32-ejų kaunietei šiandien sėkmingos karjeros galėtų pavydėti ne vienas ekonomikos mokslus dar tik kremtantis studentas – darbą prie prekystalio ji iškeitė į įmonės biurą Maltoje, o šiandien yra atsakinga už 33 restoranus, kuriuose dirba 1600 darbuotojų.
– Ar „McDonald's“ buvo pirmoji jūsų darbovietė?
– Taip. Baigusi mokyklą Kaune atvykau studijuoti į Vilnių. Kadangi puikiai išlaikiau matematikos egzaminą, įstojau į ekonomikos studijas Vilniaus universitete. Buvau nevilnietė, reikėjo užsidirbti pinigų pragyvenimui sostinėje ir taip įsidarbinau restorane „McDonald's“.
Studijuodama visuomet galvojau, kad man labai patiktų analitinis darbas, bet situacija taip susiklostė, kad baigdama studijas tebedirbau restorane, o mano vadovė ieškojo asistentės, tad šios pareigos buvo pasiūlytos man. 2007-ųjų pabaigoje pradėjau dirbti rinkodaros koordinatore.
– Ar pamenate savo pirmąjį atlyginimą?
– Šiandien tikrai nepamenu, kokia tai buvo suma, bet žinau, kad valandinis atlygis buvo 3 litai. Taip buvo 2004-aisiais. Per mėnesį susidarydavo ne tiek jau daug – keli šimtai litų, bet kaip studentei, kuriai buvo svarbu suderinti darbą ir studijas, tai buvo labai geras variantas. Dienomis mokydavausi, vakarais dirbdavau.
– Ar tai reiškia, kad pačiai teko dėlioti bulvytes į pakuotes?
– Tikrai taip. Dirbti pradėjau vos baigusi pirmąjį studijų universitete kursą ir mano studijų kolegos dar niekur nedirbo.
– Kaip nutiko, kad teko palikti Lietuvą ir vykti dirbti į Maltą?
– Tuo metu „McDonald's“ pardavė visą savo Baltijos šalių rinką Maltoje veikiančiai įmonei. Maltoje veikė aštuoni restoranai, prie jų buvo prijungta 19 Baltijos šalių restoranų. Dvejus metus teko su šia įmone dirbti būnant Lietuvoje. Mano vadovas buvo maltietis ir gavau jo pasiūlymą vykti dirbti į Maltą. Tuo metu įmonė dar prisijungė ir Graikijos rinką, tad buvo stiprinama komanda. Dirbau rinkodaros srityje, vėliau tapau atsakinga už Maltos ir Graikijos rinkas.
– Ar svarstėte iš viso negrįžti į Lietuvą ir likti Maltoje, kur geras klimatas?
– Tai maža sala, kur nuolat šviečia saulė ir gražus oras, vasara tęsiasi pusę metų... Bet gana greitai tai ima pabosti, man labai trūko miestų šurmulio. Vieną savaitę per mėnesį praleisdavau Graikijoje, Atėnuose, tad šios nuolatinės kelionės man labai patiko. Vėliau buvo imta diegti įvairias išmaniąsias technologijas – tokias kaip savitarnos terminalai. Aš sulaukiau pasiūlymo grįžti ir nedvejodama sutikau.
– Jei šiandien jums pasiūlytų vykti darbuotis į kurią nors kitą Europos šalį, greitai susipakuotumėte daiktus?
– Manau, kad taip. Malta buvo pirmoji užsienio šalis, kurioje teko gyventi, tad kultūriniai skirtumai, kitoks gyvenimo būdas, naujos aplinkos pažinimas – visa tai buvo labai įdomu. Pažinti kitą kultūrą, žmones, kurie mąsto šiek tiek kitaip, nei esi įpratęs – tai tikras iššūkis.
– Ar sunku buvo rasti bendrą kalbą su pietiečiais graikais ir maltiečiais?
– Graikai niekur neskubantys: jei darbą turėtume pradėti devintą ryto, tai jį tikriausiai pradėtume dešimt minučių po devintos. Žinoma, palyginti su Baltijos šalimis, akivaizdu, kad žmonės į susitikimus neskuba ir vėluoja 10–15 minučių, čia mėgstama pabrėžti, kad reikia mėgautis gyvenimu ir niekur neskubėti. Kita vertus, kompanija yra tarptautinė, tad tenka įprasti ir prie tam tikrų taisyklių.
– Kokių dalykų išgirdote apie Lietuvą dirbdama užsienyje?
– Maltoje yra nemažai lietuvių, kurie kuria savo gyvenimą būtent šioje šalyje. Iš žmonių, kuriems kada nors yra tekę dirbti su mūsų tautiečiais, ne kartą teko girdėti, kad lietuviai labai darbštūs ir disciplinuoti. Jei lietuvis pažada, kad kokį nors darbą padarys, tai jis jį ir padarys ir nieko tikrinti nereikia. Graikai, vos išgirdę, kad esu iš Lietuvos, iš karto suskubdavo pakeisti pokalbio temą apie Šarūną Jasikevičių. Lietuva ten garsėja kaip krepšinio šalis.
– Šiuo metu taip pat gyvenate ne Lietuvoje?
– Taip, gyvenu Rygoje, bet kiekvieną mėnesį darbo reikalais sugrįžtu į Lietuvą, taip pat dažnai tenka vykti į Estiją. Kadangi šiuo metu dar ir studijuoju Didžiosios Britanijos Bradfordo universitete – grafikas įtemptas.
– Kuo mūsų, lietuvių, tautinis charakteris skiriasi nuo brolių latvių ir estų?
– Esu ne kartą girdėjusi, kad „lietuviai yra Baltijos šalių italai“. Po šiuo apibūdinimu slypi tai, kad kalbame daug ir garsiai, esame drąsūs, turime daug įvairių idėjų ir nenorime nutylėti.
– Kaip, jūsų nuomone, per 12 metų pasikeitė vartojimo kultūra ir požiūris į greitąjį maistą?
– Tam tikri vartojimo įpročiai tikrai pasikeitė, juk prieš dešimtmetį kava išsineštinai būtų nustebinusi ne vieną, o dabar tai puikus laiko taupymo būdas. Pasikeitė ir pati pietavimo kultūra – žmonės įprato užkandžiauti greitai. Kai prieš 20 metų buvo atidarytas pirmasis greitojo maisto restoranas Vilniuje, tai žmonių pasąmonėje siejosi tikrai ne su mėsainiais, o su Amerika, Vakarais, žmonės laukdavo ilgose eilėse norėdami paragauti kažko naujo.
– Ko jus išmokė dirbančio studento patirtis?
– Padirbėti studijų metu tikrai verta, bet nereikia priimti kiekvieno darbo labai tiesiogiai kaip labai apibrėžtos situacijos, būtina dairytis, kas vyksta aplinkui. Neturėjau didelio noro ruošti bulvytes, bet tuo metu reikėjo pajamų. Aš visuomet bandžiau mokytis įvairiausių dalykų: kaip organizuojamas pamaininis darbas, kaip vadovai bendrauja su darbuotojais, kaip organizuoti didelio kolektyvo darbą. Jau po vienerių metų mano darbo pobūdis pasikeitė ir galėjau išmokti naujų dalykų ir įgauti naujos patirties. Nereikėtų priimti kiekvieno darbo kaip labai labai siauro sąrašo dalykų, kuriuos reikia padaryti, būtina siekti ko nors išmokti – disciplinos, komandinio darbo, supratimo, kad kiekvienas žmogus yra skirtingas ir su kiekvienu reikia kalbėti individualiai, kad pavyktų pasiekti laukiamų rezultatų. Jaunam žmogui – tai didelė gyvenimo mokykla.
– Kokia atsakomybė ant jūsų pečių yra šiandien?
– Esu atsakinga už „McDonald's“ restoranų tinklo rinkodarą Baltijos šalyse. Šiuo metu Baltijos šalyse yra 33 restoranai, kuriuose dirba apie 1600 žmonių.
– Kokios asmeninės savybės jums padėjo atsidurti ten, kur esate šiandien?
– Noras mokytis iš žmonių, kurie yra šalia, ir drąsus savo nuomonės reiškimas, bet kartu atvirumas ir kitų žmonių nuomonėms. Kartais mes planuodami mėgstame sakyti, kad „tai jau darėme“, bet juk kiekvieną kartą tas pats darbas gali pavykti kitaip ir išmokyti naujų dalykų, tad kategoriškumas ne visada yra gerai. Juk daug kas labai sparčiai keičiasi – atsirado skaitmeninė rinkodara, socialinių medijų ir daug kitų naujovių, tad nuolat reikia būti pasitempusiems ir mokytis, kad pavyktų spėti su technologijomis.
– Koks būtų jūsų patarimas jauniems žmonėms, kurie šiandien renkasi profesiją?
– Šiandien daug jaunų žmonių nori rinktis skaitmeninių technologijų sritį, nes tai tapo labai madinga, bet kartais gal reiktų prisiminti labiau tradicines sritis, kurios taip pat gali būti labai įdomios. Gal nereiktų kartu visiems pulti prie to, kas šiandien atrodo labai perspektyvu, verčiau rimtai pagalvoti, ko iš tiesų norisi pačiam žmogui. Taip pat gyvenime nereikia bijoti ką nors keisti – net ir įpusėtas studijas, juk gyvenime praverčia labai įvairios žinios ir patirtis.
