„Svajonių Australija“ – tai mano įgyvendinta svajonė keliauti. Šitaip aš padedu keliauti ir kitiems, pažinti Australiją“, – apie savo Australijoje įsteigtą įmonę sakė Artūras Mickus.
Per „Studijų“ parodą Vilniuje jis neseniai mokiniams pasakojo apie galimybes Australijoje – tiek norintiems studijuoti svetur, tiek apie metų pertrauką.
„Australijoje supratau: jei nedirbsiu, neturėsiu ko valgyti. Tik per darbą jūs suprasite, kas esate jūs. Tik taip sužinosite, ar tas darbas jums tinka“, – kalbėjo tolimoje šalyje įsitvirtinęs lietuvis.
Jo įmonė – ne kelionių agentūra, ji teikia imigracijos, studijų paieškos, verslo plėtros konsultacijas.
„Gyvendami Lietuvoje jūs turite kitokią viziją apie pasaulį. Čia atrodo, kad pasaulis sukasi apie Lietuvą. Taip nėra. Žinoma, per krepšininkus, kitus garsius žmones pasaulis sužino apie Lietuvą', – sakė A.Mickus.
Nuo banglenčių sporto – iki buhalterijos
Ką galima studijuoti Australijoje? „Banglenčių sportą, jas baigę gausite sertifikatą ir būsite treneriu. Populiaru mokytis ir kūno rengybos, studijuoti ir buhalteriją, verslą.
Tai nėra pigu. Verslo studijos Australijoje atsieina nuo 12 iki 30 tūkst. Australijos dolerių per metus. Lietuviui tai yra daug, bet yra tokių, kurie įperka“, – pasakojo „Svajonių Australijos“ šeimininkas.
Galima rinktis ir kitą būdą subręsti, perprasti save ir drauge pažinti Australiją.
„Žmogus gali keliauti į Australiją metams studijuoti anglų kalbos. Per tuos metus susidaro penki mėnesiai atostogų, per tą laiką žmonės ir dirba, ir keliauja.
Australijoje dideli atlyginimai. Minimalus valandos atlygis – 18 dolerių. Dauguma tų, kurie investavę į studijas, susigrąžina tuos pinigus ir dar užsidirba arba lieka studijuoti Australijoje. Tiek galima uždirbti bare, statybose“, pasakojo A.Mickus.
Jis sakė, kad pradinė investicija – apie 5 tūkst. eurų, įskaičiavus skrydžio bilietus.
„Tai minimalus biudžetas norintiems užsikabinti. Du mėnesius galima išgyventi už tokius pinigus.
Per metus „Svajonių Australija“ padeda nuvykti į Australiją per 100 lietuvių. Apie 10 proc. vyksta ten mokytis.
„Bendrai paėmus, 40 proc. keliauja, kurie jau buvo emigravę, užsidirbę kapitalo ir nori pažinti Australiją. Jie renkasi mokytis ko nors dėl vizos. 60 proc. ten vyksta aiškiai norėdami studijuoti universitete.
Veiklą pradėjome prieš ketverius metus, tuomet daugiausia į Australiją skrisdavo lietuviai, kuriems per 25 metus, o dabar vis dažniau vyksta ką tik baigę žmonės“, – lygino A.Mickus.
Savęs ieškojo ilgai
Ir pats A.Mickus ne išsyk atrado save. Vilniaus Gedimino technikos universitete jis baigė biomechanikos studijas. Tačiau niekada nedirbo pagal specialybę. Taip pat mėgino studijuoti reklamos vadybą, tačiau studijos pasirodė neįdomios.
„Norėjau stoti į biochemiją, tačiau ten įstodavo žmonės tik per egzaminus gavę šimtukus. Tad rinkausi biomechaniką. Tai nebuvo vien mano sprendimas. Jį man padėjo priimti ir mano aplinka. Buvau įstojęs ir į slaugą“, – apie savo kelią pasakojo A.Mickus.
Jis mano, kad dauguma jaunų žmonių nežino, ką studijuoti: „Daug kas iš atvykusių į Australiją sako norintis studijuoti IT, bet tai dažnai būna kitų žmonių suformuota nuomonė – visuomenės, tėvų, draugų.
Ir tik vėliau supranti, kad nenori IT, kad tau reikia ko nors kito. Žinojimas ateina apie trisdešimtus metų. Jei nežinote, ko norite, eikite dirbti“, – savo receptu dalijosi A.Mickus.
Ir krupjė, ir direktorius
A.Mickus dirbti pradėjo studijuodamas Lietuvoje.
„Buvau krupjė, dalijau kortas kazino. Sulaukdavau klientų grasinimų nužudyti, kai šie pralošdavo. Tai buvo pavojingas darbas“, – šypsodamasis pasakojo A.Mickus.
Vėliau su bičiuliu įsteigė reklamos bendrovę.
„Kai kuri savo įmonę, esi ir direktorius, ir valytojas. Buvau direktorius, bet gal tai per skambus žodis.
Po studijų pats įkūriau savo įmonę, užsiėmiau reklama. 2009 metais ištiko krizė, ji smogė reklamos sektoriui. Likau su vienu klientu. Pradėjau galvoti: ką dabar daryti. Reikėjo persikvalifikuoti. Tačiau jau buvau sugalvojęs vyksti į Australiją. Svarsčiau visus variantus, kur vykti. Tačiau norėjosi egzotikos.
Norėjosi, kaip ir visiems jauniems žmonėms, greito kelio į sėkmę. Ta nežinia, kas yra Australija, kas tai turtinga ir labai graži šalis, viliojo. Turi įveikti savo kelią, kad ten gerai gyventum“, – kalbėjo A.Mickus.
Teko įveikti savo principus
Į Australiją A.Mickus nuvyko būdamas 25 metų. Pirmus mėnesius dirbo valymo įmonėje. Kuo? Valytoju.
„Tai buvo sunku. Ką tik buvau direktorius, o dabar valytojas. Tačiau perlipau savo principus“, – sakė A.Mickus.
Netrukus jis tapo įmonės vadovo dešiniąja ranka. „Turėjau samdyti darbuotojus. Samdžiau lietuvius. Dirbau beveik metus. Įgijau geros patirties, tačiau jaučiau, kad ne mano sritis. Tuo metu kūriau interneto portalą ir maniau, kad jis tiesiog iššaus. Tačiau taip nenutiko. Po trijų mėnesių baigėsi pinigai – supratau, kad tam dar ne laikas“, – kad ne viskas klostėsi sklandžiai, pasakojo lietuvis.
Tuomet jis susirado vairuotojo darbą. Kitas žingsnis jau buvo „Svajonių Australija“, A.Mickus pradėjo rašyti tinklaraštį apie atrastą ir dar tebeatrandamą šalį.
Savo įmonę jis jau vadina pelningu verslu, nors teko prisidurti ir iš įkurtos valymo paslaugų įmonės.
„Svajonių Australija“ – šeimos verslas, jį A.Mickus plėtoja su žmona. „Kai nutarėme išvažiuoti į Australiją, ji Lietuvoje studijavo politikos mokslus. Žmona metė studijas. Pirmas jos darbas buvo padavėja bare, po metų tapo vadybininke. Atlyginimas buvo geras, tačiau tai nebuvo jos veikla. Vėliau žmona pradėjo studijuoti kūno rengybą, jogą“, – kaip iš pirmo žvilgsnio keistos idėjos tapo realybe, pasakojo A.Mickus.
Pasidalijo savo receptu
A.Mickus turi keletą patarimų abiturientams ar aukštesniųjų klasių mokiniams
– Sportuokite. Jis ir pats sportuoja, bėgioja maratonus.
– Išmokite programuoti. „Geriausiais programuotojais tampa ne vyrai, o moterys. Nežinau, kodėl taip yra, bet yra“, – sakė A.Mickus.
– Keliaukite, tarkim, kemperiu. Tam nereikia daug pinigų. „Studijų laikais susipažinau su aštuoniolikos metų mergina. Ji papasakojo, kaip keliavo vasarą du mėnesius ir tam išleido šimtą eurų. Žmonės yra draugiški, paveža keliaujančius autostopu“, – pabrėžė A.Mickus. Jis pats pernai apkeliavo dešimt šalių.
– Mokykitės kalbų. Kinų, australų, rusų. Artūras svetimos kalbos mokymąsi pradeda apklijuodamas namus lipdukais. Tarkim, ant lempos – užrašas, kaip ta kalba yra lempa.
