę. Taip pat reikia gauti licenciją iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos. Ieškome investuotojų į savo verslą“, – sakė T.Sabaliauskas.
„la Jam“ komandos nariai ateityje ketina rinktis pačias įvairiausias specialybes. Austėja nori studijuoti ekonomikos ir verslo subtilybes, Tauras – industrines technologijas, kiti komandos nariai – inžineriją, dizainą.
„O aš – politologiją ir teisę. Manau, kad komandai, plėtojančiai savo verslą, pravers visų specialybių profesionalai, taip pat ir teisininko pagalba“, – sakė Benas.
„Lankstuką“ įvertino titulu
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) gimnazija taip pat skatina moksleivius burtis į mokomąsias mokinių bendroves. Viena tokių – komanda „Foamita“.
Jos nariai – 11 ir 12 klasėse besimokantys Paulius Kiaušas, Erikas Gorelčenka, Justas Daujotas ir Dominykas Latakas.
Pasitempę, iškalbūs ir išradingi vaikinai pasiūlė iš pirmo žvilgsnio labai paprastą, tačiau naudingą gaminį – „Lankstuką“. Už jį praėjusią savaitę vykusioje mugėje gavo inovatyviausios bendrovės titulą.
Vaikinai sukūrė įrenginį, kuris neleidžia automobilio bagažinėje vartytis ar išbirti įvairiems daiktams.
Sprendė paprastą problemą
P.Kiaušas pasakojo, kad ekonomikos pamokoje mokytoja pasiūlė prisiminti kokią nors problemą ir sukurti įrenginį, kuris problemą padėtų išspręsti lengvai ir paprastai.
„Ilgai sukome galvą, kur tą problemą rasti. Staiga prisiminėme, kad kai su tėvais vykstame apsipirkti, pirkinius keliame į automobilio bagažinę. Grįžus namo iš bagažinės neretai tenka graibyti apelsinus, vandens butelius ar varškės sūrelius, kurie išbyra iš parvirtusių krepšių“, – pasakojo J.Daujotas.
Taip vaikinams kilo idėja, ką daryti, kad būtų galima pašalinti kone kasdien kylančius nepatogumus.
Gaminiu naudojasi patys
Moksleiviai nusprendė pagaminti lankstukus. Tai labai tvirto kvadratinės formos porolono juosta, apvilkta tvirtu, drėgmei atspariu audeklu. Ant vieno šono pritvirtinta lipnioji juosta. Ji prilimpa prie automobilio bagažinę dengiančio audeklo.
Tokiais lankstukais galima apjuosti bagažinėje padėtus įvairius daiktus, krepšius ir automobiliui važiuojant jie nejuda.
„Pavasarį, kai lyja, tokią juostą prilipdžiau savo automobilio bagažinėje horizontaliai per jos vidurį. Daiktus dedu arčiau bagažinės galo, taip jie nenurieda į jos gilumą. Imdamas juos iš bagažinės nesusitepu drabužių“, – apie iš pirmo žvilgsnio paprastą sprendimą pasakojo P.Kiaušas.
Aplinkiniai lieka nustebę
Vaikinai taip pat apklausė žmones, kiek jie mokėtų už tokį gaminį. Paaiškėjo, kad už lankstukus žmonės negailėtų 8 eurų. Moksleiviai jau pardavė 100 savo gaminių.
„Pirma reakcija, kurią visada išgirstame pristatę įrenginį, būna: „O, geras!“ Žmonės įvertina nesudėtingą, tačiau reikalingą gaminį“, – sakė E.Gorelčenka.
Mokiniai savo pradedamam verslui ieško partnerių ir investuotojų. Jau konsultavosi su Valstybine mokesčių inspekcija, kaip puoselėti verslą toliau – pirkti patentą ar rinktis kitokį veiklos būdą.
„Nors mokomės Sveikatos mokslų universiteto gimnazijoje, greičiausiai suksime į verslą ir rinksimės su šia sritimi susijusias specialybes“, – teigė kauniečiai.
Sukūrė patogią apyrankę
Dar viena „Saulės“ gimnazijos komanda „Ratas“ jau antrus metus tęsia mokomosios bendrovės veiklą ir tobulina savo idėją. Viena jos sumanytojų Vaiva Žukauskaitė pasakojo, kad dar praėjusiais mokslo metais drauge su bendraklase Goda Majauskaite sumanė kurti įrenginį, kuris galėtų pakeisti elektroninius visuomeninio transporto bilietus.
„Pačios važinėjame visuomeniniu transportu. Dažnai tenka vežtis sunkias rankines, kitame krepšyje – kompiuterį. Rankos užimtos. Įlipus į troleibusą ar autobusą tenka ilgai krapštytis, kol surandi elektroninio bilieto kortelę. Tai nepatogu“, – pasakojo V.Žukauskaitė.
Merginoms kilo mintis, kad elektroninio bilieto kortelę gali pakeisti guminė apyrankė. Ji veiktų taip pat, kaip kortelė.
„Apklausėme 800 įvairaus amžiaus žmonių. 81 procentas teigė, kad tokią apyrankę norėtų turėti ir už ją sutiktų mokėti 4 eurus 80 centų“, – sakė gimnazistė.
Jaunųjų kauniečių idėja susidomėjo įmonė „Kauno autobusai“.
V.Žukauskaitė įsitikinusi, kad tokias apyrankes būtų galima taikyti ne vienoje srityje. Jos būtų patogios biurų darbuotojams, kurie į darbo vietą gali patekti tik pasinaudodami elektroninėmis kortelėmis.
„Kartais pristatydama savo idėją girdžiu skeptiškų vertinimų. Žmonės sako, kad šis sumanymas nėra išradimas. Sutinku. Moksleivių idėjos skirtos ne tam, kad gyvenimą apverstų aukštyn kojomis. Pritaikydami savo idėjas praktiškai kasdienybę norime padaryti patogesnę“, – įsitikinusi V.Žukauskaitė.
Moksleivės jau tapo verslininkėmis
Kauno „Saulės“ gimnazijos auklėtinė Augustė Kaknevičiūtė ir Kauno rajone esančios Ugnės Karvelis gimnazijos mokinė Šarūnė Vaidelinskaitė dar 9 klasėje žinojo, kad bus verslininkės.
Įkūrusios mokinių mokomąją bendrovę „So Cheeky“ jos ėmė kurti lipdukus, kurie puošė mobiliuosius telefonus, vėliau ir originalius jų dėklus. Dabar abiturientės jau verčiasi individualiąja veikla.
Jų gaminius parduoda kelios parduotuvės Vilniuje ir Kaune. Merginos planuoja žengti ir į Latvijos bei Estijos rinką. Savo gaminius yra siuntusios ir pirkėjams iš Filipinų, JAV, įvairių Europos šalių.
A.Kaknevičiūtė sakė, kad tapti verslininkais jauniems žmonėms negali sutrukdyti niekas.
„Net jei esi nepilnametis, tačiau tiki savo idėja ir trokšti ją įgyvendinti, galima įveikti ir finansinius, ir teisinius barjerus“, – įsitikinusi jaunoji verslininkė.
Kauniečiai visada yra tarp lyderių
Justinas Noreika
Viešosios įstaigos „Lietuvos Junior Achievement“ direktorius
„Lietuvoje nuo 1993 metų veikia ne pelno organizacija „Lietuva Junior Achievement“. Jos atstovai yra tarptautinės organizacijos nariai.
Organizacija rengia įvairias programas, kurių metu gimnazijų ar bendrojo lavinimo mokyklų vyresniųjų klasių mokiniai mokosi tapti verslininkais.
Viena tokių programų skatina jaunuolius kurti mokomąsias mokinių bendroves. Komandos įkuria įmones, kurių struktūra atitinka akcinių bendrovių veiklos pobūdį. Tada sugalvoja ir sukuria produktą ar paslaugą, tiria rinką, gaminį reklamuoja ir parduoda. Pasibaigus programai įmonė uždaroma.
Nuo organizacijos veiklos pradžios jau sukurta daugiau kaip 2 tūkstančiai bendrovių. Vien šiemet jų įregistruota 160. Mokinius konsultuoja profesionalūs verslininkai. Programose dalyvaujama nemokamai, jas remia patys verslo atstovai.
Savo įmones ir gaminius moksleiviai pristato Lietuvos mokomųjų bendrovių mugėse. Geriausi jų dalyviai vyksta į tarptautinius konkursus.
Kaunas yra moksleivių mokomųjų bendrovių meka. Gimnazijų nariai labai aktyviai kuria bendroves ir gaminius. Būtent dėl kauniečių aktyvumo auga konkurencija, kartu ir sukuriamų produktų kokybė bei įvairovė. Kauno moksleiviai visada yra tarp bendraamžių lyderių. Kai kurie jauni kauniečiai jau yra tapę verslininkais.“
