Kauniečiai puikiai žino Laisvės alėjoje veikiančią legendinę spurginę. Joje tarsi grįžti į 1985 metus, tačiau nepakitusi aplinka ir spurgų skonis žavi ir senus, ir jaunus žmones.
Pėsčiųjų gatvėje toje pačioje vietoje dar ilgiau, jau bene 61 metus, veikia ir nedidelė kojinių parduotuvė. Joje po 30 metų dirbančios moterys didžiuojasi, kad nors ir teko atlaikyti daug išbandymų, parduotuvė veiklos nepakeitė.
Šį reiškinį kiti verslo žmonės vadina fenomenu. O sėkmės paslaptis – greito pelno nesivaikančios profesionalios parduotuvėje dirbančios moterys. Būtent tokio verslo perspektyvas kauniečiai regi besikeičiančioje Laisvės alėjoje.
Legendų išliko mažai
Keičiantis laikams pasikeitė ir pagrindinė Kauno pėsčiųjų gatvė – Laisvės alėja.
Vyresni kauniečiai vis dar sentimentaliai prisimena, kokia šventė sovietmečiu būdavo patekti į vaikų kavinę „Pasaka“, apsilankyti tuomet moderniame prekybos centre „Merkurijus“ ar išgerti kavos kavinėje „Tulpė“.
Visų šių buvusių prabangių ir legendomis apipintų objektų nebėra.
„Merkurijus“ nugriautas, vietoj kavinių – picerija ir drabužių parduotuvė.
Tebeveikia taip pat nuo sovietmečio laikų išlikęs Centrinis Kauno knygynas, jau minėta klientų nestokojanti spurginė ir netoli Įgulos bažnyčios esanti valgykla.
Bendras stažas – 100 metų
38-uoju numeriu pažymėtame name įsikūrusios kojinių parduotuvės „Kotonda“ istorija prasidėjo seniau nei kauniečių liaupsinamos spurginės. Parduotuvės pavadinimas primena tarpukariu Kaune veikusį kojinių fabriką „Cotton“, sovietmečiu pervadintą į „Kotoną“.
Pravėręs senas parduotuvės duris patenki į kojinių karalystę. Nors interjeras šiek tiek atnaujintas, iš karto pajunti, kad čia tvyro ypatinga aura.
Dėmesiu apsupa patyrusios pardavėjos Nijolė Naujokienė, Irena Butkevičienė ir jų vadovė Vanda Girdauskienė.
„Sudėję mūsų darbo šioje parduotuvėje stažą gausime beveik 100 metų“, – šypsojosi V.Girdauskienė.
Kolektyvas buvo didelis
Moterys pasakojo, kad bene 1957 metais patalpose kojinių parduotuvę įsteigė tuometė Kauno pramprekyba. Ši valstybinė įmonė vadovavo įvairioms pramoninių prekių prekybos bazėms ir parduotuvėms.
Pirmoji parduotuvėje dirbti pradėjo N.Naujokienė, prieš 30 metų baigusi prekybos mokyklą. Naujas kolektyvas buvo nemažas, darbavosi 10 žmonių. Tarp jų – ir dabartinė pardavėja I.Butkevičienė.
Po kelerių metų parduotuvei pradėjo vadovauti prekių žinovė V.Girdauskienė, prieš tai dirbusi netoli veikusioje dovanų ir suvenyrų parduotuvėje.
Prie durų tekdavo brautis
Moterys prisiminė, kad sovietmečiu kojinės, kaip ir kitos prekės, buvo graibstyte graibstomos. Iš pradžių pasiūla buvo nedidelė. Daugiausia buvo parduodamos rudos, pilkos ir juodos moteriškos pėdkelnės.
Vėliau atsirado raštuotų spalvingesnių puskojinių, taip pat ir kojinių vyrams.
„Kai ateidavome į darbą ar grįždavome po pietų pertraukos, prie parduotuvės durų jau būdavo nusidriekusi eilė. Reikėdavo prasibrauti pro moterų minią, kad atrakintume duris“, – prisiminė N.Naujokienė.
Moterys – lyg viena šeima
Iki šių dienų parduotuvės darbuotojos patyrė kelis didelius išbandymus.
Vienas jų buvo atkurtos šalies nepriklausomybės pradžioje. Kolektyvas sumažėjo, pardavėjų reikėjo mažiau. Prekiauti kojinėmis liko trys ištvermingiausios kaunietės.
„Megzti kojines pradėjo įvairios firmos ir privatūs verslininkai. Taip pat jų žmonės atveždavo iš įvairių užsienio šalių ir jomis prekiaudavo patys. Konkurencija tapo didžiulė“, – prisiminė V.Girdauskienė.
„Kotono“ nebeliko. Dabar jo patalpose Žemuosiuose Šančiuose veikia daugybė įvairių firmų.
Pastatas Laisvės alėjoje buvo privatizuotas.
„2001 metais iš naujojo šeimininko išsinuomojome patalpas, parduotuvę pervadinome ir toliau tęsėme veiklą“, – pasakojo V.Girdauskienė.
Moterys pradėjo pačios ieškoti tiekėjų, ir tai joms pavyko.
„Mus suvienijo bendras požiūris į savo darbą, sėslumas, užsispyrimas, nenoras lakstyti iš vienos darbo vietos į kitą, norėjome tęsti tai, kas patinka. Stiprybė buvo ir tai, kad visos tapome lyg vienos šeimos narės“, – sakė V.Girdauskienė.
Prekybos centras nenurungė
Tačiau kovoti už išlikimą ir vėliau nebuvo lengva. Laisvės alėjoje nyko senos parduotuvės ir užeigos. Pėsčiųjų gatvėje ėmė karaliauti avalynės prekyvietės.
Ypač nelengvas laikotarpis atėjo, kai prieš 10 metų netoli pėsčiųjų alėjos buvo atidarytas prekybos centras „Akropolis“.
„Verslininkai vienas po kito paliko Laisvės alėją, kėlėsi į didžiulį prekybos centrą. Tačiau mes pagundai nepasidavėme. Branginome seną vietą ir senus klientus“, – sakė parduotuvės darbuotojos.
Verslas ėmė buksuoti ir vykstant Laisvės alėjos rekonstrukcijai.
„Žmonės manė, kad jau nebedirbame, kad išsikraustėme, todėl klientų buvo sumažėję. Džiaugiamės, kad dabar į pagražėjusią alėjos dalį žmonės vėl plūsta, užsuka ir pas mus“, – sakė V.Girdauskienė.
Taip ši parduotuvė liko vienintele firmine kojinių prekyviete, kuri veikia dar nuo sovietmečio. Kita taip pat dar Kauno pramprekybos įsteigta parduotuvė Vilniaus gatvėje neišliko, jos paskirtį pakeitė nauji patalpų šeimininkai.
Lankosi kelios kartos pirkėjų
Kur slypi paslaptis, kad parduotuvė išsilaikė, kad nepakeitė vietos ir darbo profilio?
Moterys savęs girti nelinkusios, tačiau maloniai atsiliepia apie pirkėjus.
„Anksčiau ateidavo mamos su mažomis mergaitėmis. Dabar pastarosios, jau tapusios moterimis, vėl lankosi pas mus ir čia perka kojines sau bei šeimos nariams“, – kalbėjo N.Naujokienė.
Pardavėja sakė, kad nuolatinės pirkėjos dažniausiai yra moterys. Jos ateina ne tik apsipirkti, bet ir tiesiog pasikalbėti.
„Pasakoja apie bėdas, džiaugsmus, politikuoja“, – šypsojosi pardavėja.
Nori būti elegantiškos
Prekybininkės pastebėjo, kad kaunietės visais laikais mėgo puoštis ir vertino tokią subtilią prekę kaip kojinės. Per ilgus darbo metus pardavėjos stebėjo, kaip keičiasi ir grįžta mados.
„Šią vasarą buvo madingos tinklinės kojinės. Panelėms tai naujiena. O mes pamename, kad tokios kojinės buvo madingos prieš kelis dešimtmečius, jų į Lietuvą prekiautojai atveždavo iš Jerevano“, – prisiminimais dalijosi N.Naujokienė.
Tos, kurios negali sau leisti brangių pirkinių, parduotuvėje randa pėdkelnių už kelis eurus.
„Tačiau yra ir prancūziškų ar vokiškų moteriškų kojinių, kurios kainuoja apie 30 eurų. Kaunietės sau tai leidžia. Arba perka kiek pigesnių, bet po kelias poras iš karto. Ši prekė moterims labai svarbi, nes su kojinėmis jos jaučiasi elegantiškesnės, gražiau gula drabužiai“, – pasakojo pardavėja.
Neretai pirkėjos, Laisvės alėjoje įsigijusios naujos avalynės ar drabužių, juos atsineša į šią parduotuvę. Prašo padėti prie naujų pirkinių priderinti kojines. Taip pat čia dailių ar seksualių pirkinių ieško jaunamartės.
Lauktuvių veža ir kojinių
Tačiau į parduotuvę užsuka ne tik moterys.
„Būna, ateina ir vyrai. Jie kojines perka ne tik sau, bet ieško ir dovanų mylimosioms. Turime labai seksualių pėdkelnių. Jas rinkdamiesi vyrai ima pasakoti, kaip atrodo jų damos, neretai sako – ji panašaus sudėjimo kaip jūs ar kaip tuo metu į parduotuvę užsukusi kita pirkėja“, – pasakojo N.Naujokienė.
Pardavėja neslėpė, kad jau retai kada apsirinka dėl pirkėjų dydžių, nes akis tiksliai įvertina klientų kūno matmenis.
Tarp pirkėjų pasitaiko ir į Kauną atvykstančių turistų. Jie ieško ne tik kuo apmauti kojas, bet ir kojinių, kurios tiktų kaip suvenyrai.
„Kartais turime vyriškų kojinių su Lietuvos trispalve. Tokias turistai mėgsta. Tiesa, pati manau, kad šalies vėliavą austi ant kojinių nėra labai geras skonis“, – svarstė V.Girdauskienė.
Pietauja senojoje spurginėje
Kojinių pardavėjos pažįstamos ir su legendinės spurginės darbuotojomis. Jos eina pietauti į legendinę užkandinę.
O spurginės darbuotojos ateina čia apsipirkti ir būna, kad pasikalba apie tai, jog jų darbovietės – tikri išlikę Kauno istorijos ženklai.
Tačiau, nepaisant kauniečių meilės, kojinių parduotuvės darbuotojos ir vėl gyvena neramias dienas, mat patalpų savininkas ketina jas parduoti.
„Sulaukiame galimų pirkėjų, norinčių apžiūrėti parduotuvės erdves. Vieni klausia, ar toliau tęstume veiklą, o kiti sako, kad čia norėtų atidaryti kavinę. Kaip bus, matysime. Mes savo darbą šioje vietoje norėtume tęsti“, – sakė V.Girdauskienė.
Verslas turi kelti kauniečiams emocijų
Olga Grigienė
Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinė direktorė
„Turbūt Kaune nėra moters, kuri nežinotų šios parduotuvės. Čia pirko mūsų mamos, močiutės, dabar jau perka mūsų dukros. Tai retas, bet labai akivaizdus pavyzdys, ką verslui reiškia stabilumas.
Parduotuvė nepasidavė trumpalaikei madai ar naudai, nors pagundų tikriausiai buvo. Užtat laimėjo. Per daugelį metų pelnytas didžiulis pirkėjų lojalumas.
Dar vienas parduotuvės pranašumas – jau gerai pažįstamos, nesikeičiančios ir profesionalios pardavėjos. Tai taip pat kelia stabilų pirkėjų pasitikėjimą.
Belieka apgailestauti, kad Laisvės alėjoje, kuriai šiemet sukanka 170 metų, liko tiek mažai jos simboliais buvusių objektų. Alėja visuomet bus patraukli, tačiau ši vieta nėra tinkama greitam, trumpalaikės naudos siekiančiam verslui.
Čia sekasi verslui, kuris supranta, kad Laisvės alėja kauniečiams pirmiausia yra sentimentai. Ji kelia nostalgiją prisimenant jaunystės laikus, ją kaip simbolį prisimena emigrantai, joje atsispindi visa miesto praeitis, ypač tarpukaris. Čia nesiseka verslui, kuris nekelia kauniečiams svarbių emocijų.“
Svarbu, kad gali ne tik apsipirkti
Edvinas Juškauskas
Laisvės alėjos bendruomenės vadovas, verslininkas
„Ši kojinių parduotuvė, kaip ir spurginė, – tikras fenomenas. Jų sėkmę nemažai lemia ir darbuotojos. Šios vietos ir jose dirbančios kaunietės miesto gyventojams jau yra tapusios neatsiejama jų gyvenimo dalimi.
Taip pat manau, kad prie sėkmingos veiklos prisideda ir tinkamai parinkta vieta. Nors Laisvės alėja išgyveno krizę, dabar viskas grįžta į savo vietas.
Iš prieš keletą metų klestėjusio senamiesčio žmonės grįžta į alėją. Gražėjanti ir jauki pėsčiųjų gatvė jau atgyja. Taip yra dėl to, kad čia yra daugiau gyventojų, biurų, mokslo įstaigų nei senamiestyje. Mažiau problemų dėl automobilių parkavimo.
Jaukiai pasijutę atnaujinamoje alėjoje žmonės nebetraukia į senamiestį, būna centre ir dieną, ir vakarais.
Mano nuomone, ateityje Laisvės alėjoje vyraus kavinės, barai, tačiau reikia ir nedidelių specifinių parduotuvių. Ypač populiarūs turėtų būti įvairūs butikai.
Sovietiniais laikais įkurta minima kojinių parduotuvė taip pat buvo ir yra savotiškas butikas, kur galima ne tik apsipirkti, bet ir pabendrauti su pardavėjomis, pasijusti tarsi namuose. Tokios parduotuvės, manau, bus populiarios ir Laisvės alėjoje išsilaikys.“
