„Pradžia buvo rizikinga, tikrai nebuvau tikras dėl sėkmės, nors kupinas jaunatviško maksimalizmo. Žinoma, startui reikėjo skolintis. Versle apskritai beveik niekada be to neapsieisi, ypač jei nori būti savarankiškas. Bet tikra tiesa yra posakis, kad „kas nerizikuoja, negeria šampano“, todėl ir mano rizika pasiteisino – iš pirmų trijų leistų knygų dvi tik po penkerių metų padengė leidybos išlaidas, bet viena – „Vienuolis, kuris pardavė Ferrarį“ – šovė į aukštumas ir sudarė puikias sąlygas tolesnei veiklai,“ – apie pirmuosius žingsnius pasakoja V. Lapukauskas.
Veiklos principus „Luceo“ vadovas apibrėžia taip: R. Sharmos knygos sėkmė nulėmė ir leidyklos kryptį į saviugdos, savišvietos temas. Išleidome kitas šio autoriaus knygas, atradome kitų panašių rašytojų. Esame nedidelė leidykla, tad viską, ką leidžiu, prieš tai pats perskaitau ir įvertinu. Nesiblaškome. Kiekviena leidykla, išskyrus milžinus kaip „Alma Littera“, privalo turėti savo leidžiamos literatūros kryptį ir tematiką. Reikia rasti savo tapatumą ir jo laikytis. Jeigu mūsų leidyklos tapatybė – saviugdos literatūra, tai ir yra svarbiausias kriterijus, kai renkamės, ką leisti. Vėliau vertiname autorių ir iš jo kūrybos atsirenkame tai, kas tinka Lietuvos skaitytojui.“
Tačiau kodėl knygos? V. Lapukauskas neslepia, kad knygų leidybą pasirinko pirmiausiai kaip sau pačiam įdomią ir artimą sritį, nors ji buvo visiškai nesusijusi su jo ankstesniais darbais.
„Visada skaičiau knygas, o kaip samdomas darbuotojas nuėjau visą kelią nuo sandėlininko iki vadovo. Galima buvo karjeros laiptais kilti kitose įmonėse arba ryžtis sukurti savo verslą. Pasirinkęs antrąjį kelią, atsigręžiau į knygas. Draugai stebėjosi, kaip nuo automobilinių prekių pakreipiau veiklą į knygų leidybą. Bet aš tiesiog pasirinkau tai, ką visada mėgau“, – šypsosi V. Lapukauskas.
„Sprendimo neteko gailėtis, – tęsia jis. – Verslas gyvuoja jau penkiolika metų. Tiesa, knygų leidybai laikai tapo sunkesni. Tada, apie 2003 metus, buvo bendras ekonomikos bei verslumo pakilimas ir visi viską perpardavinėjo, tad mano idėja daug kam atrodė keista. Bet žmonės tada dar tikrai pirko ir skaitė daug knygų. Man pasisekė, kad pirmoji išleista knyga tapo bestseleriu, galima sakyti, iškart užskraidino į aukštumas ir suteikė stimulą tęsti veiklą. Tuo metu knygų pateikimas, gražūs viršeliai, reklamos, facebookas ir panašūs dalykai nebuvo tokie svarbūs kaip dabar. Leidome knygas ir žmonės pirko, skaitė“, – prisimena leidyklos vadovas.
V. Lapukauskas versle akcentuoja kantrybę. Jo įsitikinimu, tik retais atvejais verslas gali duoti grąžą ir tolesnio augimo pagrindą per pirmuosius porą metų. Paprastai tai trunka daug ilgiau. Kita vertus, tai reiškia, kad niekada nevėlu pradėti augti ir siekti pokyčių.
„Prekiaudamas knygomis galiausiai supratau, kad galiu ir noriu apsieiti be tarpininkų platintojų, galiu bendrauti tiesiai su knygynais ir kontroliuoti visus procesus. Pasiskaičiavau, kiek lėšų reikia tam, kad galėčiau knygas platinti pats, ir šių metų vasarį kreipiausi į Šiaulių banką, kuris glaudžiai bendradarbiauja su bendrove „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA). Bankas man pasiūlė pasinaudoti INVEGA priemone „Portfelinės garantijos paskoloms, finansuojamos iš Europos regioninės plėtros fondo“ pagal kurią galėjau pasiimti paskolą, kur 80 proc. jos užstato garantavo valstybė per INVEGĄ. Papildomai per INVEGĄ pasinaudojau dalinio palūkanų kompensavimo priemone ir gaunu 50 proc. palūkanų kompensavimą. Tikrai padėjo“, – nesenas permainas savo versle komentuoja „Luceo“ direktorius.
Tačiau knygos V. Lapukauskui yra ne tik verslas. Tai – svarbi gyvenimo dalis ir praktinės išminties šaltinis.
„Aišku, knygas pradėjau skaityti anksčiau nei užsiėmiau leidyba. Ir dabar daug skaitau. Knygos iš tiesų veikia žmogų. Pirmiausia pamatai, vizualizuoji siekiamą tikslą, susikuri modelį, paskui su juo susigyveni ir tik tada planuoji, kaip jį įgyvendinsi. Kaip sakė išradėjas Nikola Tesla, „mano bandymai vyksta galvoje, nes nėra skirtumo, ar padaryti eksperimentą mintyse, ar materialiai“. Šitas principas kartojamas daugumoje mūsų leidžiamų knygų ir tikrai veikia. Aš pats jo laikausi“, – savo santykį su knygomis reziumuoja V. Lapukauskas.
