Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) jau septintą kartą sudarė Lietuvos savivaldybių indeksą. Lyderio pozicijas jau trečius metus iš eilės išlaikė sostinė, o toliau šešių didžiųjų savivaldybių reitinge rikiuojasi Klaipėda, trečioje vietoje – Kaunas.
Mažųjų savivaldybių lydere tapo – Klaipėdos rajono savivaldybė, o nuo jos nedaug atsilieka Kauno rajonas, Palanga. Tiesa, LLRI kasmet skelbiamas savivaldybių indeksas rodo, kad ekonominė atskirtis tarp regionų didėja.
Pasak specialistų, geriausios savivaldybės išsiskiria tuo, kad čia verslas yra aktyvus, sukuriama daugiau ir geriau apmokamų darbo vietų, mažiau žmonių gyvena iš pašalpų, mažesnė emigracija.
„Vilnius – šalies investicijų centras, čia sukoncentruota net du trečdaliai užsienio investicijų. Klaipėda su finansais tvarkosi geriau, čia biudžeto skolos dalis yra septynis kartus mažesnis nei Vilniuje. Iki pirmosios vietos uostamiesčiui trūko nedaug. Kaunas – trečias. Čia išduodama daugiausia naujų statybos leidimų, tačiau atotrūkis yra, reikia skatinti investicijų pritraukimą. Ketvirtojoje vietoje – Šiauliai, penktojoje – Panevėžio miestas, toliau – Alytus“, – sakė Lietuvos savivaldybių indekso vadovė Aistė Čepukaitė.
Reitinge kyla Kaunas. Šiemet laikinoji Lietuvos sostinė yra trečiojoje vietoje. Anot specialistų, gerėja iš esmės visi miesto rodikliai: daugėja investicijų, savivaldybė gerai tvarkosi su finansais, nekilnojamuoju turtu.
54-ių mažųjų savivaldybių reitinge geriausios vardas atiteko Klaipėdos rajono savivaldybei. Reitingas rodo, kad tokios „žiedinės“ savivaldybės, supančios didžiuosius miestus, vis sėkmingiau išnaudoja didelio miesto kaimynystės privalumus – čia aktyvesnė ekonomika.
Vertinant bendrai, svarbiausi žmonių gerovei rodikliai pernai gerėjo ir didžiosiose ir mažosiose savivaldybėse. 9 proc. didėjo vidutinis atlyginimas, 8 proc. mažėjo bedarbių, 20 proc. mažiau žmonių reikėjo socialinių pašalpų. Augo ekonominis aktyvumas.
Savivaldybėse pernai mažėjo įsiskolinimai, tačiau dalyje savivaldybių tai išlieka aktuali problema. Biudžeto skolos svyravo nuo 5 proc. – Radviliškio raj. sav. iki 101 proc. Vilniaus m. sav. pajamų.
Gyventojų mažėjo daugumoje – 54 iš 60 – savivaldybių. Iš trečdalio savivaldybių per metus išvyko daugiau kaip 2 proc. žmonių. Daugiausiai – iš Pagėgių, Visagino, Šilutės, Pasvalio, Pakruojo, Mažeikių, Vilkaviškių rajonų savivaldybių.
„Visuomet yra taip, kad vienos praranda daugiau žmonių, kitos – mažiau. Problema yra“, – sakė A.Čepukaitė.
„Vis dėlto reikia pasidžiaugti, kad gyvenimas gerėja, bet gerėja netolygiai. Skirtumas tarp vietovių, kur ekonominis gyvenimas verda ir tarp vietovių, kur ekonomika merdėja, darosi vis didesnis. Tai yra viena pajamų nelygybė priežasčių. Turime rajonų, kur sukauptos užsienio investicijos yra 1 euras žmogui. Apie kokius aukštos pridėtinės vertės produktus ar brangiai apmokamas darbo vietas tuomet galima kalbėti“, – sakė Ž.Šilėnas.
Specialistas prasitarė, ko derėtų imtis savivaldybės, kad gyvenimas jose gerėtų.
„Mano patarimas – žiūrėti į miestą šeimininko, bet ne pono akimis, o pigiausia yra kopijuoti geriausias praktikas. Reikia žiūrėti, ką kiti daro kitaip. Tarkime, vis dar yra savivaldybių, kurios bando pritraukti užsienio investicijas neturėdamos puslapio anglų kalba, – patarė LLRI vadovas Žilvinas Šilėnas.
Lietuvos savivaldybių indeksas yra kasmetinis LLRI leidinys, pradėtas leisti 2011 m. Jis parodo, kiek ir kaip savivaldybėse yra užtikrinama žmogaus ekonominė laisvė.
LLRI šiuo tyrimu siekia padėti savivaldybėms įsivertinti, pasimokyti iš kitų savivaldybių. Taip pat paskatinti keistis ir tobulėti – kad gyventojams, investuotojams ir savivaldybių darbuotojams jų savivaldybėje gyventi ir dirbti būtų geriau, naudingiau, paprasčiau.
