Prieš keletą dienų moteris grįžo iš Japonijos sostinės Tokijo, kur jos vadovaujama įmonė kartu su dar 8 Lietuvos įmonėmis pristatė mūsų šalies produkciją tarptautinėje maisto produktų ir gėrimų parodoje „Foodex Japan 2017“.
Vienoje didžiausių Azijos parodų, kurioje savo produkciją pristatė daugiau nei 3250 dalyvių iš 80 pasaulio šalių, rokiškėnų pateikti gaminiai sulaukė didelio dėmesio. Specialiai parodai „Lašų duona“ paruošė japonus sužavėjusių skanumynų: sausainukų, pagardintų saulėgrąžomis, sezamo ir ožkarožės sėklomis, džiovintomis juodųjų serbentų, mėlynių ir spanguolių uogomis, bananinės duonos ir šokoladinio Brauni (brownie) pyrago.
Nors iš anksto žinojo, kad mums įprastos duonos japonai faktiškai nevalgo, rokiškėnai visgi įsimetė kelionėn keletą juodos duonos kepaliukų. Ir nepasigailėjo. Kuo smulkiausiai išklausinėję apie mūsų šalį, atidžiai ir su neslepiamu susidomėjimu pažiūrėję Rokiškio fotografijų knygą, parodos lankytojai domėjosi ir pagrindine bendrovės produkcija – duona, ją ragavo ir stebėjosi jiems neįprastu skoniu.
Tačiau didžiausią įspūdį parodos dalyviams sukėlė ne pats produktas, bet tai, kaip jis gaminamas. Japonus ypač sužavėjo, kad Lašų kaime įsikūrę duonos gamintojai patys dalyvauja visame procese: patys sėja ir augina, patys mala ir kepa, patys tiekia į prekybą. Japonų požiūriu bendrovės vykdoma politika „nuo lauko iki stalo“ geriausiai atspindi produkcijos kokybę ir patikimumą, sakė I.Aukštuolienė.
Bendrovės vadovė sakė dar prieš kelionę žinojusi, kad Japonija yra savitos kultūros šalis, tačiau realybė pranoko bet kokias fantazijas. Anot „Lašų duonos“ generalinės direktorės, staigmenų nestigo kiekviename žingsnyje.
Matant nuoširdžiai susidomėjusius žmones, lietuviai, kaip mums įprasta, patys skubėjo prieiti, klausti ir siūlyti. Ir netruko pastebėti, kad susidomėjimą rodę žmonės vos priėjus tiesiog atsitraukdavo ir nueidavo. Iš pradžių nesupratusiems kas vyksta, lietuviams buvo paaiškinta, kad japonas tik pats sprendžia kur ir prie ko jam prieiti, kada į savo asmeninę erdvę įsileisti kitą žmogų. Tiems, kurie ten įsibrauna patys, jie tiesiog atsuka nugarą.
Tokijuje viešėjusius lietuvius japonai stebino visur, ypač mirtina tyla metro. Nors žmonių ten daugybė, tačiau nei vienas nekalba mobiliuoju telefonu – iš pagarbos aplinkiniams. Tačiau užvis labiausiai I.Aukštuolienę pribloškė aptarnaujančio personalo elgesys restorane. Užsakymo priimti prie staliuko priėjęs padavėjas atsiklaupė ir klientų pageidavimų laukė klūpomis, nuolankiai nuleidęs galvą.
Tokijuje apsilankiusiai I.Aukštuolienei susidarė įspūdis, kad japonai angliškai nekalba. Viešose vietose visi užrašai yra pateikti tik hieroglifais. Kad svetimšaliai galimai nieko nesupranta, tai japonams , matyt, problemų nekelia, pastebėjo I.Aukštuolienė ir pridūrė, kad negalėjimą susikalbėti visuomet kompensuodavo nepaprastas japonų paslaugumas ir mandagumas.
Pirmąjį žingsnį tolimojoje Japonijoje žengusi „Lašų duona“ greitų rezultatų iš šios kelionės nesitikėjo. Savo produkciją jau daug metų eksportuojantys į Jungtines Amerikos Valstijas, Kanadą, Australiją, Didžiąją Britaniją, Airiją ir kitas Europos valstybes, rokiškėnai žino, kad nuo kontakto užmezgimo iki pirmųjų realių bendradarbiavimo žingsnių gali praeiti ne vieneri metai.
Ką jau bekalbėti apie atsargiuosius ir išrankiuosius japonus. Todėl neįtikėtina sėkme galima laikyti tai, kad jau birželį apsižvalgyti „Lašų duonos“ kepykloje iš Tokijo atvyksta stambus maisto produktų importuotojas.
