Pavydėtinas veiklumas: pensininkas sukūrė milijardo vertės verslą

Būti pensininku buvo nyku, todėl Stephenas Chazenas sumanė įsteigti naują kompaniją ir Teksaso pietuose (JAV) įrengti naftos gręžinius. Šiandien šis verslas vertas milijardo JAV dolerių.

S.Chazenas nesistengia pakliūti į dėmesio centrą tikėdamasis, kad pavyks išvengti kalbų apie pasaulinį atšilimą.<br> Lrytas.lt fotomontažas
S.Chazenas nesistengia pakliūti į dėmesio centrą tikėdamasis, kad pavyks išvengti kalbų apie pasaulinį atšilimą.<br> Lrytas.lt fotomontažas
S.Chazenas.<br> Youtube.com stop kadras
S.Chazenas.<br> Youtube.com stop kadras
„Occidental Petroleum Corp.“ Basroje, Irane, eksploatuojama teritorija.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
„Occidental Petroleum Corp.“ Basroje, Irane, eksploatuojama teritorija.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
„Occidental Petroleum Corp.“ įrenginiai.<br>  Reuters/Scanpix nuotr.
„Occidental Petroleum Corp.“ įrenginiai.<br>  Reuters/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Jul 10, 2018, 9:21 PM

S.Chazenas į pensiją išėjo 2015 metais. Į užtarnautą poilsį jis išėjo iš naftos gavybos kompanijos „Occidental Petroleum“ generalinio direktoriaus posto. Tačiau buvęs vadovas nuobodžiavo – jis turėjo per akis laiko ir šunimis pasirūpinti, ir knygą parašyti. Dar valandą kasdien – taip buvo jau ilgus metus – plaukiodavo baseine. Tarp pasiturinčių JAV pensininkų populiarus golfas Stepheno neviliojo. „Gyvenime daug keliavau, tačiau nė sykio nežaidžiau golfo“, – prisipažino jis.

Siekdamas grįžti į darbą, pensininkas ėmė kalbėtis su pasiturinčiais draugais. Tad prieš metus privati investicinė Davido Bondermano įmonė „Texas Pacific Group“ verslininkui suteikė finansinę paramą sukurdama kontroliuojančiąją bendrovę „TPG Pace Energy“.

Pensininko verslas

Per pirminį siūlymą akcijų biržoje 2017 m. gegužę S.Chazeno įmonei pavyko pritraukti 650 mln. JAV dolerių. Tai rodo, kokį svorį rinkoje turi naftos kompanijos, jei „iššauti“ galėjo tokia jauna įmonė kaip „TPG Pace Energy“. Tačiau iš esmės ji daug dėmesio sulaukė ne dėl aktyvų, o būtent dėl savo legendinio vadovo reputacijos ir patirties.

Kitus devynis mėnesius verslininkas ieškojo idealiai gręžiniams tinkančios vietos. Šių metų pradžioje kompanija rado puikų variantą: pietiniame Teksase už 2,66 mlrd. JAV dolerių perka kone 146 tūkst. hektarų. Sandoriui įvykus privati skolų smaugiama naftos įmonė „EnerVest“ gaus milijardą JAV dolerių ir 51 proc. naujosios kompanijos, kuri vadinsis „Magnolia Oil & Gas“, akcijų.

Kaip užuosti telkinį

Igl Fordo rajonas – rinkoje nevienareikšmiškai vertinama niša. Naftos telkiniai Teksaso pietuose tapo vienomis pirmųjų vietų, kur JAV nafta buvo išgauta pasitelkiant hidraulinį ardymą. Prieš dešimtmetį čia naftos apskritai neišgaudavo, o 2015 m. jau pumpuodavo po 1,7 mln. barelių kasdien.

2016 m. šiose vietovėse „EnerVest“ nusipirko nedidelį žemės sklypą, už kurį sumokėjo 1,3 mlrd. JAV dolerių. Smukus naftos kainoms, krito ir naftos gavybos tempai: 2017-aisiais jie susitraukė netgi 40 proc. – iki milijono barelių per dieną. Dviejuose fonduose „EnerVest“ patyrė didžiulių nuostolių, o dukterinė įmonė „EV Energy Partners“, kurios akcijomis prekiaujama biržoje, dabar restruktūrizuojama.

Vis dėlto naftos šiose vietovėse esama vis dar labai nemažai. Pernai „EOG Resources“ korporacija išrausė žemę, kad pasiektų kreidos klodą. Dabar iš šios atvertos duobės kas mėnesį galima išgauti 7,7 tūkst. barelių juodojo aukso.

Skirtingas matymas

Kai 1994 m. S.Chazenas atėjo dirbti į „Occidental Petroleum“, pirmoji jo užduotis buvo į vėžias sustatyti prastai vidaus rinkoje besiklostančius įmonės reikalus.

Verslininkui kliuvo laimė neatsidurti ant įtakingo generalinio direktoriaus Ray R. Irani kelio. Mat R.R.Irani ne vienai šaliai siūlė suteikti jam prieigą prie vietos naftos telkinių. Ir kai 2005 m. tarptautinė bendruomenė atšaukė sankcijas Libijai ir Iranui, jis išsyk susiruošė į svečius pas tuometį Libijos premjerą Muammarą Gaddafi, su kuriuo tikėjosi aptarti galimybę „Occidental Petroleum“ vėl veikti jo valdomoje šalyje.

S.Chazenui, priešingai, norėjosi laikytis arčiau namų. Tad 2000 m. jis inicijavo „Altura Energy“, mišrios „British Petroleum“ ir „Shell“ įmonės, įsigijimą. „Altura Energy“ veiklos prioritetas – naftos ir dujų gavyba Permiano baseine Teksase. Tąsyk korporacija už kompleksą išnaudotų tekinių sumokėjo 3,6 mlrd. JAV dolerių. Priedo gavo teritoriją, kurią dar reikėjo išžvalgyti.

Verslininkas kliovėsi tuo, kad besivystant technologijoms bus sumanyti metodai, kaip iškasenas išgauti iš tvirtųjų uolienų. Kaip paaiškėjo vėliau, jis neapsigavo.

Pastaraisiais metais korporacija pardavė daugybę tarptautinių aktyvų, kad galėtų daugiau investuoti į Permiano baseiną. Dar daugiau – „Occidental Petroleum“ tapo svarbiausiu žaidėju Teksaso naftos gavybos rinkoje. Šiandien ji išgauna po 300 tūkst. barelių naftos kasdien.

„Magnolia Oil & Gas“ atveju S.Chazenas tikisi, kad investicijos Igl Forde atsipirks greičiau. Įmonė jau gauna apčiuopiamą pelną: kai barelis vidutiniškai kainuoja 63 JAV dolerių, bendros pajamos siekia 193 mln. JAV dolerių, įmonė laisvų pinigų turi 66 mln. JAV dolerių.

Antrasis ketvirtis turėtų būti dar pelningesnis, nes naftos kainos kyla.

Gręžia svetimoje žemėje

Per pastarąjį dešimtmetį naftos gavyba padvigubėjo – nuo 5,1 iki 10,7 mln. barelių per dieną. Ir nors „Continental Resources“ generalinis direktorius tvirtina, kad skaičių galima padvigubinti, S.Chazenas su tuo kategoriškai nesutinka: „Тokia apimtis tiesiog nepasiekiama“.

Taip išeina, kad norint kompensuoti smunkančią gamybą dideliame skaičiuje naftos telkinių ar vien palaikyti tam tikrą lygį reikia nuolat didinti gavybos apimtis.

Tačiau tokiam rinkos naujokui kaip „Magnolia Oil & Gas“ panašus pavojus negresia. Savo veiklą kompanija pradėjo turėdama vos du gręžinius ir kasdien išgaudama po 46 tūkst. barelių naftos. Generalinis direktorius prognozuoja, kad realu kasmet šį skaičių padidinti 6-10 procentų, rašo forbes.ru.

S.Chazenas ir pats investavo į įmonę 16 mln. JAV dolerių – įsigijo akcijų, kurių viena kainavo 10 JAV dolerių.

Naujų pirkinių verslininkas neplanuoja: kompanijai per akis aikštelių, kurias galės eksploatuoti mažiausiai dešimt metų. Už tai S.Chazenas pasiryžęs turimus sklypus padaryti dar pelningesnius.

Iš kinologų į naftininkus

Kuklus verslininko kabinetas įrengtas kukliame biurų pastate Hjustono mieste. S.Chazenui patinka pietauti kavinėje priešais. Kartu su žmona jis šiame rajone gyveno dar iki darbo kompanijoje „Occidental Petroleum“.

Naftos rinkoje sėkmingai dirbantis verslininkas tvirtina, kad jei būtų iš anksto žinojęs, kas jo, tarnaujančio JAV armijos kinologų padalinyje, laukia Vietname, būtų pabėgęs į Kanadą.

Mičigano universitete įgijęs geologijos mokslų bakalaurą jis dirbo NASA mėnulio uolienų pavyzdžių saugykloje, vėliau – dujas išgaunančioje įmonėje ir galiausiai – ilgus metus finansų maklerio įmonėje „Merrill Lynch“.

Be verslo pasaulio S.Chazenas gerai žinomas filatelistų bendruomenėje. Jo domėjimosi sritis – patys pirmieji laiškai, ant kurių užrašytas adresas ir uždėtas antspaudas, ir kurie siųsti per senąsias Kinijos, Tibeto ir Mongolijos pašto tarnybas. Be to, vyras kolekcionuoja laiškus ir dokumentus iš to meto, kai Teksasas buvo nepriklausoma respublika.

Naftos gavyba vietoj sudoku

S.Chazenas turi su kuo pasiginčyti: juk jis – ne vienintelis žilagalvis naftininkas, sumanęs išmėginti laimę XXI a. bumo metu.

Pavyzdžiui, 65-erių Jimas Hackettas, buvęs naftos ir dujų srityje veikiančios kompanijos „Anadarko Resources“ generalinis direktorius, ėmė vadovauti „Alta Mesa Resources“. Kompanijos kapitalizacija pernai sumažėjo 30 proc., nes Olkahomos valstijoje buvo įsigytas naftos telkinys.

71-erių Markas G. Papa, vienos didžiausių JAV naftos ir dujų kompanijos „EOG Resources“ įkūrėjas, dabar stovi prie kompanijos „Centennial Development“ vairo. „Centennial Development“ intensyviai siurbia naftą Permiano baseino vakaruose.

64-erių Joe Jaggersas, buvęs taip naftos ir dujų sektoriuje veikiančios korporacijos „Bill Barrett“ generalinis direktorius, 2013 m. ne be investicinio fondo „Quantum Energy Partners“ pagalbos įsteigė „Jagged Peak Energy“, o šių metų vasarą pranešė skubiai išeinantis į pensiją.

Pernai, sulaukęs 90-ies, į poilsį pasitraukė Thomasas Boone'as Pickensas, apribotos rizikos fondo „BP Capital Management“ pirmininkas.

S.Chazenas nesistengia pakliūti į dėmesio centrą tikėdamasis, kad pavyks išvengti kalbų apie pasaulinį atšilimą.

Panašu, kad verslininkas laikosi pozicijos, kad perėjimas prie šildymo sunaudojant mažiau anglies (gamtinės dujos vietoj anglies) planetai turės teigimą poveikį.

Tuo pat metu jį neramina perspektyva to, kad dėl elektros transporto paklausa naftai po kurio laiko pasieks piką ir ims smukti.

Šiandienos pasaulis kasdien sueikvoja 100 mln. barelių naftos. Įmonės vadovas kalba: „Kaip ir anksčiau nafta vaidina svarbų vaidmenį. Iš kaimų į miestus persikėlę kinai vargu apsidžiaugtų, jei jiems kas nors staiga uždraustų naudoti daugiau energijos nei jie pratę“.

Savo darbe verslininkas neįžvelgia jokios romantikos: „Man tai – tik žemėje paslėpti pinigai“. Svarbiausias tikslas – pasiimti juos mažiausiomis išlaidomis. Šis galvosūkis – geriau nei sudoku.

S.Chazenas tikina, kad kompaniją įkūrė vardan to, kad padidintų savo turtus, nors pats į jos vertybinius popierius investavo 16 mln. JAV dolerių.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.