Kavinė atidaryta visai neseniai – vos prieš 3 savaites. Čia galima užsukti kavos, deserto, gardžių sumuštinių ar dienos pietų. Emilija sako, kad „MAma‘s KSU“ – tai vieta, kur studentai, dėstytojai ir užsukantys netoliese dirbantys žmonės gali atsipalaiduoti, pamiršti rūpesčius ir grįžti į paskaitas ar darbus be įtampos, geresnės nuotaikos nei tik atėję.
Save Emilija apibūdina kaip žmogų, mėgstantį pažinti naujas kultūras, atrasti būdus sužinoti ir pasidalinti informacija ir suprasti vienas kitą. Šiuo metu Kazimiero Simonavičiaus universitete ji studijuoja rinkodarą ir reklamavimą, kaip pati sako „esu studentė, plačiai atmerktomis akimis žvelgianti į ateitį“.
„Nuo pat pradžių norėjau įsitraukti į universiteto veiklą, o šiam persikrausčius į naujas patalpas, atsirado daugiau galimybių ir vietos. Kažkada tiesiog užsukau pas KSU kanclerį, klausdama, kaip galėčiau prisidėti prie Universiteto veiklos, ką galėčiau čia nuveikti, ir po kurio laiko gavau pasiūlymą atidaryti ir valdyti kavinę. Pasinaudojau proga pritaikyti savo gebėjimus bei Vokietijoje įgytą patirtį gastronomijos srityje, kai dirbau restorano vadybininke, prisidedant prie kavinės įkūrimo ir veiklos“, – pasakoja mergina.
Į klausimą, koks jos vaidmuo ir pareigos „Mama‘s KSU“, Emilija atsako juokaudama: „Rūpintis jūsų žvalumu! Jums trūksta jėgų? Jums trūksta įkvėpimo? Aš jus vaišinsiu žvaliausia, stipriausia kava, ir dar pasiūlysiu sotų sumuštinį, kuris suteiks jėgų ir ryžto įveikti paskaitų, darbų užduotis bei pasisemti geros nuotaikos visai dienai. Aš ir mūsų „MAma’s KSU“ komanda atsakinga įberti jums žiupsnį laimės į kavos puodelį!“. Iš tiesų ji „Mama‘s KSU“ ji atsakinga už viską: prekių užsakymą, darbuotojus, rūpinasi, kad kavinė veiktų sklandžiai.
Paklausta, koks tai jausmas „įsukti“ verslą, t. y. pradėti viską nuo pradžių, Emilija nusišypso: „Prisidėti prie naujos kavinės kūrimo – smagu, linksma ir gera, bet taip pat tai reikalauja ir daug atsakomybės. Netrūksta iššūkių – numatyti, kiek prekių užsakyti, kiek žmonių šiandien ateis pietauti, o kiek kavų jums pateikti? Ir niekada nežinia, bet – aš pasiruošus!“ (juokiasi).
Mergina neslepia, kad dar prieš atidarant kavinę būta ir nesusipratimų: „Keista, bet sunkiausia buvo komunikuoti su vežėjais, kurie turėjo pristatyti įrangą. Susitarėme, kad šaldytuvą atveš 11 val., tačiau skambučio su klausimu „Tai per kurias duris įeiti?“ sulaukiau 7.30 val. Kitąkart sukviečiau žmones, turėjusius montuoti įrangą 11 val., tačiau vairuotojas jiems pasakė, kad su Emilija suderino, kad kavos aparatą atveš valanda vėliau. Ta akimirka, kai visų akys krypsta į tave klausdamos, tai kaipgi čia derinami dalykai, nėra pati smagiausia“.
Vis dėlto, vienu didžiausiu iššūkiu ji laiko klientų srauto ir poreikių nuspėjimą: „Pradžioje, labai sunku numatyti klientų srautą ir užsakomų prekių santykį ir džiaugsminga, kai supranti, kad parinkai optimalų dienos užsakymų derinį. Ar saulė švies, ar lietus lis, o kiek pirks? Svarbu, išskirti segmentų grupes ir jas įvertinti. Įdomu“.
„Smagu, kai tavo pastangos yra įvertinamos. Pavyzdžiui, pirmąkart į kavinę užsukusiam KSU studentui iš Italijos, padariau Espresso kavos. Paragavęs jis prisipažino, kad pirmąkart Lietuvoje geria tikrą kavą. O studijuoja čia jau antrą semestrą! Aš tiesiog žinojau, kad kai italai prašo kavos, jie tikisi Espresso“ – šypsodamasi pasakoja mergina.
Didžiausia pamoka, kurią suteikė kavinės atidarymas, Emilijai yra gebėjimas prisiimti atsakomybės. Kaip ji pati sako: „Daug daug atsakomybės“. Mergina neabejoja – svarbiausios savybės pradedančiam verslininkui yra kantrybė, žingeidumas, motyvacija, iniciatyvumas, veiklumas, o svarbiausia – tikėjimas savimi.
Paklausta, ką patartų jaunam žmogui, planuojančiam pradėti savo verslą, ji sako: „Tikėti savimi, savo projektu, idėja, nenukrypti nuo vizijos ir nepasiduodi pusiaukelėje“.
