Turbūt nieko keista, kad A.Mitra savo gyvenimą vadina nuotykiu – vaikino istorija iš tiesų primena kino filmą.
2011m. pasirodžiusi programėlė „Blippar“ yra papildytos realybės mobilioji programėlė. Besinaudojant telefono kamera ji leidžia realiame gyvenime kurti įvairias animacijas. Pavyzdžiui, kamera nuskenavus „Coca cola“ skardine ji virsta animaciniu muzikos grotuvu ir leidžia vartotojams patiems kurti muziką.
Nuskenavus obuolį, ekrane pasirodo animuotas jo paveikslas bei visa informacija apie vaisių ir jo istoriją. Kompanija teigia, kad ji turi daugiau nei 65 milijonus vartotojų iš 170 šalių.
Naivuolis
Užaugintas viduriniosios klasės šeimoje Dhanbade, Indijos rytuose, A.Mitra nusprendė pabėgti iš namų, kai pajuto tėvo spaudimą dėl tapimo inžinieriumi, o jo pažymiai mokykloje suprastėjo.
Po savaičių planavimo, jaunuolis parašė tėvams atsisveikinimo laišką, susikrovė lagaminą ir išvyko. „Parašiau jiems, kad išvykstu į Mumbajų. Girdėdavau šią frazę filmuose ir buvau tikras naivuolis“, – sakė A.Mitra.
Į Mumbajų jis nenuvyko – kelionė baigėsi Delio lūšnynuose – moliniame name be vandentiekio, kur ant grindų A.Mitra miegojo šalia šešių kitų žmonių.
Vaikinas uždarbiavo pardavinėdamas laikraščius bei dirbdamas restorane. Būtent viename iš laikraščių jis pamatė skelbimą, siūlantį 10 tūkst. dolerių premiją už verslo idėją.
16 metų A.Mitra pristatė savo idėją – nemokamą internetą nedideles pajamas gaunančioms moterims – ir laimėjo. Jį įkvėpė nelygybė, kurią stiprios moterys patyrė jo šeimoje bei kultūroje.
Laimėtus pinigus A.Mitra panaudojo „Women Infoline“ sistemos sukūrimui. Firmos verslo modelis rėmėsi reklama, už kurią gauti pinigai leido nemokamai teikti internetą moterims.
Veiklai įsibėgėjus, A.Mitra vadovavo 125 žmonių. Tiesa, jis pripažįsta, kad nebuvo geras lyderis – kompanija, kurią vėliau ji paliko, buvo labai nepelninga.
Įkvėpimas aplankė bare
Nepaisant to, iš firmos, teikiančios internetą moterims, A.Mitrai pavyko šiek tiek užsidirbti ir jis susitaupė pinigų kelionei į Angliją. Jo tikslas buvo čia įsteigti technologijų kompaniją.
„Nuo mano pabėgimo iš namų praėjo 9 metai ir viskas, ką iki šiol dariau, buvo katastrofa. Aš turėjau gerų idėjų, bet nebuvo pinigų joms įgyvendinti“, – sakė jis.
A.Mitra įsidarbino draudimo kompanijoje, bet čia jam nesisekė – bosas teigė, kad darbuotojas buvo prastas ir per savaitę padaryto tiek, kiek būtų galima nuveikti per vieną dieną.
Vyras pradėjo gerti, kol vienas vakaras Londono bare visko nepakeitė. Su draugu Omaru išgėręs po paskutinį bokalą, ant baro A.Mitra padėjo 15 svarų ir nusijuokė: „Įsivaizduoju, kaip iš jo išlenda karalienė“.
Juokas juokais, tačiau Omaras netrukus pasirodė su programėlės prototipu – telefonu nuskenavus svaro kupiūrą, joje vietoje karalienės pasirodė A.Mitros veidas.
Tai tapo juokeliu, kurį draugai rodydavo žmonėms baruose, kol jie nesuprato, kad taip galima sukurti viską, apie ką tik žmogus pagalvoja. Taip gimė programėlė „Blippar“.
Išgyvens viską
Sparčiau išpopuliarėjusi „Blippar“ dabar turi biurus 12 pasaulio miestų, tarp jų ir Londone, Niujorke, San Franciske, Delije ir Singapūre.
Nors A.Mitros pasakojo, kad rasti darbuotojų įmonei nebuvo lengva, bet investuotojus ji sudomino greitai. 300 žmonių komanda jau užsitikrino beveik milijardo dolerių vertės investicijas, iš kurių 54 milijonus dolerių skyrė Malaizijos vyriausybės investicinis fondas.
„Blippar“ uždirba A.Mitrui pinigus per susitarimus su įvairiais prekių ženklais, kurių prekes, mobiliasias programėles ar parduotuves padaro interaktyviomis, pasitelkiant papildomą realybę.
Programėle naudojasi iš 67 tūkstančiai mokyklų visame pasaulyje. Technologijų analitikas Chrisas Greenas teigė, kad programėlės sėkmė slypi jos paprastume – viskam tereikia išmaniojo telefono.
„Ši programėlė primena „Google glass“, bet jai nereikia jokio ypatingos įrangos, tik telefono. Klientams tai patinka, nes jiems nereikia pratintis prie naujų įrenginių“, – sakė jis.
A.Mitras svajoja apie tai, kad ateityje su programėle bus galima nustatyti kiekvieną daiktą ir sužinoti informaciją apie jį ar tiesiog pasilinksminti. Vyras taip pat svajoja programėles pagalba mokyti skaityti nemokančius žmones, leidžiant jiems klausytis garso gidų bei įvairios informacijos.
Neseniai aplankęs savo draugus Delije A.Mitras sakė: „Pabėgimas iš namų man leido suprasti, kad jeigu galiu išgyventi tai, vadinasi galiu išgyventi viską. Esu laimingas dėl nuotykių, džiaugiuosi, kad esu gyvas.“
