Būsimoji D. Trumpo „piniginė“ – taksistas, tapęs milijardieriumi

Išeivis iš skurdžių Bostono rajonų Sheldonas Adelsonas išbandė dešimtis profesijų ir atrado save lošimų ir viešbučių versle. Dabar jis – vienas turtingiausių pasaulio žmonių ir respublikonų partijos donoras.

Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.
Nuo pat krizės pradžios kazino tinklo magnatas atidarė po vienus lošimo namus JAV, Singapūre ir Kinijoje.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Nuo pat krizės pradžios kazino tinklo magnatas atidarė po vienus lošimo namus JAV, Singapūre ir Kinijoje.<br>AFP/Scanpix nuotr.
S.Adelsonas jau statė ir pirko kazino-viešbučius visame pasaulyje. Pirmiausiai Kinijos Makao pusiasalyje.<br>AFP/Scanpix nuotr.
S.Adelsonas jau statė ir pirko kazino-viešbučius visame pasaulyje. Pirmiausiai Kinijos Makao pusiasalyje.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Iki rinkimų liko pusė metų ir jų favoritams, D.Trumpui ir Hillary Clinton, tenka didinti kampanijų biudžetus.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Iki rinkimų liko pusė metų ir jų favoritams, D.Trumpui ir Hillary Clinton, tenka didinti kampanijų biudžetus.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

May 15, 2016, 9:44 AM, atnaujinta May 25, 2017, 1:29 PM

Partijos auksas

Donaldas Trumpas – vienas 2016 metų prezidento rinkimų kandidatas. Iki rinkimų liko pusė metų ir jų favoritams, D.Trumpui ir Hillary Clinton, tenka didinti kampanijų biudžetus. Balandžio mėnesį kandidatai, ir tie, kurie dabar jau iškritę, buvo surinkę daugiau kaip 1 mlrd. dolerių.

Penktadalis šios sumos (222 mln. dolerių) atiteko H.Clinton, o D.Trumpo biudžetas šiek tiek kuklesnis – 36,7 mln. dolerių, iš kurių 24,6 mln. – jo asmeninės lėšos. Po pergalės Indianos valstijoje D.Trumpas pareiškė, kad rudens kampanijai jam prireiks maždaug 1,5 mlrd. dolerių ir šįkart jis ieškos rėmėjų.

Tai nebus lengva: pastovūs respublikonų rėmėjai atvirai reiškia nepasitenkinimą D.Trumpo kandidatūra. Padėti jam gali lošimų magnatas S.Adelsonas, praėjusios savaitės pabaigoje D.Trumpui išreiškęs viešą palaikymą. „Aš respublikonas, jis respublikonas. Jis mūsų kandidatas“, – tuomet pasakė jis.

S.Adelsonas laikomas vienu įtakingiausiu ir solidžiausių „piniginių“ respublikonų partijoje. „Forbes“ aprašė jo vaidmenį amerikiečių konservatorių stovykloje taip: „Uždirbdamas milijardus iš stambiausio kazino tinklo, jis išnaudoja lėšas pirkdamas įtaką respublikonų partijoje“.

Jis vadinamas „senosios partijos krikštatėviu“.

„Forbes“ duomenimis S.Adelsono turtas beveik šešis kartus didesnis už D.Trumpo. 2016 metų kovo pradžioje, kuomet žurnalas atnaujino savo turtuolių sąrašą, S.Adelsono aktyvai buvo vertinami 25,2 mlrd. dolerių ir jis buvo 22-as pasaulyje bei 14-as JAV. Per pastaruosius du mėnesius „Forbes“ prie magnato turtų pridėjo dar vieną milijardą dolerių.

„Bloomberg“ duomenimis, dar šį antradienį S.Adelsono turtai siekė 24,1 mlrd. dolerių. Iš jų 4 mlrd. – neįdarbinti pinigai. Pagrindinis jo turtas – bendrovė „Las Vegas Sands“, kurios vertė – 36,65 mlrd. dolerių, S.Adelsono valdoma dalis verta -19,8 mlrd. dolerių.

Dirbo taksistu

Savo verslo kelią jis pradėjo pasiskolindamas 200 dolerių. Kai milijardieriui gimė sūnus Artūras, jis dirbo taksistu. „Tai buvo laikas, kai turtuoliu mūsų kvartale buvo laikomas tas, kuris turėjo kišenėje tris dolerius“, – prisiminė magnato vaikystės draugas Irvinas Shafecas.

Pačias S.Adelsonui šios sumos nepakako. Uždirbti pinigus jis pradėjo būdamas 10 metų, Antrojo Pasaulinio karo metais. Jis gatvėse pardavinėdavo laikraščius. Kaip pažymėjo „Review-Journal“, jau tada būsimas verslininkas suprato, kad jam labiau apsimokės išsipirkti vietą gatvėje, negu dirbti „dėdei“ už smulkius pinigus.

Tad S.Adelsonas kreipėsi į „dėdę“ Elą, iš kurio pasiskolino 200 dolerių, kad atgautų vietą iš konkurentų. Vėliau jis išsipirko jau dvi vietas.

Savęs paieškos

Po kelių metų, 1948 metais, 15-metis būsimas milijardierius įkūrė nedidelę bendrovę su saldumynus pardavinėjančiais aparatais. Tam jis iš to paties dėdės pasiskolino 10 tūkst. dolerių – sumą, už kurią tuomet galima buvo nusipirkti būstą Bostone. S.Adelsonas ten, kur visą parą būdavo žmonių srautai, išstatė 125 automatus, pirmiausia degalinėse.

Smulkioji prekyba Bostone buvo kontroliuojama italų kilmės mafijos klano „Patriarka“ ir dėl to vos tik verslas atsipirko, S.Adelsonas jį pardavė, o už uždirbtus pinigus persikėlė į Niujorką. Ten jis ir įstojo į prestižinį koledžą, finansų specialybę.

Po dviejų metų mokslus jis metė ir tapo teismų žurnalistu, o dar po poros metų jis įsirašė į JAV kariuomenės gretas. Ten jis įstojo į karinę-juridinę tarnybą, faktiškai likdamas teismų žurnalistu.

Po dviejų tarnybos metų S.Adelsonas demobilizavosi ir vėl pradėjo uždirbti pinigus. Iš pradžių įsidarbino paskolų brokeriu, vėliau tapo investicijų analitiku, o galiausiai su broliu atidarė bendrovę, teikiančią tualeto reikmenis viešbučiams. 2007 metais S.Adelsonas sakė, kad per savo ilgą karjerą jis suspėjo padirbti daugiau nei 50 skirtingų verslo sričių.

1960-ųjų metų pradžioje, magnatas grįžo iš Niujorko į Bostoną, kur pradėjo užsiimti investicijomis į ką tik sukurtas bendroves. 1968 metais jo turtai siekė 5 mln. dolerių.

1970-ųjų metų pradžioje S.Adelsonas susidomėjo nekilnojamuoju turtu, ėmė rengti būsto muges ir parodas. Vėliau jis nusipirko leidyklą, leidžiančią žurnalą apie kompiuterių technologijas. Kadangi jau turėjo patirtį organizuojant parodas, jis nusprendė sukurti panašų renginį, tik su besiformuojančia kompiuterių pramone.

Pirmoji paroda „COMDEX“ įvyko Las Vegase 1979 metais ir buvo atvira tik šios srities specialistams. Bet S.Adelsonui nepavyko pagauti visuomenės susidomėjimo kompiuteriais ir taip pat susitarti dėl bendradarbiavimo su jaunomis bendrovėmis, tokiomis kaip „Microsoft“ ir „Apple“.

1970-ųjų pabaigoje, kompiuterinės bendrovės jau turėjo kelių perspektyvių prekių portfelį, bet dar nebuvo biržoje ir nepritraukė visuomenės dėmesio. Pramonės veteranas „IBM“ kaip tik ruošėsi pristatyti savo pirmąjį personalinį kompiuterį „IBM PC“. Verslininko akyse formavosi nauja pramonės šaka, todėl jis ir nusprendė sukurti „COMDEX“ platformą perspektyviems rinkos žaidėjams.

1980-ųjų pabaigoje, „COMDEX“ atvėrė duris ir plačiajai publikai, kas sukėlė didžiulį lankomumą. Stendo nuomos kaina augo, ir 1990-ųjų pradžioje vien S.Adelsonas, neskaičiuojant jo partnerių, iš parodos užsidirbdavo iki 20 mln. dolerių per metus.

Amerikietiški kalneliai

1995 metais teises į „COMDEX“ organizavimą nusipirko japonų koncernas „SoftBank“ už 862 mln. dolerių, iš kurių 500 mln. gavo pats S.Adelsonas. Dar prieš parduodant „COMDEX“, verslininkas pradėjo ieškoti vietos, kur Las Vegase galėtų sukurti konferencijų centrą.

Tinkamą plotą jis rado lošimo namų ir viešbučio „Sands Hotel“ teritorijoje, kurią  1989 metais kartu su viešbučiu ir nusipirko. Tam, metais anksčiau, jis su savo draugais sukūrė bendrovę „Las Vegas Sands“, kuri dabar ir neša jam pagrindinius turtus.

Kartu su sklypu konferencijų centrui S.Adelsonas gavo ir vieną seniausių miesto kazino. Tai iššaukė jo susidomėjimą šiuo verslu. Pabuvęs Italijoje, jis nusprendė uždirbtus už „COMDEX“ pardavimą pinigus investuoti į kazino-viešbučio Venecijos stiliumi statybą. Tad senas „Sands Hotel“ viešbutis buvo nugriautas.“The Venetian Las Vegas“ projektas buvo pabaigtas 1999 metais, tapdamas antru pagal dydį viešbučio kompleksu pasaulyje.

Verslas teikė pelną. O 2000 metais S.Adelsonas jau statė ir pirko kazino-viešbučius visame pasaulyje. Pirmiausiai Kinijos Makao pusiasalyje, dar viename lošimo industrijos centre.

Buvusi Portugalijos kolonija 1999 metais tapo Kinijos teisėta dalimi ir vienintele vieta šalyje, kur leidžiami azartiniai žaidimai. Po dviejų metų, Pekinas atidarė miestą užsienio investuotojams, pažeisdamas vietos magnato Stenlio Xo monopoliją. Vienas pirmųjų į šią rinką žengė S.Adelsonas, 2004 metais atidarydamas kazino „Sands Macau“.

2004 metų gruodį „Las Vegas Sands“ sėkmingai atėjo į biržą ir pardavė 6,8 proc. bendrovės akcijų. Pradinė vertybinių popierių suma buvo 29 doleriai, o dienos pabaigoje ji jau siekė 46,56 dolerius. Tai atnešė S.Adelsonui 690 mln. dolerių.

Po pirmosios dienos biržoje, bendrovės kapitalizacija pasiekė 10,2 mlrd. dolerių. Jeigu 2004 metų pavasarį „Forbes“ vertino S.Adelsono turtus 1,8 mlrd. dolerių, tai po metų jie jau siekė 11,5 mlrd. dolerių.

Krizė sukėlė sunkumų

S.Adelsono karjera piką pasiekė 2007 metais. Pavasarį jis buvo pripažintas trečiu pagal turtingumą JAV gyventoju ir jo turtai siekė 26,5 mlrd. dolerių, o vasarą Makao buvo atidarytas „The Venetian Macao“ viešbutis – vienas iš stambiausių pagal plotą pastatų pasaulyje. Bet po metų prasidėjusi krizė sukėlė daug sunkumų, o iki bankroto buvo nedaug likę. Nuo 2007 metų spalio iki 2009 metų kovo „Las Vegas Sands“ akcijų vertė nuo 144 dolerių krito iki 1,4 dolerio.

Tokio kritimo priežastys buvo kelios. Pirmiausia, S.Adelsoną į teismą padavė žinomas lobistas Richardas Suenas, kuris teigė turėjęs gauti 5 mln. dolerių iš „Las Vegas Sands“ už slaptų derybų vykdymą.

Tuo pačiu metu Pekinas įvedė turistinių vizų į Makao apribojimą, o viešbučio lankomumas Las Vegase krito dėl ekonomikos nuosmukio. Galiausiai, bankų krizė sukėlė klausimų dėl „Las Vegas Sands“ kreditavimo, kuri kaip tik statė eilinį kazino-viešbutį.

2008 ir 2009 metai – vieninteliai nuostolingi „Las Vegas Sands“ istorijoje. Nuostoliai atitinkamai siekė 164 ir 369 mln. dolerių. Norėdamas išgelbėti bendrovę S.Adelsonas išskyrė 1 mlrd. dolerių iš asmeninių lėšų.

Nuo pat krizės pradžios kazino tinklo magnatas atidarė po vienus lošimo namus JAV, Singapūre ir Kinijoje, greitai atsidarys dar vienas viešbutis Makao, šįkart  - prancūziško stiliaus.

Sheldonas Adelsonas skaičiais:

26,2 mlrd. dolerių – dabartiniai jo turtai;

1-asis turtingiausių Las Vegaso gyventojų sąraše;

200 dolerių – tiek jis pasiskolino, pradėdamas pirmąjį verslą;

11,7 mlrd. dolerių – praėjusių metų „Las Vegas Sands“ pelnas;

2005 metais verslininkas investavo 250 tūkst. dolerių į Georgo Busho inauguracijos šventę;

2008 metais „Las Vegas Sands“ vertė krito 94 procentais.

Parengė Kristina Rancaitė

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.