Jei neturi darbo, bet turi rankas, susikurk darbą pats. Tokia nuostata vadovaujasi 22 metų S. Skamarakaitė. Dviejų vaikų mama niekada nesėdėjo sudėjusi rankų ir jau svajoja apie nuosavą verslą, mat moters gaminamiems rankų darbo žaislams aplinkiniai negali atsispirti.
Žaisliukai-pirštukai, pakabinami žaislai su mažylių vardais ir naujausias kūrinys – advento kalendorius su kišenėmis, žyminčiomis skirtingas dienas ir slepiančiomis mažas dovanas. Simonos galvoje nuolat kirba naujos idėjos.
„Kol kas man tai tik pomėgis, kurį puoselėju naktimis, kai vaikai, vyras užmiega. Tačiau norėčiau pradėti ir verslą, ateityje užsiimti prekyba. Aš toks žmogus, kad visada sugalvosiu, kaip užsidirbti. Ir tai gali visi, tik neretai žmonės, skųsdamiesi, kad nėra darbo, taip bando pateisinti savo tinginystę“, – pasakojo S. Skamarakaitė.
Matydami Simonos kūrinius daug kas negali patikėti, kad dar visai neseniai ji net sagos įsiūti nemokėjo, o ką jau kalbėti apie daugiau pastangų reikalaujančius darbus.
„Nustebtų netgi mano technologijų mokytoja. Ši pamoka man sekėsi labai prastai. Bet gyvenimas išmokė visko. Pirmiausia pasiuvau pagalvių užvalkalus, juos dekoravau drugeliais, o po to ir prasidėjo. Labai myliu vaikus, svajoju apie didelę šeimą, tad sugalvojau gaminti žaislus vaikams“, – kalbėjo alytiškė.
Tai daryti S. Skamarakaitę labai skatino ir jos vyras. Jis norėjo, kad daug laiko su vaikais praleidžianti Simona atrastų užsiėmimą, kuris jai patinka, o ateityje jį paverstų darbu.
„Kam eiti dirbti į fabriką, jeigu gali dirbti ir namuose? Sakoma, susirask mėgstamą darbą ir tau nereikės dirbti. Būtent tokią svajonę aš ir puoselėju. Noriu ir toliau gaminti žaislus vaikams. Man smagu, kai vaiko akys, pamačiusios mano kūrinį, šypsosi, o jų tėvai manimi pasitiki.
O labiausiai už tai, ką dabar darau, esu dėkinga savo vyrui. Tai jis mane skatina nenuleisti rankų ir siekti svajonių“, – sakė dovanomis artimuosius lepinanti alytiškė.
Simona neslepia, kad jos pomėgis atima daug laiko, tačiau sustoti kurti žaislus ji negali. Kaskart norisi pagaminti vis ką nors naujo, dar nematyto.
„Gaila, kad žmonės pamato nuotrauką ir prašo vis to paties. Mano galvoje verda daugybė idėjų. Noriu, kad kiekvienas kūrinys būtų vis kitoks. O geriausias įvertinimas, kai vaiko, kuriam padovanojau žaislą, tėvai sako, kad tokio rezultato nesitikėjo“, – pasakojo vietoje nenustygstanti S. Skamarakaitė.
Būtent žmonių palaikymas ir veda moterį į priekį. Pasak Simonos, ji daug laiko praleidžia naršydama internete ir ieškodama medžiagų, galvodama, kaip dar patobulinti savo kūrinius, kaip nustebinti.
„Neštampuoju rankdarbių šimtais. Tai yra vienetiniai daiktai. Manau, žmogui gera žinoti, kad jo vaikas turi išskirtinį žaislą, kokio parduotuvėje nerasi. Esu sulaukusi prašymo pagaminti žaislą ir suaugusiajam. Tolimųjų reisų vairuotojas norėjo, kad pagaminčiau jam krovininį automobilį. Man pagaminti nesunku, tačiau ir toliau planuoju žaislus gaminti tik vaikams“, – pasakojo alytiškė.
