Du sūnus užauginę sutuoktiniai prieš kelerius metus Vištyčio apylinkėse įsigijo sodybą, aplink kurią plytėjo didžiulė pieva.
„Reikėjo, kad kažkas žolę tvarkytų, antraip nebūtų jokio poilsio. Iš pradžių ketinome įsigyti avių, tačiau sūnus internete aptiko informaciją apie alpakas, ir visi susižavėjome jomis“, – pasakojo Grita.
Sutuoktiniai susirado alpakų augintojus Lietuvoje, nuvažiavo apžiūrėti egzotiškų gyvūnų.
„Tai buvo meilė iš pirmo žvilgsnio“, – prisiminusi pirmą susitikimą su kupranugarių šeimos atstovėmis šypsosi Grita.
Gan greitai į Kęstučio mamos sodybą Vilkaviškio rajone iš Trakų buvo atgabentos pirmosios aštuonios alpakos.
Sutuoktiniai kelis mėnesius pratinosi prie naujų augintinių, sėmėsi žinių internete ir galop nusprendė, jog sugebės auginti didesnę bandą.
Alpakos yra bandos gyvūnai. Jos geriausiai jaučiasi gyvendamos didesniame būryje.
Grita ir Kęstutis pabrėžė, jog norintieji alpakas auginti tik dėl grožio, turėtų jų įsigyti bent tris keturias, antraip jos blogai jausis.
Sutuoktiniai nusprendė didinti bandą, pradėjo susirašinėti su alpakų augintojais Čilėje.
Gan greitai į Olandiją buvo atskraidinta 20 sukergtų patelių ir vienas patinas. Iš Amsterdamo oro uosto į Vilkaviškio rajoną banda atkeliavo sunkvežimiais.
„Kol laukėme alpakų, aptvėrėme ganyklą ir rinkome iš jos kiekvieną akmenėlį ir šapelį, kad gyvūnams būtų saugu. Vėliau įsitikinome, jog visai be reikalo“, – juokėsi Grita.
Sutuoktiniai džiaugėsi, jog iš Čilės atkeliavusios alpakos turėjo kokybės sertifikatus, vilnos tyrimus.
Gritos ir Kęstučio auginama banda pastaruoju metu yra viena didžiausių Lietuvoje, – ganykloje žolę ramiai rupšnoja 70 akiai mielų ilgakaklių gyvūnų.
Sutuoktiniai atskleidė, kai šiemet visa banda bus perkelta į didesnę ganyklą prie vienkiemio, alpakų būrį ketina padvigubinti.
„Konkurencijos nejaučiame, nes Lietuvoje auginama kol kas apie 2 tūkst. alpakų. Susidomėjimas jomis auga.
Bendraujame su šių gyvūnų augintojais ne tik Lietuvoje, bet ir Vokietijoje, Lenkijoje.
Turime puikią veterinarę iš Kauno. Ji gerai išmano apie alpakas, mums suteikia vertingų žinių. Tokių specialistų Lietuvoje – vienas kitas“, – kalbėjo sutuoktiniai.
Alpakos pasaulyje vertinamos pirmiausia dėl labai kokybiškos vilnos.
Grita ir Kęstutis teigia girdėję, jog Čilėje, Kinijoje, Anglijoje bei dar keliose šalyse alpakos auginamos ir mėsai.
„Neįsivaizduoju, kaip būtų galima jas pjauti“, – purto galvą Grita, žiūrėdama į ganykloje besiganančias didžiaakes alpakas.
Orūs, santūrūs gyvūnai nėra labai baikštūs, tačiau patelės jautriau reaguoja į staigius judesius ar garsus.
Šveicarų aviganis Hadas ganykloje paskui alpakas laksto be jokio garso, todėl ilgakaklės neprieštarauja jo draugijai.
Kiek prasčiau sekasi nedideliam rudakailiui šuneliui, kuris, užvertęs galvą, įkyriai lenda prie alpakų ir skardžiai ant jų loja.
Emigrantėms iš Čilės šis ramybės drumstėjas nepatinka. Iš pradžių alpaka sustingsta, įremia juodų akių žvilgsnį į triukšmadarį.
Jei šis nesusipranta nutilti ir dingti, alpaka pademonstruoja, kas bus, jei nesiliaus, – spiria priekine koja į įkyruolio pusę. Šunelis supranta užuominą ir pasitraukia.
Nors ganykloje žolę peša beveik šimtas skeltanagių, pievoje tvyro ramybė. Alpakos savotišką balsą parodo, tik jei nujaučia kokį pavojų.
„Aš kartais ateinu ir ketinu ką nors nuveikti, tačiau užsižiūriu į alpakas ir nepajuntu, kaip laikas bėga, o darbas stovi. Jos labai raminamai veikia“, – šypsosi Kęstutis.
Jo įsitikinimu, daug rūpesčių su šiais gyvūnais neturi tie, kurie juos augina vos kelis kaip sodybos puošmeną. Banda reikalauja daug darbo ir dėmesio.
„Kadangi šieną pirkti yra per brangu, pašarą 8 hektarų pievoje ruošiame patys. Alpakoms netinka avių pašaras. Gyvūnai kasdien gauna po saują vitaminų ir mineralų, kurių parsisiunčiame iš Belgijos.
Nukirpti tokią bandą įmanoma beveik per savaitę. Galėtume ir patys nukirpti, tačiau samdome kirpėjus iš Lenkijos. Jų paslaugos yra pigesnės.
Be to, alpakoms reikia trumpinti nagus, dildyti dantis.
Jauniklių jos susilaukia lengvai. Rytą ateini, žiūrėk, jau banda gausesnė. Alpakos yra labai draugiškos viena kitai. Gimdančiąją visos patelės apstoja ratu, saugo.
Vienais metais gimsta daugiau patelių, kitais – patinėlių. Alpakų nėštumas trunka vienuolika su puse mėnesio. Jos atsiveda dažniausiai po vieną jauniklį, kuris jau po valandos atsistoja ir eina“, – pasakojo apie augintinių subtilybes Kęstutis.
Sulaukę pusmečio patinai būna atskiriami nuo patelių, ganosi atskirame aptvare.
Alpakas galima kergti per visus metus, tačiau patelės turi susidomėti patinu.
„Kartais būna taip, jog atvedame patiną prie patelės, o ji sustato lūpas, lyg sakytų: „Aš tavęs nenoriu, atstok, nes spjausiu“.
Jei patinas vis tiek siekia savo, tada patelė iš tiesų spjauna. Ir viskas, tenka trauktis“, – šypsosi sutuoktiniai, šešti metai besidžiaugiantys savo augintiniais.
Grita ir Kęstutis mano, jog norintieji auginti alpakas dėl materialinės naudos, turi labai gerai pasverti savo galimybes ir pradėti mažiausiai nuo keliasdešimties gyvūnų.
Lietuviams kol kas egzotiški gyvūnai nėra pigūs. Jų kaina priklauso nuo vilnos kokybės, todėl gali kainuoti nuo maždaug 800 iki keliolikos ar keliasdešimt tūkstančių eurų.
Be to, ir pelnas ne taip greitai gaunamas. Sutuoktiniai neslepia, jog kartais tenka į alpakų verslą įdėti pinigų iš kitų savo verslų.
Nuo vienos suaugusios alpakos nukerpama 3–4 kilogramai vilnos.
Grita pasakojo, jog ją sukaršti imasi ne kiekviena karšykla. Tokią pavyko surasti tik Žemaitijoje.
Alpakų vilna, kuri matuojama mikronais, neturi specifinio kvapo, būna per 20 spalvų ir atspalvių. Kuo mažiau mikronų, tuo vilna yra kokybiškesnė. Alpakų vilna yra tinkama alergiškiems žmonėms.
Sutuoktiniai teigė, kai banda padvigubės, imsis didesnių gaminių iš vilnos. Iš jos galima megzti ne tik kojines, kepures, šalikus ar megztinius, bet ir siūti antklodes.
Vitkauskų alpakų banda nuolat sulaukia dėmesio, į ganyklą atvažiuoja ekskursijos iš mokyklų.
Grita ir Kęstutis nesigaili pardavę poilsiui įsigytą sodybą prie Vištyčio ir įsikūrę vienkiemyje netoli Vilkaviškio.
Atokioje sodyboje alpakos turės ne tik didesnę ganyklą, bet ir apšiltintą erdvesnę pastogę.
„Bus daug geresnės sąlygos priimti lankytojus, nes bendravimas su alpakomis yra savotiška terapija – ramybė ir geros emocijos“, – teigė sutuoktiniai, kurie jau nebeįsivaizduoja gyvenimo be savo augintinių. ˙
