Studijas besirenkantiems abiturientams patarė mokytis ir iš „Ryanair“

Lektorius išvardijo, ko reikia mokytis, kad po penkerių metų galėtų konkuruoti su robotu

Lietuvos jaunimas, besirenkantis, kuo dirbs ateityje, galėtų pasimokyti ir iš „Ryanair“.<br>123rf.com ir V.Ščiavinsko nuotr.
Lietuvos jaunimas, besirenkantis, kuo dirbs ateityje, galėtų pasimokyti ir iš „Ryanair“.<br>123rf.com ir V.Ščiavinsko nuotr.
U.Savickas mano, kad „Google“ paieškoje surasti sėkmingo žmogaus apibūdinimai, kaip rinktis ateities karjerą, vargiai gelbsti.<br>A.Murauskaitės nuotr.
U.Savickas mano, kad „Google“ paieškoje surasti sėkmingo žmogaus apibūdinimai, kaip rinktis ateities karjerą, vargiai gelbsti.<br>A.Murauskaitės nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Aida Murauskaitė

2017-02-04 12:35, atnaujinta 2017-04-10 20:07

Ką pasiimtumėte į kelionę po pasaulį, jei ryt į ją leistumėtės? Pasą, banko kortelę ir telefoną? ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto lektorius Ugnius Savickas tikras, kad į tokią kelionę derėtų pasiimti ką kita. Jo sąraše – septyni punktai. Padėsiantys įsitvirtinti netolimos ateities darbo rinkoje, kurioje pagrindiniai konkurentai bus ne kolegos, o robotai. O išmokti to siekti galima kad ir iš „Ryanair“.

„Ateitis yra jau dabar. Turiu tris vaikus. Tad klausimas, ką studijuoti, aktualus mano aplinkoje. Turbūt ir jūs išgyvenate pasirinko momentą ir suprantate, kaip svarbu nesuklysti“, – Vilniuje vykstančioje „Studijų“ parodoje kalbėjo U.Savickas.

Jis tikras, kad mūsų aukštojo mokslo sistema sustingusi, sunkiai prisitaikanti prie ateities iššūkių, tad dabar studijas besirenkančiam jaunimui bus svarbus ne mokymas, o mokymasis.

„Svarbu sau atsakyti, ką šiandien aš pasiimu į kelionę po ateitį, kad būčiau laimingas“, – kalbėjo lektorius. Kokio dydžio batai yra mano?

U.Savickas mano, kad „Google“ paieškoje surasti sėkmingo žmogaus apibūdinimai, kaip rinktis ateities karjerą, vargiai gelbsti.

„Man, kaip tėvui, rūpi, kad mano vaikai būrų laimingi. Tėvams svarbu nebeprojektuoti savęs į savo vaikus. Jie linkę sakyti: pas mus penkios kartos gydytojų ar teisininkų, taip tikėdamiesi, kad tradicija bus tęsiama.

Daug dirbu su jaunais verslais, dažnai girdžiu tokias istorijas, kai pasakoja: kad ėjau į teisininkus, nes tėvai norėjo, baigiau, mečiau, išvažiavau savanoriauti ir pagaliau atradau save.

Padaryti atradimą nėra taip paprasta. Manau, kad tai reikia daryti per įvairias veiklas – daryti, pabandyti, klysti. Kad ateitų jausmas, kur ir kokie yra mano dydžio batai. Kur aš jais galėčiau nueiti?“ – kalbėjo U.Savickas.

Konkurentas – robotas

„Galime prisiminti dinozaurus – pasikeitė ekosistema, ir jie išmirė Kas ta ekosistema? Tai aplinka, kurioje mes gyvename, uždirbame pinigus, kuriame verslą, realizuojamės, kuriame meną, gydome.

Mūsų aplinka nesikeičia nuosekliai, ji keičiasi bangomis. Mus lydi lūžiai“, – kalbėjo U.Savickas.

Dabartį jis pavadino kibernetinių ir fizinių sistemų lūžių, kai technologijos ir žmogus tampa vienu.

„Kas aš būsiu, kai didžiąją dalį darbo padarys robotas?“ – apie kylantį ir kilsiantį vis dažniau klausimą kalbėjo U.Savickas.

Konkurencijoje dėl darbo vietoje viršų ims mašinos – jos darbą atliks nepavargdamos, nedarydamos klaidų.

„Taip yra jau dabar. Tarkim, „Amazon“ sandėliai be žmonių darbo, netgi Lietuvoje yra „Baltik vairas“, kur sandėliuose nebeliko žmonių, vien technologinės sistemos.

Ketvirtoji industrinė revoliucija apibūdinama kaip greitis, platumas. Šios dienos gyvenimas vos ne Formulės-1 lenktynės, kur greitis didelis. Kažkas priekyje važiuoja, kažkas gale, kažkas iš šono. Šiuolaikinio darbuotojo būsena – tai piloto būsena.

Reikia stebėti aplinką, klausytis ausinėse, ką tau sako. Koks sprendimų greitis, kokia reakcija? Negali sakyti: turiu atsipūsti, sustoti, pavaikščioti. Ne, tam nėra galimybių.

Turi labai greitai bėgti, nes kiti irgi bėga.

Mes gyvename taip, lyg bėgtume eskalatoriumi, važiuojančiu į apačią“, – apibūdino U.Savickas.

„Nenoriu būti „Nokia“, noriu būti „Uber

U.Savickas šiandienei ir ateities situacijai apibūdinti pasitelkė kelių garsių kompanijų, kurios nespėjo lenktynėse, pavyzdžius.

„Nenoriu būti „Nokia“, Panevėžio „Ekranu“, „Polaroid“. Tam tikru metu jos buvo žvaigždės. Tačiau pasikeitė ekosistema, aplinka, ir jos kažką pražiopsojo.

Panevėžio „Ekranas“ neprisitaikė. Kas žino iš jūsų, kas yra kineskopas?

Liečiamąjį ekraną sukūrė „Nokia“, bet kažkada pražiopsojo galimybę, kad jie populiarės.

Jie stabtelėjo savo Formulės lenktynėse pasivalyti lango. O kiti nuvažiavo toliau tuo metu“, – pavyzdžius vardijo lektorius.

Jis pateikė ir tų, kurie išlošė, pavyzdžius. Tai – „Ryanair“, „Airbnb“, „Teo“, „Uber“, „Toms“.

„Ryanair“ pareiškė, kad mėsos gabenimas iš taško a į tašką b yra jų tikslas. „Mes skraidiname kilogramus. Jokių romantiškų skrydžių“, – taip jie pasakė. Jiems pakako drąsios įžvalgos, drąsaus vadovo“, – apie „Ryanair“, kadaise staigiai pakeitusį verslo modelį, kalbėjo U.Savickas.

Padės septynios kompetencijos

Tad ką reikia studijuoti, ką mokėti, kad po kelerių metų rinkoje, kurioje daugelį darbų atliks robotai, kurioje greitis bus beprotiškas, galėtum pirmauti?

U.Savickas sudarė septynių svarbiausių XXI amžiaus kompetencijų sąrašą.

Kūrybingumas – viena svarbiausių kompetencijų. „Tai gebėjimas daryti netipinius, nestandartinius sprendimus. Tarkim, „Ryanair“ sugebėjo šimtą meų egzistuojantį verslą perdaryti, išdraskyti ir padaryti pelningą“, – apibūdino U.Savickas.

Kaip kūrybingumo pavyzdį jis nurodė ir internete aptiktą paslaugą: „Kojinių prenumerata. Užsisakius ją, jums kas dvi savaites pristato naujų. Įdomus sprendimas, nieko stebuklingo. Atrodo, paprasta, galėjau ir aš padaryti, o kodėl nepadarei?“ – kalbėjo lektorius.

Lyderystė. „Nepakanka vien sugalvoti. Lyderiai – cituojami žmonės. Steve Jobsas, Elonas Muskas. Jie tempia savo idėją atkakliai ant pečių. Atstovauja savo krypčiai, net jei yra malami su žemėmis. Lyderystė – stuburo turėjimas. Žinojimas, kuo tikiu“, – sakė U.Savickas.

Kompleksiškumas – gebėjimas veikti įvairiomis sąlygomis. „Tarkim, medicinos inovacija gali būti perkelta į bankų sektorių. Arba inovacija įmonėje gali būti perkelta į paslaugų sektorių.

Važiuodamas Formulėje turi matyti ne tik kryptį bet ir kas aplink. Atpažinti, kas grėsminga tendencija, o kas ne“, – jaunus žmones mokė ISM lektorius.

Verslumas. Tai gebėjimas pamatyti galimybes. „Kas yra „Uber“? Nieko nauja. Tas pats keleivių pervežimas, bet mėginimas tai padaryti kitaip. Tai ne nauja paslauga, tai kitoks būdas surinkti pinigus. Verslumas ir yra tokių galimybių pamatymas“, – mano U.Savickas.

Komunikabilumas. „Užsidarę vieni su savo idėjomis, būsime kūrybingi kaip L.da Vinci, bet uždari. Mes negalėsime egzistuoti sociume. Mes turime aiškiai iškomunikuoti tai, kuo tikime“, – įsitikinęs lektorius.

Ir svarbiausia, anot jo, kad nė viena iš šių kompetencijų neįveikiama robotui, tad tai išlavinęs žmogus laimės konkurencinėje kovoje su juo.

Analitinis mąstymas. Tai gebėjimas atsirinkti, kas man reikalinga.

Kryptingumas. Mokėjimas išlaikyti kryptį, turėti viziją ir atkakliai jos siekti.

„Tai septyni dalykai, kuriuos reikia pasiimti į ateitį“, – reziumavo pašnekovas.

U.Savickas patarė: derėtų stengtis padirbėti įvairiose srityse, kad ir dar prieš studijas ar studijuojant, savanoriauti, skaityti knygas, mat tai lavina kūrybiškumą, o garsių žmonių biografijose galima pasisemti jų drąsos ir ryžto formuluojant iš pirmo žvilgsnio beprotiškas idėjas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.