2008 m. JAV ekonomiką buvo apėmęs pats krizės įkarštis: griuvo hipoteka, bankrutavo stambūs bankai, smuko kompanijų vertė, augo nedarbas.
Tačiau 29-erių imigrantas iš Izraelio A.Neumannas, kuris tuo metu spėjo pakeisti kelis verslus, nuosmukio akivaizdoje įžvelgė perspektyvą savo idėjai: nuomoti į nedideles zonas padalintą biurą ir siūlyti jį gatvėje atsidūrusiems specialistams. A.Neumanno galvoje sukosi ne šiaip subnuomos sumanymas: jis norėjo sukurti bendruomenę, kuri vienytų pačių įvairiausių sričių specialistus ir leistų jiems dirbti vienoje vietoje bei tuo pačiu keistis patirtimi.
Nepaisant nuomotojų ir investuotojų skepsio, A.Neumannas per aštuonerius metus savo sumanymą „WeWork“ išplėtojo į dešimtį geriausiai apmokamų ir sparčiai augančių pasaulio startuolių bei taip uždirbo 1,5 mlrd. JAV dolerių.
Paskui manekenę
Būsimasis milijardierius gimė Izraelyje, Beer Ševos mieste. Berniukas augo be tėvo. Savo vaikystę A.Neumannas praleido amerikietiškajame Indianapolyje, kur jo motina dirbo gydytoja. Po to šeima grįžo į Izraelį ir apsistojo Nirim kibuce, 2 km nuo Gazos ruožo.
Adamo vaikystė nebuvo paprasta, santykiai su vietos vaikais jam, vieninteliam atvykėliui, nesiklostė. Be to, berniukas kentė disleksiją, o ir mokytis jam nebuvo įdomu. Vietoj to, kad eitų į pamokas mokykloje, jis buriavo. Sulaukęs amžiaus, kai reikia eiti į kariuomenę, jaunuolis pateko į laivyną, kur, kaip sako jis pats, įgijo lyderio savybių. Armijoje ištarnavo penkerius metus.
Kol A.Neumannas tarnavo, jo sesuo Adi iškovojo „Miss Teen Israel“ titulą ir išvyko į Niujorką tęsti modelio karjeros. 2001 m. brolis pasekė jos pėdomis ir įstojo į Bernardo Barucho koledžą, kur mokėsi verslininkystės. Tuo pačiu jis rūpinosi sesers pajamomis.
Varžybos su seseria
Pirma, kas jį labiausiai nustebino Niujorke, buvo kelionė liftu su namo kaimynais visiškoje tyloje.
„Kodėl niekas nesikalba? Juk gyvename viename pastate. Kaip tu galėjai su niekuo nesusipažinti?“, – klausė jis sesers.
Kibucas, kuriame A.Neumannas praleido vaikystę ir jaunystę, – žemės ūkio komuna. Kibuco gyvenimo esmė – kolektyviai valdomas turtas ir gamybos priemonės, lygybė darbe, socialinėse paslaugose ir vartojime. Visi kibuco gyventojai vienas kitą žino, vaikai gyvena vienoje patalpoje, atskirai nuo tėvų.
A.Neumannas seseriai pasiūlė varžybas: kuris iš jų per mėnesį name susiras daugiau draugų. Vaikinui nepasisekė – varžytuves jis pralošė. „Ji buvo supermodelis“, – pralaimėjimo priežastis aiškino jis. Tačiau mėnesio pabaigoje jie kiekviename namo aukšte turėjo po bičiulį, o namo energija, A.Neumanno teigimu, pasikeitė.
Varžybos su seserimi jam pamėtėjo idėją apie verslą nuomojant nekilnojamąjį turtą, kai nuoma organizuojama komunaliniu principu. Vaikinas sudėliojo verslo planą ir išsiuntė jį į koledže rengtą konkursą, tačiau vaikino paraiška nepateko į antrąjį turą.
„Man netgi nesuteikė galimybės papasakoti apie koncepciją, o dekanas pasakė, kad 23-ejų jaunuolis, neturėjęs patirties nekilnojamame turte, niekada nepajėgs uždirbti ganėtinai lėšų, kad sukurtų tokį verslą“, – prisiminė A.Neumannas.
Tad jis kuriam laikui šią idėją nustūmė į šoną ir ėmėsi prekybos drabužiais. Tačiau jo pirmasis verslas – moteriškų batelių su sulankstomomis pakulnėmis, nesusiklostė. A.Neumannas ėmėsi naujo baro – vaikiškų drabužių. Iš pradžių jis prekiavo vaikiškais kombinezonais, į kuriuos buvo įsiūti jo prekės ženklo „Krawlers“ antkeliai, o 2006 m. drauge su dizainere Susan Lazar atidarė iki šiol veikiančią vaikiškų drabužių internetinę parduotuvę „Egg baby“.
Pakurstė žmona
Tuo metu jis sutiko Rebekah Paltrow – kino aktorės Gwyneth Paltrow puseserę, kuri tapo jo žmona ir keturių jųdviejų vaikų mama. Būtent ji įtikino A.Neumanną mesti vaikiškus drabužus ir grįžti prie idėjos apie nekilnojamąjį turtą.
Mintis nuomoti skirtingas biuro erdves A.Neumanną aplankė 2008 m. sausį, kai jam pačiam prisiėjo mažinant išlaidas išnuomoti darbo vietas savo biure.
Po kelių savaičių A.Neumanno nuomojamo buto šeimininkas pasipasakojo nusipirkęs buvusį sandėlį, kurio plotas – 465 kvadratiniai metrai, ir ketina šį plotą nuomoti kaip biurus po dolerį už 0,3 kvadartinio metro. Tačiau A.Neumannas turėjo kur kas įdomesnį sumanymą. „Išnuomokite man vieną aukštą. Aš jį padalinsiu į 15 biurų ir nuomosiu fiksuota kaina – už tūkstantį dolerių per mėnesį už kiekvieną jų. Mes uždirbsime 15 tūkst. JAV dolerių, jūs galėsite gauti 7,5 tūkst., 2,5 tūkst. sumokėsime sekretorei, o man atiteks tai, kas liks“, – pasiūlė A.Neumannas. Nuomotojui sumanymas patiko, tad jis Adamui pasiūlė pagal analogišką modelį su nuolaida nuomoti ir likusius aukštus.
Užsitikrinęs pastato savininko pritarimą, Adamas savo sumanymu pasidalijo su draugu Migueliu McKelvey, kuris dirbo architektu ir kūrė išplanavimo projektus parduotuvių tinklui „American Apparel“.
Jau kitą rytą šis buvo sumanęs kompanijos pavadinimą – „GreenDesk“, logotipą ir tinklapio dizainą, bei sudėliojęs pirminį planą, kaip galėtų būti padalintos erdvės.
Jas buvo numatyta įrengti ekologiniu stiliumi, o klientams sudaryti galimybes ne tik laisvai dirbti, bet ir gauti nemokamos kavos. A.Neumannas šį projektą vystė tuo pačiu kurdamas ir kitą verslą – „Egg baby“, o M.McKelvey pasiprašė atleidžiamas iš ankstesnio darbo. Jaunieji verslininkai biurą atidarymui ruošė savo jėgomis, tačiau neilgai trukus iki veiklos pradžios, 2008 m. pavasarį, pagilėjo krizė ir patalpų savininkas Joshua Gattmanas suabejojo kompanijos sėkme. „Smunkant ekonomikai, žmonės nesinuomos biurų“, – tąkart sakė jis vaikinams.
Į tai A.Neumannas atsakė: „Tai – ne paprasta nuoma. Tai – geriau. Žmonės panorės būti drauge vienas su kitu, kai kuriems bus tekę išgyventi atleidimus, jie imsis naujo verslo, bus ir kompanijų, kurios ekonominiais sumetimais panorės sumažinti savo išlaidas“.
A.Neumannas buvo teisus.
Skelbimai tinklapyje „Craiglist“ ir sarafaninis radijas į „GreenDesk“ atvedė būrį nuomininkų: nuo laisvai samdomų darbuotojų ir nedidelių parduotuvių iki tinklaraščių platformos „Gothamist“.
„Kuo sparčiau smuko ekonomika, tuo daugiau užsakymų mes gaudavome“, – pažymėjo A.Neumannas.
Netrukus „GreenDesk“ atidarė septynis biurus Brukline ir Kvinslyje, tačiau darbas vienoje erdvėje su kitais profesionalais netenkino šio verslo įkūrėjų: čia nebuvo atvirų erdvių ir kambarių programavimui, kas, verslininkų manymu, turėtų patikti klientams. Jie manė, kad į paslaugas klientams ir darbo erdvių projektavimą reikia investuoti daugiau lėšų.
Jų partneris J.Gattmanas buvo kitos nuomonės, todėl praėjus metams po įkūrimo bičiuliai „GreenDesk“ už 3 mln. JAV dolerių pardavė J.Gattmanui. Iš jų 300 tūkst. JAV dolerių draugai gavo išsyk, todėl nedelsdami pinigus investavo naujam biurui Soho rajone įrengti. Tai buvo septynių aukštų 915 kv. metrų pastatas, o iš likusios sumos, kuią gaudavo periodiškais pervedimais, gyveno kitus dvejus metus.
Pirmasis pelnas – po metų
Naujoms patalpoms remontuoti Adamas pasikvietė savo bičiulius iš Izraelio. Jiems buvo pasiūlyta pas jį pagyventi dvi savaites ir sumokėti už jų lėktuvų bilietus.
„Jie manė, kad skrenda linksmintis, o galiausiai dirbo ištisomis paromis“, – prisiminė A.Neumannas.
Naujasis biuras, pavadintas „WeWork“, klientams buvo pristatytas 2009 m. vasarį. Tereikėjo metų, kad „WeWork“ gautų pirmąjį pelną.
Biuras Soho rajone buvo atidarytas tuo metu, kai verslas po krizės stojosi ant kojų. „WeWork“ pasiūlė galimybę padalinti darbui skirtas erdves startuoliams, laisvai samdomiems darbuotojams ir nedidelėms kompanijoms, norinčioms neišlaidauti nuomai.
Duodamas interviu „Real Deal“ A.Neumannas pasakojo, kad „WeWork“ koncepciją jis sumanė bendraudamas su kabalistais, su kuriais jį supažindino Rebekah. Jis stebėjo, kokį vaidmenį jų bendravime užima socialiniai ryšiai, ir panoro šį principą perkelti į verslą.
Kiekvieno „WeWork“ biuro dizainas – unikalus. A.Neumannas ir M.McKelvey norėjo atsitraukti nuo kabinetinės koncepcijos, manydami, kad ji trukdo darbui ir bendravimui. Klientas, atsižvelgiant į jo pageidavimus, gali nuomotis darbo vietą atviroje erdvėje – ar tai būtų stalas, sofa ar palangė, atskirą nuo garso izoliuotą biurą su visais būtinais elektros prietaisais arba pokalbių kambarį.
Kiek teks mokėti už paslaugas priklauso nuo to, kokio tipo erdvę nuomositės, kokie čia bus elektros prietaisai ir nuomos trukmė. Į kainą įtrauktos buhalterinės operacijos, pagalba įforminant sveikatos draudimą ir kitos paslaugos. Kiekviename „WeWork“ biure yra atskiros erdvės komandiniam darbui, pokalbių kambariai, poilsio zonos, žaidimų kambariai, nemokama kava, arbata ir netgi alus.
Kompanija leidžia į biurą atsivesti ir augintinius. Nuomojamose patalpose galima dirbti ištisą parą.
„WeWork“ reguliariai savo klientams rengia vakarėlius ir susitikimus su savo verslo partneriais bei įvairius pramoginius ir lavinamuosius renginius: jogos užsiėmimus, paskaitas apie naująsias technologijas, kino seansus, stalo teniso turnyrus ir panašiai. Kiekvienas „WeWork“ klientas gauna prieigą prie „WeConnect“ tinklo, kuriame gali keistis duomeninis, ieškoti užsakovų ar, priešingai, darbų vykdytojų.
Nepertraukiamas augimas
2011 m., kai „WeWork“ teturėjo vieną biurą Soho rajone, vienas iš ankstyvųjų kompanijos investuotojų Jackas Schreiberis pasiūlė atidaryti antrąjį biurą pastate greta dangoraižio „Empire State Building“. Patalpos priklausė trims broliams, išeiviams iš Irano.
Nuoma daug nekainavo, tačiau vien remontui reikėjo atseikėti apie milijoną JAV dolerių. Tokių pinigų A.Neumannas ir M.McKelvey neturėjo. Tačiau J.Schreiberis patikino, kad pastatą galima gauti, jei pavyks įtikinti vieną brolių, gyvenančių Niujorke.
„Sėdėjome „WeWork“ biure Soho rajone, o jis buvo labai susijaudinęs“, – pasakojo A.Neumannas. Jie su M.McKelvey kelias valandas kalbėjo su iraniečiu, išgėrė pusbutelį viskio. Vakarui baigiantis iranietis išėjo nešinas pasirašyta sutartimi. O jau po mėnesio pirmasis pastato aukštas buvo paruoštas nuomai.
2012-aisiais A.Neumannas Niujorke atidarė dar tris biurus.
Iš pirmo žvilgsnio nesuprasi
Į kompaniją dėmesį atkreipė fondas, anksčiau investavęs į „eBay“, „Twitter“ ir „Uber“. Iki „WeWork“ fondas neturėjo jokių reikalų su nekilnojamuoju turtu, todėl fondo „Benchmark“ valdantysis partneris Bruce'as Dunlevie atskrido į Niujorką, kad turėtų supratimą, kuo „WeWork“ skirasi nuo likusiųjų panašia veikla užsiimančių kompanijų.
„Tai man priminė „eBay“ 1997-aisiais. Abiejose kompanijose vyko kažkas, ko iš pirmo sykio nesuprasi“, – B.Dunlevie pasakojo „Bloomberg“.
Kaip pasakojo pats A.Neumannas žurnalui „Vanity Fair“, „Benchmark“ į juos atkreipė dėmesį po to, kai išsiaiškino, jog trys ir dešimties kompanijų Niujorke, į kurias tuo periodu buvo investavęs fondas, nuomojosi patalpas iš „WeWork“. 2012 m. „Benchmark“ nusprendė investuoti į kompaniją, o ji buvo įvertinta 100 mln. JAV dolerių.
Per kitą investicinį raundą 2013 m., kai kompanija susidomėjo investicinis bankas „Jefferies“, jos vertinimas išaugo iki 450 mln. JAV dolerių.
2014 m. kompanija priviliojo 355 mln. JAV dolerių ir buvo įvertinta 5 mlrd. JAV dolerių, o praėjus pusmečiui – jau 10 mlrd. JAV dolerių.
„Fortune“ suskaičiavo, kad investuotojai, įskaitant „Benchmark Capital“, „Harvard Management Co.“, „Fidelity Investments“, “T.Rowe Price“, „JP Morgan Chase“, „Wellington Management“ ir „Goldman Sachs“ iš viso į kompaniją investavo per 900 mln. JAV dolerių.
Kokio dydžio akcijų paketą „WeWork“ įkūrėjai pasiliko sau, neatskleidžiama. Tačiau 2015 m. birželį leidinys „The Real Deal“, su nuoroda į tyrimų kompaniją „PichBook“ pranešė, jog A.Neumannas ir M.McKelvey investuotojams pardavė ne mažiau nei 37 proc. „WeWork“ akcijų.
2016 m. kovą kompanija iš kinų investuotojų pritraukė 780 mln. JAV dolerių ir buvo įvertinta 16 mlrd. JAV dolerių. Tiesa, „Wall Street Journal“ duomenimis, šio laikotarpio investicijos buvo kur kas mažesnės – siekė tik 430 mln. JAV dolerių. Investuotojais tapo kinai „Legend Holdings“ ir „Hony Capital“.
Šiandien „WeWork“ turi 99 biurus JAV, Didžiojoje Britanijoje, Meksikoje, Kanadoje, Prancūzijoje, Nyderlanduose, Vokietijoje, Izraelyje, Honkonge, Kinijoje, Pietų Korėjoje. Kompanija planuoja netrukus įsikurti Indijoje ir Australijoje. Kaip aiškino A.Neumannas, biurai atidaromi miestuose, kurių aukštas IQ. Žurnalo „Australian Financial Review“ gegužės 25-osios duomenimis, bendras „WeWork“ valdomas plotas siekė kone 500 tūkst. kv. metrų.
2018 m., kai kompanija turėtų atidaryti 376 biurus visuose kontinentuose, jos pajamos turėtų siekti 2,9 mlrd. JAV dolerių, kai 2014 m. „WeWork“ tikėjosi gauti 75 mlrd. JAV dolerių pajamų.
2015 m. A.Neumannas „Forbes“ reitinge užėmė 16 vietą tarp turtingiausių amerikiečių verslininkų, ne vyresnių nei 40 metų. O 2016-aisiais jis pirmą kartą pateko į turtingiausių pasaulio lyderių sąrašą, su 1,5 mlrd. JAV dolerių turtu užėmęs 1198-ąją eilutę. Šiemet A.Neumannas buvo įrašytas ir į 11-ąją turtingiausių asmenų, gimusiųjų Izraelyje, vietą.
Kaip pažymi „Forbes“, klientai ramiai vertina aukštas „WeWork“ paslaugų kainas. Mėnuo prie savo stalo kompanijos nuomojamose patalpose kainuoja 350 JAV dolerių, atskirame biure – 650 JAV dolerių žmogui.
Kai „WeWork“ atidarė biurą Londono Southendo rajone, net ir aukštos nuomos kainos nesutrukdė užpildyti 80 proc. darbo vietų dar iki biurui atsidarant.
Kai kurie ekspertai baiminasi, jog „WeWork“ gali neišsilaikyti, jei ims smukti nekilnojamojo turto kainos. Tačiau pats A.Neumannas įsitikinęs, kad smunkant rinkai, paklausa jo siūlomai paslaugai tik didėja, kaip kad nutiko, kai krizei įsibėgėjus rinkai buvo pasiūlytas „Green Desk“.
„WeWork“ skaičiais
Žurnalas „Forbes“ asmeninį „WeWork“ įkūrėjo ir generalinio direktoriaus A.Neumanno turtą įvertino 1,5 mlrd. JAV dolerių.
Pati „WeWork“ verinama 16 mlrd. JAV dolerių.
Visame pasaulyje kompanija nuomai siūlo apie 500 tūkst. kv. metrų ploto.
Vieno pagrindinių „WeWork“ konkurento – „Regus PLC“ – kapitalizacija vertinama 4,2 mlrd. JAV dolerių. Ji nuomai siūlo 3,7 mln. kv. metrų biurų ploto.
Nuo veiklos pradžios 2008 m. „WeWork“ priviliojo 1,4 mlrd. JAV dolerių investicijų.
Iki 2018 m. kompanija planuoja visuose kontinentuose atidaryti 376 biurus.
„Forbes“ duomeninis, 2014 m. lapkritį „WeWork“ turėjo 14 tūkst. klientų. Šiandien ji aptarnauja daugiau nei 50 tūkst. žmonių.
Laisvai samdomi darbuotojai, jauni verslininkai, smulkios kompanijos dalijasi bendra darbo erdve su sėkmingomis kompanijomis, tokiomis kaip „Reddit“, „Fitocracy“, „Yelp“, „AirBnB“, „NewYork Tech Meetup“, platformoma „Consumr“ ir leidiniu „Business Insider“. Tarp klientų – korporacija „PepsiCo“, farmacijos gigantė “Merck“, mokėjimų sistema „American Express“.
