„Jau esu vietinis“, – šypteli 29 metų R.Pševoluckas, gyvenimą gimtajame Kaune derinantis su darbais Kaišiadorių rajone esančiame Lašinių kaime.
Akmenis paminklams šlifuoti pradėjo dar jo senelis, vėliau amatą perėmė tėvas, kuris kaime pastatė ir dirbtuves.
„Užaugau tarp akmenų nuo 7 metų dirbdamas kartu su juo.
Man tai buvo labai įdomu. Jau geras dešimtmetis, kai viską darau savarankiškai“, – pasakojo pašnekovas.
Mokslai suteikė išminties
R.Pševoluckas Vilniaus universiteto Kauno fakultete baigė verslo informatikos studijas.
„Buvo sunku, kai reikėjo laviruoti tarp darbo ir mokslų. Atrodo, dabar to diplomo niekam nebereikia. Bet išsilavinimas suteikė tam tikros išminties, kuri versle būtina“, – pasakojo vyriškis.
Lašinių kaimo dirbtuvėse darbas sukasi kiaurus metus: vasarą užsakymų skaičius išsipučia, žiemą – atlėgsta.
Dabar jose darbuojasi keletas vyrų – šlifuoja akmens plokštes, skirtas virtuvės baldų paviršiams, palangėms, kavos staliukams su marmuro ar granito akmens paviršiumi, ruošia akmeninę fasadų, židinių, baseinų apdailą, grindų dangą ir kitus gaminius.
Kadangi akmens danga itin patvari, ji pastaruoju metu vis dažniau naudojama ir vonios interjere, pavyzdžiui, dušo kabinų padėklams ar net sienoms. Pasitaiko ir tokių būsto šeimininkų, kurie prašo tokiu pat akmeniu kaip stalviršis uždengti ir vonios paviršių.
„Šis verslas įaugo man į kraują, – šyptelėjo Rokas. – Aš negaliu ramiai praeiti pro dirbinius iš akmens.
Jei tik keliaudamas po užsienį jų pamatau, būtinai turiu pažiūrėti, kokie jie, ar kokybiškai atliktas darbas.“
Pasiekia net Braziliją
R.Pševoluckas galbūt kartu su amatu iš šeimos perėmė ir verslumo geną, nes ir jo sesuo Ingrida Michalskienė pamažu iškeitė gyvenimą Kaune į kaimo turizmo verslą – jau pora metų, kai svečius priima netoli Roko dirbtuvių įkurtoje sodyboje „Sherolle vila“.
„Sesuo niekaip negalėjo sugalvoti, kaip apipavidalinti įvažiavimą į sodybą. Galop įrengėme automobiliams apsisukti skirtą žiedą, viduryje pastatėme mano nukaltą akmenį. Ant jo ir pritvirtinsime bronzinę lentelę su sodybos pavadinimu“, – užsiminė R.Pševoluckas. Bet tai – tik nedidelis šeimai skirtas šio akmenskaldžio dirbinys. Visa kita atitenka užsakovams.
Dauguma užsakymų į jo įsteigtą įmonę „Marmurinis liūtas“ suplaukia iš Lietuvos, prireikus pagaminama baldų ir užsieniečiams, dažniausiai – skandinavams.
Apsirūpinti žaliava – taip pat Roko užduotis. Jis suka ratus į įvairias parodas, pasiekia ir Braziliją, kitas akmens kasyklas turinčias valstybes.
„Didžiuliai akmens luitai iškertami Brazilijos karjeruose ir supjaustomi į plokštes. Jos iš ten gabenamos į daugybę pasaulio valstybių, Lietuva – ne išimtis.
Braziliškas kvarcitas yra brangi žaliava. Tai labai kietas, grafiškas akmuo, jis itin tinka stalviršiams. Mat šviesus neimpregnuotas granitas, jei juo padengiama, pavyzdžiui, virtuvės sala, aplietas aliejumi per keletą valandų gali pakeisti spalvą. O tai nėra gerai“, – sakė R.Pševoluckas.
Pagal akmenį ir kaina
Akmens plokštes Lašinių kaimo meistrai paverčia tokiais daiktais, kokių prigalvoja žmonės.
Dažniausiai jie uždengia virtuvės salas ar spintelių paviršių. Yra ir tokių klientų, kuriems pageidaujant iš to paties akmens pagaminami ir praustuvai.
Plokštės, kurias tiekėjai atgabena iš Rusijos ar Skandinavijos šalių, dažnai naudojamos ir kapaviečių apdailai.
Stalviršiui skirtos natūralaus akmens dangos kvadratinio metro kaina sukasi apie 200–600 eurų. Ji kyla atsižvelgiant į žaliavos rūšį – akmens ypatybes ir montavimo darbų paslaugas.
„Žaliavos kaina skiriasi net ne procentais, o keliais kartais.
Jei akmuo atgabenamas iš Brazilijos, jis negali būti pigus. Viena, jis pats yra vertingas, antra, brangi ir logistika.
Jį reikia pakrauti į konteinerius, atplukdyti juos laivais į uostus, perkrauti į vilkikus.
Tai ilgas ir sunkus kelias“, – sakė pašnekovas.
Žinias skleidžia žmonės
Kaip R.Pševolucką, besidarbuojantį Kaišiadorių rajono užkampyje, suranda klientai?
Atsakymas paprastas – patenkinti gaminiais žmonės perduoda vieni kitiems rekomendacijas.
„Dirbu su baldininkais. Kelios įmonės prašo akmens gaminių stalviršiams, fasadams ar panašioms interjero bei eksterjero detalėms.
Mano paties amato sritis – akmuo vidaus interjere. Bet neseniai esu pagaminęs ir laiptus. Akmuo jiems naudojamas kitoks, jo paviršius turi būti šiurkštus“, – pasakojo R.Pševoluckas.
Anot R.Pševolucko, plėtra į užsienio šalis labai vilioja.
Tai padėtų padidinti užsakymų dizaino įvairovę, tačiau tai nėra taip paprasta. Mat konkurencija yra didžiulė – pirmiausia reikia sukti galvą, kaip išlaikyti savo įmonę.
Ir tik tokiu atveju, jei liktų apyvartinių lėšų, skirti jas ir savo laiką klientų užsienyje paieškai.
Mainai su ūkininkais
Akmenys brangūs, tad ir jų gamybinės atliekos vertingos. Juk tai – lyg nuo plokščių „nupjauti“ pinigai, todėl jų stengiamasi neversti į sąvartynus. Pavyzdžiui, skalda iš jų gali būti naudojama kuriant namų aplinką.
O ar gali akmenskaldžiai panaudoti ir Lietuvoje esančius riedulius?
„Lašinių kaime – netoli mūsų sodybos – gyvena ūkininkas, su kuriuo keičiamės tuo, ką turime. Pasiimame jo surinktus didžiuosius akmenis, o jam atiduodame smulkiuosius“, – pasakojo Rokas.
Lietuviški rieduliai irgi turi savo kainą. Jų tona, atsižvelgiant į akmens rūšį, kainuoja apie 50–60 eurų.
