Tai bent: lietuviai pasivijo ir aplenkė estus

Estija ir Lietuva nuolat lyginama tarpusavyje, o estus dažnai matome kaip pavyzdį, kurio prisivyti kažkodėl vis nepavyksta. Pasirodo, jaunas lietuvių verslas estiškam nenusileidžia, o kai kuriose vietose jį ir lenkia.

Naujoji Lietuvos verslininkų karta išsiskiria optimizmu ir dideliais planais, kuriais lenkiame ir estus.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Naujoji Lietuvos verslininkų karta išsiskiria optimizmu ir dideliais planais, kuriais lenkiame ir estus.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Apr 19, 2017, 11:10 AM, atnaujinta Apr 21, 2017, 9:16 PM

Tai parodė SEB banko atliktas jauno verslo tyrimas – naujoji Lietuvos verslininkų karta išsiskiria optimizmu ir dideliais planais, kuriais lenkiame ir estus.

Lenkiame estus

Estijoje praėjusiais metais jaunų verslo įmonių įsikūrė dvigubai daugiau nei Lietuvoje. „Jau daug metų Estijoje kuriasi daugiau naujų įmonių. Atrodytų, ta statistika turėtų bauginti, kad Estijos gyventojai – kur kas verslesni“, – kalbėjo SEB banko valdybos narys, Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius Vaidas Žagūnis.

Tiesa, čia reiktų atidžiau pažvelgti į skaičius – nors Estijoje jauni verslininkai žymiai dažniau kuria naujas įmones, ilgesnėje perspektyvoje naujų įmonių skaičius išsilygina.

Maža to – nors Lietuvoje jaunų įmonių mažiau, tačiau šiemet lietuviai tikisi įdarbinti net 50 proc. naujų darbuotojų, o estai – 39 proc.

Tai gali būti susiję su priežastimis, dėl kurių Estijoje ir Lietuvoje jaunuoliai susimąsto apie savo verslą. Priežastys – skirtingos.

„Daugiau nei trečdalis lietuvių svarbiausiu prioritetu įvardijo norą daugiau uždirbti ir tokiu būdu pagerinti įprastas gyvenimo sąlygas. O estams svarbiau yra jaustis sau šeimininku ir vadovu“, – pasakojo SEB banko atstovas.

Lūkesčiai dideli

Tiek Estijos, tiek Lietuvos jauni verslininkai nusiteikę optimistiškai ir planuoja plėtrą bei apyvartos augimą.

Čia taip pat lenkiame estus. „Lietuvos įmonės planuoja didesnį apyvartos augimą nei Estijoje. Ten du trečdaliai įmonių sako, kad augs, bet ne tokiais sparčiais tempais, kokių tikisi lietuviai“, – sakė V.Žagūnis.

Plėtrą tiek Lietuvos, tiek Estijos verslininkai planuoja pirmiausiai vidaus rinkoje. Tiesa, ne tik gyventojai, bet ir verslininkai iš Lietuvos dažniau žvalgosi į užsienį.

Estijoje plėtrą užsienyje planuoja 8 proc. jaunų verslininkų, Lietuvoje – penktadalis.

Tiek Estijoje, tiek Lietuvoje daugelis jaunų verslininkų ketina pirmiausia investuoti į inovacijas – naujus produktus ir paslaugas. „Vienintelis skirtumas, kad Estijoje apklausti verslininkai dažniau kalbėjo apie investicijas į savo darbuotojus“, – pastebėjo V.Žagūnis.

Iššūkiai taip pat panašūs – nors Estijoje mokestinė aplinka verslui palankesnė, šios šalies verslininkai, kaip ir lietuviai, didžiausiu iššūkių savo verslui laiko didelius mokesčius.

Bendros ir kitos problemos – kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas, nepakankamos galimybės tasti finansavimo verslo pradžiai. Siekdami padidinti Lietuvoje įsikuriančių naujų įmonių skaičių, SEB bankas pristato naują SEB banko verslumo skatinimo akademiją.

Bankas žada, kad naujoje elektroninėje platformoje jauno verslo atstovai ras vienų žinomiausių šalies verslininkų, nuomonės formuotojų, investuotojų, įvairių verslo ir banko sričių atstovų patarimus, kaip sėkmingai kurti ir vystyti nuosavą verslą.

„Smulkaus verslo įmonės sudaro didžiulę dalį naujai įsikuriančių įmonių ir yra svarbios visai šalies ekonomikai. Mūsų tikslas – padėti šiai rinkos daliai“, – sakė V.Žagūnis.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.