Į šių metų inovatorių šimtuką pateko lietuviai Daumantas Dvilinskas, mokėjimų startuolio „TransferGo“ vadovas, Martynas Gudonavičius, viešojo transporto planavimo programėlę „Trafi“ valdančios bendrovės vykdomasis direktorius, ir Vaidas Adomauskas, atsiskaitymų bendrovės „WoraPay“ vykdomasis direktorius.
Mokslo inovatorių sąraše – Vytenis Buzas, kosmoso technologijų bendrovės „NanoAvionika“ vadovas. Kultūros ir žiniasklaidos srityje pagerbtas Ruslanas Iržikevičius, naujienų portalo „Lithuania Tribune“ įkūrėjas ir vyriausiasis redaktorius.
„Norime išskirti kūrybiškus, kitus žmones įkvepiančius inovatorius. Mūsų regionas gali didžiuotis garsiais verslo kūrėjais, mokslininkais ir kultūros veikėjais, kurie vis dažniau tampa visų inovacijų pagrindu ir ateitimi“, – sakė rinkimus inicijavusio fondo „Res Publica“ prezidentas Wojciech Przybylski.
Režisierių ir programuotojų susitikimas
„Kiekvienas sambūris skatina idėjų kaitą, kurios anksčiau ar vėliau materializuojasi. Niekada negali žinoti, kokią genealią idėją gali pagimdyti IT inžinieriaus ir teatro režisieriaus susitikimas. Viskas yra įmanoma, o tokie projektai skatina skirtingų žmonių bendravimą ir tai yra nuostabu“, – teigė R. Iržikevičius.
Kitas į šimtuką patekęs lietuvis sakė, kad tokie projektai skleidžia puikią žinią ir skatina naudingas inovacijas, o svarbiausia, jog inovacija išspręstų konkrečią problemą.
„Labai svarbu galvoti apie tai, kokią naudą inovacija atneš tavo klientui. Daug inovacijų atsiranda nes šiandien technologijos gali padėti padaryti neįtikėtinų dalykų, tačiau esminis klausimas yra: ar tai išsprendžia aktualią problemą?
Kokia tai problema, svarbi vietinei ar globaliai rinkai? Dalijimasis informacija, patirtimis, sėkmėmis ir nesėkmėmis yra didžiausias inovacijų katalizatorius. Tokie projektai skleidžia žinią apie inovacijas ir taip prisideda prie jų skatinimo“, – aiškino V. Adomauskas.
Su V. Adomausko nuomone sutiko ir programėlės „Trafi“ vadovas Martynas Gudonavičius. „Kuriant inovacijas, mano manymu, svarbiausi yra du dalykai – problema ir ypač talentinga komanda. Kai problema yra identifikuota ir aiškiai apibrėžta, tuomet komanda stengiasi tą problemą išspręsti pačiais įvairiausiais būdais – taip gimsta inovacijos“, – sakė jis.
Stiprūs idėjomis, bet trūksta verslumo
„Lietuva turi svarbiausią ingredientą inovacijoms kurti – talentingus žmones, bet reikia palankesnės aplinkos. Kuriant tokią aplinką valstybės rolė yra labai svarbi. Dviračio išradinėti nereikia, bet išanalizavus Šiaurės šalių patirtį, reikia tobulinti instrumentus, kurie mokslininkams atvertų vartus į verslą, ir atvirkščiai.
Verslas turi būti suinteresuotas diegti inovacijas. Esame labai talentingi ir turime skatinti jaunimą, privalome lavinti kūrybišką mąstymą, nes XXI a. kūrybinės industrijos bus varomoji progreso jėga“, – aiškino Ruslanas Iržikevičius.
„Praleidus nemažai laiko Jungtinėje Karalystėje, matosi nemažai vietų, kur Lietuva dar atsilieka. Mes esame labai stiprūs technologiškai, idėjiškai, bet mums labai trūksta verslumo, nebijojimo bandyti ir klysti. Taip pat trūksta investicijų, ypač tik pradėjus verslą, kuriant inovaciją. Šiuo metu, rodos, yra kuriamas didžiulis spaudimas, kad pati pirma inovacija turi būti sėkminga“, – sakė Vaidas Adomauskas.
„New Europe 100“ rinkimai rengiami jau trečius metus iš eilės. Rinkimus organizuoja fondas „Res Publica“, technologijų milžinė „Google“, tarptautinė organizacija „Visegrad Fund“ ir žiniasklaidos bendrovė „Financial Times“. Tarp finalininkų daugiausia verslo atstovų (54 proc.), bendruomenių ir politikos lyderių (29 proc.), mokslininkų (10 proc.).
