Klausantis, kaip kompanijos „ELecs“ vadovas aiškino, kad greitai bendradarbiai iš Niujorko į Paryžių keliaus taip, lyg keliautų iš Kuzminoko į Taganką, inžinierius programuotojas Igoris Riabenkij kaimynų klustelėjo, ar kalbantysis neatrodantis jiems kaip Ostapas Benderis.
Buvo devintojo dešimtmečio pabaiga. I.Riabenkij dirbo konstruktorių biure, kuris užsiiminėjo jūros geologijos žvalgybos darbais Murmanske.
Kitą dieną jis sėkmingai perėjo atranką pas „Benderį“ ir paaiškėjo, jog šis paišė gana realius ateities scenarijus.
Pirmi žingsniai – Murmanske
I.Riabenkij ėmė vadovauti „ELecs“ filialui Murmanske, o po to – ir visam Šiaurės Vakarų padaliniui. Kompanija pardavinėjo kompiuterius, rengė su programine įranga susijusius projektus korporatyviniams klientams išskirtinius projektus, o drauge investavo į vietos kūrėjų IT projektus: šie sprendimai pateko į „ELecs“ produktų liniją. I.Riabenkij komanda iš projektų, kuriems vadovavo, uždirbo 15 proc. pelno.
Po eilinio paaukštinimo I.Riabenkij išvažiavo atidaryti „ELecs“ padalinių visame pasaulyje: Vengrijoje, Norvegijoje, Suomijoje, Kinijoje, Singapūre ir Taivane.
Azijos valstybėse buvo paleistas kompiuterių, spausdintuvų, knyginių kompiuterių surinkimas, diskelių gamyba. „ELecs“ tapo stambiausia pasaulyje skaičiuotuvų pardavėja.
Per ketverius su puse metų darbo I.Riabenkij ne tik išmoko kelias kalbas, bet ir įsigijo 10 proc. kompanijos akcijų. Be to, sugebėjo visuose jo vadovaujamuose verslo padaliniuose įvykdyti įmonės pardavimo darbuotojams (ĮPD) scenarijų, po ko 1993 m. suformavo grupę UNIT. Kompanija buvo įvertinta 10 mln. JAV dolerių, o jos metinė apyvarta siekė 30 mln. JAV dolerių.
Prismaugė sunkmetis
Be kompiuterių, UNIT iš Azijos ir Europos šalių ėmė tiekti buitinę techniką virtuvėms ir biurams, marža siekė 50 procentų. Vis dėlto, nepaisant nemenkos maržos, 1998 m. sunkmetis įkando verslininkui – bankai Vakaruose nutraukė finansavimą, o savų lėšų verslui vystyti nepakako. UNIT vietą buitinės technikos rinkoje užėmė nauji žaidėjai, tarp kurių – ir buvę prekybos atstovai: kompanijos „Vitek“, „Bork“ ir „Scarlett“.
Nors šioje srityje I.Riabenkij skaičiavo žalą, jo investicijos į kompaniją „Parallel Graphics“ – vieną virtualios realybės ir kompiuterinio modeliavimo pionierių – šovė aukštyn.
Iki 1998 m. ji įėjo į „Silicon Graphics“ sudėtį. Per ĮPD, kuriam buvo išleista apie 1,5 mln. JAV dolerių, jos savininkais tapo Stepanas Pačikovas (debesijos paslaugų teikėjo „Evernote“ įkūrėjas) ir jo brolis Georgijus. I.Riabenkij sandoryje pagelbėjo Georgijui. Jis iki šiol yra kompanijos akcininkas. Tik šiandien kompanijos visai kitas mastas – neseniai prie jos prisidėjo „Siemens“.
Įsivėlė į karą su „Microsoft“
Patikėjęs naujosiomis technologijomis, I.Riabenkij 1999-aisiais ryžosi užkariauti Ameriką – išvyko į Niujorką su mintimi ten įsukti savo startuolį „UnitSpace“. Jo idėja – teikti elektroninio bendrabiavimo paslaugas tarp vyriausybių ir kompanijų.
„Tuomet nesuvokiau, kad įsikinkiau į žaidimus su „Oracle“, „Microsoft“, „Intel“, IBM ir SAP“, — sako I.Riabenkij.
Į „UnitSpace“ jis investavo visas turimas laisvas lėšas, tačiau suklydo rinkdamasis partnerius.
Be viso to, 2001 m. kompanija dėl krizės aukštųjų technologijų įmonių srityje nesugebėjo pritraukti finansavimo ir pasitraukė į nišinę veiklą – ėmėsi teikti paslaugas savo kuriamų technologijų pagrindu.
Be „Parallel Graphics“ I.Riabenkij dar 1994 m. investavo į sisteminį integratorių „BCC Group“.
Žarstė milijonus
Investuotos kelios dešimtys tūkstančių dolerių 2009-aisiais buvo virtę milijonais. Tais pačiais metais I.Riabenkij pardavė nedidelį paketą europietiškos kompanijos „BGS Smartcard Systems“, kurios veikla buvo parduoti bankams stambios amerikiečių kompanijos, veikiančios mokėjimų sistemos „Net1“ sferoje, elektronines korteles už 200 mln. JAV dolerių.
Supratęs, kad startuoliai gali atnešti nemenkus pinigus, I.Riabenkij pardavė „UnitSpace“ ir tapo verslo angelu.
2011 m. per savo kompaniją „Altair Capital“ į buvusio bendradarbio „UnitSpace „ Egoro Rudi projektą „Vaš repetitor“ jis investavo 600 tūkst. JAV dolerių.
„Vaš repetitor“ išaugo į stambią internetinę personalo atrankos erdvę Profi.ru. Galiausiai E.Rudi I.Riabenkij pristatė Ainurą Abdulnasirovą, anglų kalbai skirto mokytis „Lingualeo“ įkūrėją. Su juo 2010 m. pabaigoje „Altair“ sudarė sandorį įsigyjant 10 proc. akcijų už 200 tūkst. JAV dolerių. Po kurio laiko „Lingualeo“ vartotojų skaičius šoko nuo 0,5 mln. iki 9,5 mln., o vertė pakilo iki 10 mln. JAV dolerių.
Įsismaginęs I.Riabenkij savarankiškai investavo į dar 15 projektų IT ir interneto srityje.
2012 m. atsirado partneriai: per „Facebook“ jis susipažino su būsimaisiais pirmojo fondo „Altair.VC“ investuotojais. Jais tapo „Game Insight“ savininkas Igoris Matsaniukas ir „Mail Group“ bendraįkūrėjas Michailas Vinčel. Abu už „Mail Group“ akcijas uždirbo šimtus milijonų dolerių.
Per 2,5 metų „Altair.VC“ sudarė apie 50 sandorių. Tam skyrė daugiau nei 15 mln. JAV dolerių. Tarp investicijų – kelionių parduotuvė interenetu „Travelata“, aviabilietų paieška „Onlainbiliet.rf“, mobilios reklamos agentūra „I-Vengo“, produkcijos kokybės tikrinimo paslauga „Product-Test“, lojalumo programų operatorius „SailPlay“, pristatymo agregarotius „CheckOut“, reklamos srities kompanijos „GetIntent“, „Alytics“, „Hi-Conversion“. Vidutiniškai „Altair“ į startuolį investuodavo 100–200 tūkst. JAV dolerių mainais į 10–25 proc. kapitalo.
Antrieji namai – „Izraelio Rubliovka“
Tarp investicijų – dešimtys izraelietiškų ir amerikietiškų kompanijų.
Susidomėjimas investicijomis Izraelyje atsirado po to, kai 2013 m. I.Riabenkij investavo į kelis vietos startuolius. Jis labai patenkintas vietiniais projektais – jų įkūrėjai gerai kalba angliškai, išmano vadybą ir taikosi į konkrečias nišas.
„Izraelio Rubliovka“ – gerbiamas rajonas Gerclijoje netoli Tel Avivo – jam tapo antraisiais namais.
„Vietos projektai orientuoti arba į JAV rinką, arba į Pietryčių Aziją, arba į viso pasaulio rinkas“, – aiškina I.Riabenkij.
Jo pasirinkimas pasiteisino ir leido privilioti naujų investuotojų. 2014 m. liepą I.Riabenkij sutelkė „Altair Seed Fund“ fondą, kurio apimtis – 30 mln. JAV dolerių, ir pasiekė, kad viena investicija vidutiniškai siektų 300–500 tūkst. JAV dolerių.
Beria pagyras R.Abramovičiui
Trečdalį lėšų skyrė R.Abramovičiaus „Millhouse“. Su šiuo asmeniu iš „Forbes“ sąrašo I.Riabenkij supažindino komanda: 1990-ųjų pabaigoje jo tinklapių dizaino studija kūrė internetinį tinklapį „Sibneft“.
„Romanas mąsto labai globaliai, jis smalsus, jam įdomios ateities technologijos“, – I.Riabenkij pasakoja apie milijardierių.
„Altair“ vadovas su didele energija investuoja „Millhouse“ valdytojo pinigus.
Tarp naujųjų investicijų — „Uber žudikas“ Juno, kurį sumanė buvę interneto pokalbių progamos „Viber“ vadybininkai.
Projektų skaičius jau perlipo šimtą. Tarp jų rasime naudotų automobilių pardavimo paslaugą „Carprice“, socialinį tinklą nėščiosioms „Preggie“, paslaugą keliaujantiems po Europą „RoutePerfect“ ir kitas.
Valdantysis „iTech Capital“ partneris Glebas Davidiukas teigia, kad jam imponuoja „Altair“ požiūris: daug smulkių sandorių, geri viešieji ryšiai, platus akiratis. Į nesėkmes I.Riabenkij reaguoja ramiai ir pripažįsta, kad dėl nesutarimų komandoje „Altair.VC“ teko nutraukti penkis projektus.
Per I. Riabenkij fondus investuoja šimtai žmonių. Už valdymą „Altair“ ima 2 proc., už sėkmę – 20 proc. mokestį, premija už puikius rezultatus fonde „Altair Seed Fund“ siekia 30 procentų.
I.Riabenkij iš sėkmingų projektų per 5-7 metus tikisi gauti per 300 proc. pajamingumo, tikslinis fondo pajamingumas per metus – 20-25 procentai.
