Prieš penkerius metus vieno Italijos universiteto dizaino studentas Julianas Lechneris gėrė espresą, kai į galvą jam šovė stulbinama idėja. Jis nutarė diplominį darbą parengti apie tai, ką galima sukurti iš kavos tirščių.
Dabar jis gyvena Berlyne. Jam pavyko iš kavos tirščių sukurti medžiagą, iš kurios gaminami kavos puodeliai ir lėkštutės, kuriuos galima plauti ir indaplovėje.
„Jie turi švelnų kavos aromatą, tačiau nesuteikia kavos poskonio, tad tinka ir arbatai gerti“, – sakė J.Lechneris. Puodelio ir lėkštutės rinkinys espresui gerti kainuoja 19,90 euro, kapučinui – 24,90 euro.
Jis sukūrė įmonę šiems daiktams gaminti, dabar joje dirba 8 žmonės. Kavinės, kurios įsikūrusios netoli jo įmonės „Kaffeeform“, per mėnesį jam patiekia 500 kg kavos tirščių. Kaip sako įmonės vadovas, vienam puodeliui pagaminti pakanka to, kas lieka išgėrus šešis puodelius kavos.
Kojinės dvelkia kava?
Atrodytų, kojinės, pagamintos iš kavos tirščių, – nesuvokiama idėja. Tačiau JAV drabužių įmonės „Ministry of Supply“ vadovas ir steigėjas Amanas Advanis turi rimtų argumentų, kad tai puiki mintis.
Anksčiau A.Advanis dirbo verslo konsultantu, jam tekdavo daug laiko praleisti lėktuve. Jam nepatikdavo, kad prie kostiumo priderintos kojinės vakare būdavo drėgnos. Todėl jis nukirpdavo viršutinę kojinių dalį ir ją prisiūdavo prie prakaitą sugeriančių sportinių kojinių apačios.
2012-aisiais jis drauge su bendramoksliais iš Masačusetso technologijų universiteto įkūrė vyriškų drabužių įmonę Kembridže. Jaunuoliai pritraukė 8,5 mln. JAV dolerių investicijų.
Vieną idėją pakuždėjo pirkėjai – jie skundėsi, kad kojinės įsibėgėjus dienai skleidžia nemalonų kvapą.
„Veiksmingas sprendimas – kava. Su tuo niekas negalėtų varžytis“, – sakė A.Advanis.
„Juk parfumerijos parduotuvėje ant prekystalio būna padėta kavos pupelių. Jų pauosčius neutralizuojami kiti kvapai“, – aiškino verslininkas.
Kojinės „Atlas“ rinkoje pasirodė prieš trejus metus. Kojinių, kurių 40 proc. sudaro perdirbtas poliesteris su kavos mase, gamybai pavyko surinkti 204 601 dolerį.
Kaip sako A.Advanis, kojinės, kainuojančios 15 dolerių, yra vienas populiariausių kompanijos gaminių.
Žmona pajuokavo, o vyras sukūrė verslą
Gali būti, kad jūs jau dėvite ką nors, kam panaudoti kavos tirščiai.
„American Eagle“, „Timberland“, „L.L. Bean“ – tai keletas iš 110 madingų prekinių ženklų, kurie naudoja audinį „S.Cafe“, kuriame nuo 1,2 iki 1,5 proc. kavos tirščių nanodalelių.
Šį audinį tiekia Taivano tekstilės įmonė „Singtex“. Dažniausiai jis naudojamas sportinei aprangai ar apatiniams drabužiams siūti.
Pernai ši bendrovė uždirbo 45 mln. JAV dolerių, iš jų 7,4 mln. – iš audinio „S.Cafe“.
Naujajame Taipėjuje įsikūrusi šeimos bendrovė skyrė 2,2 mln. dolerių ekologiniams verpalams su kava ištobulinti.
Tokia idėja į galvą šovė Jasonui Chenui, kai jis kavinėje išgirdo, kaip vienas lankytojas paprašė leisti jam pasiimti tirščių pašaliniams kvapams namie pašalinti.
Tai girdėdama jo žmona pajuokavo, kad kavos reikėtų įdėti į drabužius, kad jie šitaip nedvoktų po sportavimo.
Kavinės gamintojams tirščius atiduoda nemokama, juk jos šitaip sutaupo transportui, kurį turėtų samdyti išvežti atliekas.
Idėja padiktavo britų aistra
Tai, kas lieka išgėrus puodelį, tarkim, latės, gali tapti puikiais degalais. Cilindro formos briketus siūlo Britanijos įmonė „Bio-Bean“, besispecializuojanti ekologiškų technologijų srityje.
Kasmet jie perdirba 50 tūkst. tonų kavos tirščių ir iš šios žaliavos gamina briketus.
Kaip sakė šios įmonės vadovas ir įkūrėjas 25 metų Arthuras Kay, briketai gaminami beveik vien iš kavos tirščių, neišskiria anglies dvideginio ir neskleidžia kavos aromato.
Tokia idėja A.Kay gimė prieš trejus metus, kai, būdamas architektūros studentu, jis kūrė dizainą vienai kavinei.
Matydamas, kiek kavos tirščių išmetama, jis pamanė, kad reikėtų tai panaudoti kurui. Jo idėją palaikė privatūs ir valstybės atstovai – investavo į naują įmonę 10 mln. svarų sterlingų. Dabar įmonėje dirba 30 žmonių.
Keliauja į lysves ir vazonus
Britų kavos kompanija „Greencup“ nutarė, kad kavos tirščius reikėtų panaudoti trąšoms, juk britai – užkietėję sodininkai.
Po kelerių metų bendradarbiavimo su Londono imperatoriškuoju koledžu ir botanikos sodais, įmonė sukūrė trąšas ir priemonę kovoti su šliužais.
„Greencup“ tam reikalui per metus sunaudoja 200-300 tonų kavos tirščių, kuriuos jiems tiekia klientai. Per metus ši įmonė uždirba 2 mln. svarų sterlingų, o dalį lėšų, gautų pardavus trąšas, skiria labdarai.
Žiedai dvelkia ryto gėrimu
Kuras, trąšos, kojinės ar puodeliai – tai ne viskas, ką žmonės sugalvojo sukurti iš kavos tirščių.
Rosalie McMillan nusimaudama pačios sukurtus žiedus užuodžia kavą. Jos kuriamuose papuošaluose apie 70 proc. – perdirbtų kavos tirščių. Ji gyvena Londone, o žaliavą jai tiekia šiame mieste įsikūrę biurai.
Papuošalams ji naudoja ir džiuto maišus, kuriuose pirkėjams pristatoma kava.
„Daug kam atrodo keista dirbti su tokiomis medžiagomis, bet man tai natūralu. Tai nuostabi medžiaga, ji juk patinka žmonėms visame pasaulyje“, – sakė 33 metų moteris, kurianti žiedus, apyrankes, vėrinius, auskarus.
Tarkim, žiedai kainuoja nuo 83 svarų sterlingų.
Menas iš kavos
Indonezietis menininkas Ghidaq al-Nizaras nemėgsta piešinių, kuriuos barista piešia ant pieno putos. Jis nutarė pats kurti meną iš kavos.
„Tingėjau ruošti kavą su pieno puta, todėl pasidariau paprastos kavos. Išgėręs ant dugno pamačiau tirščius. Man pasirodė, kad juose matau išgalvotą personažą iš knygos apie Harį Poterį. Ėmiau piešti“, – pasakojo 27 metų menininkas.
Naudodamas teptuką, dantų šepetėlį, kavos tirščius, kavos lašus ir klijus, jis sukūrė piešinius ant keramikos, melamino ir sausų lapų.
Jis džiaugiasi, kad naudodamas atliekas gali prisidėti prie aplinkos puoselėjimo.
Ghidaq al-Nizaro piešinių serija „Zero Waste Coffee Art“ sulaukė 45 tūkst. sekėjų „Instagrame“ ir buvo eksponuojama Džakartoje.
Parengė Aida Murauskaitė
