Ko gero, Rimantas nustebins ne vieną sakydamas, kad jo įmonė nesiorientuoja į pastovų verslo plėtimą ir pelno didinimą.
„Mes turime kompaktinį, sėkmingai veikiančios įmonės modelį su puikiu vidaus mikroklimatu ir finansiniu valdymu. „Vilktukas“ užsiima tarptautiniais krovinių pervežimais ir jų remontu, logistika. Tai tarsi „Lego“ žaidimas, prie kurio prilipdėme keletą papildomų kaladėlių: tentų gamybą ir remontą. Šiandien įmonė skaičiuoja jau 17-us sėkmingo verslo metus“, – šypsodamasis sako Rimantas.
Kokia gi yra Rimanto sėkmingo verslo paslaptis: kaip jam pavyksta vystyti verslą ir vadovauti suburtai komandai?
– Kiekviena pradžia nebūna lengva. Jeigu jums reikėtų prisiminti savo verslo pradžią, kokia ji buvo?
– Kaip ir daugeliui, pradžioje sudėtingiausia buvo susidoroti su finansiniais klausimais. Ko gero, nė vienas pradedantysis verslininkas neturi milijono kišenėje. Verslo pradžiai reikalingas pradinis kapitalas, tad sunkiausia buvo rasti, iš kur gauti pinigų. Teko imti paskolą iš banko. Kaip šiandien atsimenu, jog pirmuosius tris mėnesius kiekvieną dieną neramino mintis: o kas bus jeigu nepasiseks, tačiau mums pasisekė. Praėjus penkeriems metams nuo įmonės įsteigimo įkūrėme nuosavą servisą, kad galėtume remontuoti krovinines mašinas. Būtent tada nusprendėme pasinaudoti ir Europos Sąjungos (ES) investicijomis – teikėme paraišką UAB „Investicijų ir verslo garantijoms“ (INVEGAI) dėl dalinio palūkanų kompensavimo priemonės (red. finansuojama Europos regioninės plėtros fondo lėšomis). Ši negrąžintina subsidija itin palengvino finansinę mūsų naštą.
– Jūs neabejotinai stebite logistikos rinką Lietuvoje. Ar pastaraisiais metais pastebėjote šio sektoriaus augimą?
– Lietuva labai stipriai integruojasi į Europos Sąjungą, ji mums atvėrė kelius. Kažkada buvome ketvirtieji Europoje pagal krovinių pervežimą, nors juos veždavome tik Lietuvos ribose arba į Rusiją, tačiau jau keletą metų esame rimti konkurentai visoje Europoje. Logistikos sektorius Lietuvoje stipriai vystomas. Turime pakankami daug rimtų klientų iš Žemaitijos regiono. Labai džiaugiuosi, kad Lietuvoje atsiranda vis daugiau įmonių, gaminančių galutinius produktus, kurie vėliau išvežami į įvairias ES šalis. Džiugu, kad ne tik perkame, tačiau ir parduodame savo produkciją.
– Versle turite daug patirties, platų ir visuomenišką požiūrį. Galbūt planuojate vystyti savo verslą ir didesniuose Lietuvos miestuose?
– Yra toks posakis: pinigai gamina pinigus, žmonės dažnai pakimba ant šio kabliuko. Svarbu mokėti laiku sustoti, šią pamoką esu išmokęs. Aš neturiu noro uždirbti nesuskaičiuojamų milijonų. Be to, kokia viso to prasmė? Jeigu pelnas didinamas nepamatuotai ir nemąstant, tai primena pamišimą dėl azartinių žaidimų, kai vieną kartą laimėjęs, negali liautis lošti. Turi egzistuoti ribos. Pamatuota plėtra lėmė mūsų sėkmę. Aš niekada neturėjau vizijos, kad man reikia namų Ispanijoje ar dar kur nors. Realistiškai vertinu savo amžių, man kiek daugiau nei 50 ir į verslą neatėjau būdamas 30-ies. Tiesą sakant, nematau perspektyvų, kad būdamas 80-ies vystysiu dešimt verslų. Juk tokiame amžiuje žmonės neretai suvaikėja. Ko gero, protingiausia savo vietą užleisti jaunesniems ir nesivaikyti pinigų.
– Rimantai, ar jūsų versle pasitaiko sunkių etapų? Kas tokiais momentais jus skatina judėti į priekį? O galbūt juodų dienų jūsų versle paprasčiausiai nebūna?
– Trikdžiai, sunkumai – visiškai natūralūs dalykai. Jeigu verslininkas bijo iššūkių, abejoju, kad jis gali būti sėkmingas verslininkas. Geras verslininkas neverkia aimanuodamas ir nesitiki, kad versle pelnas ir sėkmė bus pateikti ant lėkštutės. Esu įsitikinęs, kad reikia siekti kuo geresnių rezultatų, ieškoti, kuo gali būti geresnis už konkurentus. Džiaugiuosi galėdamas bendrauti su žmonėmis, kurti naujas darbo vietas, teikti kokybiškas paslaugas, sėkmingai valdyti įmonės procesus ir matyti viso to rezultatus – tai yra didžiausias malonumas. Eiliniai ir maži svyravimai yra laikini, tai darbai, kuriuos reikia padaryti.
– Kaip manote, ar norint turėti sėkmingą verslą užtenka turėti tik „verslo gyslelę“? Kaip yra jūsų atveju, gal verslumą paveldėjote iš tėvų?
– Nemanau, kad mano verslumas yra paveldėtas, greičiau sakyčiau, kad išsiugdžiau reikiamas savybes. Mano galva, norint turėti logistikos verslą, reikalingas didžiulis žinių bagažas, pasiruošimas, mat tai yra viena sudėtingiausių sričių. Logistikoje nėra konkretaus produkto, kurį galima pačiupinėti, užuosti ar paragauti, mes parduodame paslaugą, o jas parduoti nėra paprasta. Be to, ši paslauga yra parduodama tarptautiniu mastu, kiekviena šalis turi savo tradicijas, įstatymus, kuriuos privalu žinoti. Jeigu netobulėsi – nejudėsi į priekį.
– Įsivaizduokime, kad į jus kreipiasi pradedantysis verslininkas klausdamas, kokios yra galimos klaidos verslo pradžioje ir kaip geriausi jų išvengti, ką jam atsakytumėte?
– Galima išgirsti daugybę gerų patarimų, tačiau nereikia pulti jų vykdyti ir manyti, kad būtent jie atneš sėkmę. Pradedančiajam verslininkui svarbu atsirinkti, kurie patarimai gali būti pritaikomi būtent jo versle. Kitas dalykas – žmonių psichologija. Negali vadovauti didelei žmonių grupei, jeigu neturi sukaupęs pakankamai psichologinių žinių.
– Ką galėtumėte atšauti skeptikams, kurie sako, kad Lietuvoje turėti verslą nėra pravartu?
– Jeigu jie mano, kad kitur verslą plėtoti yra lengviau – lai tai daro, tačiau užsienyje verslo kelias taip pat nėra rožėmis klotas. Džiaugiuosi ir didžiuojuosi, kad mūsų tautiečių mentalitetas prašoka didžiąją Europos dalį. Jeigu žengsime teisingus žingsnius, verslo plėtra galime užkariauti Europą. Kita vertus, atrodo, kad rumunų ir bulgarų mentalitetas turėtų būti panašus į mūsų, tačiau, ko gero, jų pietietiškos savybės daro savo ir jų darbštumas kiek atsilieka nuo mūsų.
