Dvi Fabijoniškėse užaugusios merginos kartu sukūrė spalvingų suknelių ir vyrams bei moterims tinkančių marškinėlių kolekciją.
Menininkių drabužiai išsiskiria žaismingumu ir spalvingumu.
– Kaip pradėjote bendradarbiauti?
Rūta: Aš seniai sekiau Akvilės darbus, man jie patiko. Pati kurį laiką dirbu su drabužiais.
Pamaniau, kad būtų smagu padaryti bendrą darbą. Pasiūliau susitikti, pasikalbėti.
Akvilė: Man patiko, kad Rūtos sukurti drabužiai žaismingi. Tai atitiko nuotaiką, kuri kartais vyrauja mano piešiniuose.
– Kodėl Vilniaus miegamieji rajonai? Daugeliui jie atrodo niūrūs, nepatrauklūs.
Akvilė: Dėl to, kad mūsų karta užaugo juose, tai tam tikra prasme mūsų dalis.
Rūta: Mes dažnai su draugais atsimename vaikystę kiemuose: šokdynes, karstykles, žaidimų aikšteles, įvairius žaislus.
Dabar tie kiemai miegamuosiuose rajonuose labai pasikeitę. Atsirado daug automobilių, kai kur nebelikę netgi tų pačių vaikų žaidimų aikštelių. Man atrodo, kad dabar tie rajonai vėl tampa madingi.
– Ar marškinėlių dizaine – konkretūs rajonai?
Akvilė: Ne, yra keli blokiniai namai. Man atrodo, kad pati rajonų atmosfera yra pilka.
Tas pilkumas yra slegiantis.Norėdamas atsvaros turi susikurti teigiamą vidinį pasaulį.
Dažnai galvoju apie pozityvumo ir negatyvumo santykį kasdienybėje, tai šiek tiek atsispindi ir kūryboje.
Rūta: Man atrodo, kad mūsų su Akvile vaikystė buvo labai panaši. Būdama maža nelabai mėgau tų rajonų. Tačiau dabar man jie atrodo žavesni.
Kai būdavo vėsu ir šalta, lydavo, sėdėdavau namie ir visą laiką ką nors paišinėdavau, fantazuodavau.
– O kaip vyko kūrybos procesas?
Rūta: Pasikviečiau Akvilę į studiją, pasišnekėjome. Taip pat – ir apie tai, kas man patinka jos darbuose. Tada Akvilė ėmėsi kūrybos.
Akvilė: Nupiešiau vieną variantą, parodžiau Rūtai. Stengėmės, kad drabužiai būtų žaismingi, tiktų ir vyrams, ir moterims.
Rūta: Ant šių medvilninių drabužių piešiniai atspausti skaitmeniniu būdu. Gavome ritinį audinio ir ėmėme maketuoti. Iš pradžių Akvilei nepatiko. Keitėme, kol gavome tokį rezultatą, kurio norėjome.
– Akvile, įprastai kuriate komiksus, plakatus. Kaip jaučiatės, kai jūsų piešiniai nugulė ant medžiagos ir papuošė aprangą?
Akvilė: Man daug artimesnė yra iliustracija, kuri kaip nors panaudojama. Nėra labai įdomu kurti galerinius kūrinius, kurie būtų matomi tiktai tam tikrai auditorijai tam tikroje erdvėje.
Man patinka dalykai, turintys kasdienę prasmę. Dėl to man atrodė gera idėja kurti drabužius.
Esu sukūrusi ir maišelių, ir marškinėlių, bet toks bendradarbiavimas – pirmas ir įdomus.
– Kaip jūsų kolekciją vertina klientai?
Rūta: Daug klientų ateina vien dėl to, kad tai Akvilės darbai, nes ji – jau žinoma.
Rinkoje yra daug nuosaikesnių daiktų, daug vienspalvių, pilkų, juodų, baltų apdarų. Man atrodo, įdomu tai, kad mūsų sukurti drabužiai yra spalvingi.
– Gal jau aptarėte ir kokius nors kitus bendrus ateities darbus?
Rūta: Man jau kilo įvairių minčių. Kai pradedi dirbti tokia technika, pamatai, kiek yra daug skirtingų faktūrų ir spalvinių galimybių.
Šia technika galima bet kokį efektą išgauti. Medžiaga gali atrodyti kaip nulieta akvarele arba išpiešta kreidelėmis.
Po truputį sukasi mintys, kaip toliau panaudoti šią kūrybos techniką.
