Lietuvoje privatus verslas skaičiuoja vos trečiąjį dešimtmetį, todėl negalime pasigirti gausiais tėvų atžaloms perduotais verslų pavyzdžiais, tačiau pavienių atvejų yra. Vienas iš jų – įmonių grupė „Dojus“, skaičiuojanti jau ketvirtį amžiaus siekiančią istoriją. Iš vieno žmogaus įmonės į tarptautinį verslą peraugusiai bendrovei teko pereiti įvairius gyvavimo etapus.
Kai viskas, ko imiesi – nauja
Kai 1992 m. Pranas Dailidė, dabartinis įmonių grupės valdybos pirmininkas, įkūrė „C. Olsen Baltic“, niekas negalėjo numatyti, kad po dvidešimt penkerių metų įmonė bus išaugusi į įmonių grupę „Dojus“ taps žemės ūkio technikos pardavimo lydere, jos kolektyvą vienys daugiau nei 300 darbuotojų, o jos veikla apims ne tik Lietuvą, bet ir aplinkines valstybes.
Tų laikų nemenančiam žmogui sunku suprasti kokiomis sąlygomis buvo kuriamas verslas ir su kokias iššūkiais jis susidūrė. Jauna nepriklausoma valstybė iš Sovietų Sąjungos paveldėjo gremėzdiška pramonės sektorių, kuris buvo morališkai pasenęs ir kurio produkcija nedomino nei vietos vartotojų, nei buvo konkurencinga užsienyje.
Buvo juokaujama, kad sovietiniai įrenginiai buvo tokie, kad iš vienos pušies išeidavo vienas degtukas. Nekeista, kad dėl ribotų galimybių verstis gamyba, pirmosios įmonės Lietuvoje patirties daugiausiai sėmėsi prekyboje – į Lietuvą buvo gabenami produktai, o iš čia keliavo žaliavos. Taip lauko sąlygomis buvo susipažįstama su verslu, mezgami pirmieji kontaktai su Vakarais.
Pirmoji stotis ant kojų pradėjo maisto pramonė – valgyti reikėjo visais laikais, tik paaiškėjo, kad turimi gamybiniai įrenginiai yra neefektyvūs.
P.Dailidės įmonė pamatė nišą pramonės įmonių atnaujinime ir šalia prekybos pradėjo verstis maisto pramonės įrenginių importu. Ryšiai su Vakarais leido bendrovei į Lietuvą importuoti maisto pramonės atnaujinimui taip reikalingą įrangą.
Įmonės posūkis į žemės ūkį įvyko tik po trijų metų. Nors paieškos užtruko, bet jos buvo itin sėkmingos. Lietuva nuo seno buvo žemės ūkio kraštas, tačiau prievartinę kolektyvizaciją išgyvenusi valstybė, kur anksčiau buvo stiprus kaimas, turėjo atsigauti. Šalies ūkininkai tik kūrėsi ir ieškojo krypties – vyko žemės grąžinimo procesas, buvo ieškoma, kokiomis formomis geriausiai ūkininkauti: steigti žemės ūkio bendroves, kooperatyvus ar bandyti kurti ūkius savo jėgomis.
Šalies ūkininkai veiklos pradžioje patyrė nemažai iššūkių, ūkiai buvo maži, o našumai ir derliai – ne tokie, kokių norėtųsi. Tas P.Dailidės neišgąsdino – visame pasaulyje žemės ūkis yra vienas kertinių ekonomikos sektorių ir buvo tik laiko klausimas, kada maži ūkiai pradės konsoliduotis, o norėdami konkuruoti, bus priversti didinti savo našumą.
Įžvelgęs poreikį ir galimybes P. Dailidė pasirašė sutartį ir tapo didžiausio pasaulyje žemės ūkio mašinų gamintojos „Deere & Co“ atstove Lietuvoje.
Reikėtų suvokti, kad Lietuva Vakarų pasauliui vis dar buvo terra incognita, todėl žinomo gamintojo pritraukimas buvo nemažas pasiekimas, kuris padėjo pagrindus vėliau užmezgant bendradarbiavimą su kitais pasauliniais gamintojais.
Proveržis – po stojimo į Europos Sąjungą
Šalies viduje įmonė aktyviai vykdė plėtrą – šalies žemdirbiai stojosi ant kojų, seną techniką keitė nauja, reikėjo vis greičiau ir greičiau prisitaikyti prie atsiveriančio pasaulio. Patirtis kaupėsi ir ji buvo išnaudota tarptautiniai plėtrai – įmonė pradėjo aptarnauti ne Lietuvos, tačiau ir Baltarusijos bei Kaliningrado žemdirbius. Šiose teritorijose veikla vykdoma iki šiol ir juose dirba daugiau nei keturiasdešimt antrinių įmonių specialistų, kurie užtikrina parduotos technikos aptarnavimą, remontą ir atsarginių dalių tiekimą.
Taip jau atsitiko, kad įmonės metraščiuose 2004 m. įrašyti aukso raidėmis. Visa Lietuva tą datą mini kaip stojimo į Europos Sąjungą (ES), įmonės kolektyvui tai dviguba šventė. Stojimas į ES lėmė aktyvią Lietuvos žemės ūkio plėtrą, šalies ūkininkai tapo pilnateisiais Europos žemdirbių bendruomenės nariais, kurie savo veikloje galėjo naudoti vis daugiau ir įvairesnės modernios žemės ūkio įrangos.
Naujos įmonės puslapis – su jaunąja karta
„Nuo mažens buvau ruošiamas šiam verslui, žinojau, kuo gyvena įmonė, su kokiais iššūkiais susiduriame. Pasirinkau finansų studijas, nes versle tinkamas finansų valdymas yra viena iš kertinių sėkmės sričių. Žinoma, niekas manęs nevertė perimti šeimos verslo, galėjau rinktis ir kitą kelią, kaip kad mano sesuo, kuri pasirinko širdžiai artimesnę mados vadybą. Šeimos verslas uždeda didelę atsakomybę prieš įmonės įkūrėją, partnerius, darbuotojus, klientus; svarbu puoselėti šeimos ir įmonės vertybes, ir, aišku, sėkmingai vadovauti verslui, uždirbti pelno – tai nėra paprasti iššūkiai“, – sakė D. Dailidė.
Jaunasis specialistas iš pradžių buvo atsakingas už rizikos valdymą ir vidaus kontrolę įmonių grupėje ir vis labiau koordinavo Latvijoje įsteigtos naujos įmonės veiklą.
„Tarptautinės studijos leido suprasti kultūrinių skirtumų reikšmę versle, net jeigu mes dirbame santykinai mažoje, tačiau kultūriškai nevienalytėje Rytų Europos rinkoje“, – kodėl pasisekė įsitvirtinti Latvijoje aiškino D. Dailidė.
Vėliau, po keleto metų įgijęs darbinės patirties įstojo į INSEAD verslo mokyklą. Pabaigęs šiuos mokslus grįžo į Lietuvą ir pradėjo vadovauti „Dojus“ įmonių grupei.
Žingsnis į sinergiją su informacinėmis technologijomis
Žemės ūkis dažnai įsivaizduojamas kaip konservatyvus verslas, tačiau užmirštama, pirmosios savaeigės mašinos buvo panaudotos būtent žemės ūkyje ir čia progresas vyksta šimtamyliais žingsniais. Kad įsivaizduoti mastus, galima paminėti, kad JAV prieš šimtą metų žemės ūkyje dirbo 40 mln. darbuotojų, dabar – vos keturi milijonai. Toks progresas nebūtų įmanomas be technologinio proveržio.
D.Dailidė pastebi, kad šalies ir aplinkinių valstybių ūkininkai dar ne iki galo yra įvertino technologijų naudą ir įmonė pasiruošusi jiems padėti atverdama naujus horizontus.
„Lietuvoje naujos, modernios žemės ūkio technikos nuperkama dvigubai mažiau nei Vakarų Europos šalyse, taigi ūkininkai turi dar daug potencialo pakelti savo ūkių našumą. Mes, savo ruožtu, stengiamės suteikti galimybę ūkininkams naudotis pažangiausiais žemės ūkio sprendimais ir moderniausia technika, kuri itin prisideda prie efektyvios ūkių plėtros,“ – sako D.Dailidė.
Pasak jo, naujausia inovacijų banga žemės ūkyje susijusi su duomenų analitika, išmaniuoju ūkininkavimu, telematikos sprendimais. Lietuvos ūkininkai jau gali integruoti šias technologijas savo ūkiuose ir pasinaudoti jų teikiamais privalumais, o „Dojus“ pasiryžęs perteikti jiems pirmaujančių gamintojų žinias ir patirtį, plėtojant XXI a. ūkius.
