Pavasarį labai gražiai žydėjo ir ūkininko braškės – gausūs žiedai žadėjo daug derliaus, tačiau viską sugadino trys naktys, kai atšalo iki septynių laipsnių žemiau nulio.
„Nušalo 60-70 proc. ankstyvųjų braškių. Gerai, kad su vidutinėmis ir vėlyvosiomis veislėmis viskas tvarkoje. Kad po dviejų mėnesių turėtume šviežių braškių, dar liepą jų sodinsime. O serbentinio derliaus ankstyvosios ir vidutinės veislės visai neturi uogų“, – sakė N.Blažys.
Būtent dėl to, kad auginti vieną kultūrą pavojinga, jo žemėje pasodinti ne tik serbentai, 80 arų braškių, bet ir 4,5 ha obelų ir truputis vynuogių. Jos ūkyje auga pirmus metus.
„Mano pradžia – serbentai. Kaip dabar prisimenu – ūkį įregistravau 2013 m. balandžio 19 dieną.
Taip nutiko, kad tėtis šiame lauke pradėjo savo verslą – įrengė vairavimo mokyklos aikštelę, šaudyklą. O kadangi šalia buvo dirbami laukai, pradėjau ūkininkauti – pasisodinau 7 ha serbentų“, – portalui lrytas.lt pasakojo vyras.
Sodinukų gavo į skolą
Prieš žemę apsodindamas serbentais, Nerijus svarstė, ar nevertėtų bandyti verstis grūdinėmis kultūromis. Tačiau, pakalbėjęs su grūdų augintojais, suprato, kad tokiu atveju jau iš pat pradžių reikės nemenkų pinigų technikai pirkti.
Sodams veisti investicija į techniką kur kas mažesnė – užtenka nedidelio 50 arklių galios traktoriuko ir kombaino. Juos pašnekovas įsigijo pasinaudojęs parama jaunajam ūkininkui.
„Kai turi su kuo skinti ir su kuo dirbti, paspirtis – kur kas didesnė. Galėjome plėsti plotus. O serbentų sodinukus išsimokėtinai ir be procentų gavau iš kaimyninio rajono. Kadangi augaliukai nėra brangūs, tai buvo pigiausia investicija. Be to, ir išmokos už juos didesnės nei už grūdines kultūras. Pradėjęs ūkininkauti laikiausi iš išmokų, nes dvejus metus lauke nebūna uogų. Jų užauga tiek, kad turėtum ką turgelyje parduoti, bet tokiam plotui tai neturi reikšmės“, – kalbėjo N.Blažys.
20 centų – jau neblogai
Kadangi nuo 2014-ųjų ėmė stipriai kristi juodųjų serbentų kainos, ūkininkai pradėjo rauti serbentų krūmus. Nerijus kalba atvirai: dabar serbentai – kainos prasme labai nuvertėjusi uoga. Jei už kilogramą, kaip kad buvo pernai, gaudavo 20-30 centų – dar pusė bėdos.
Kaip ir daugelio vaisių, daržovių kainas, taip ir serbentų reguliuoja lenkai. „Kokį toną jie užduoda, taip ir šoka visa Europa. Jei pasiūlysime per didelę kainą, mūsų perdirbėjai važiuos uogų pirkti į Lenkiją, todėl turime pasiūlyti tokią, kad mūsų perdirbėjai uogas pirktų iš mūsų“, – teigė ūkininkas.
Vežtų šiauryn
Jei planai nesugrius, Nerijus dar šiemet ketina paleisti masinę sulčių, uogienių, tyrelių, užkandžių gamybą. Čia pat įrenginėjamame ceche stovės sulčių spaudimo technika, vaisių, uogų, daržovių džiovykla, tyrelių gaminimo priemonės.
„Uogas turi per parą apdirbti – sušaldyti, išspausti sultis, pagaminti tyrelę. Bet pirmiausia norime parduoti šviežią produktą. Derlių superka perdirbėjai Lietuvoje – esame per maži, kad turėtume, ką pasiūlyti užsieniui. Bet ūkis augantis“, – kalbėjo vyras.
Kadangi investuota daug, N.Blažys tikisi rasti klientų, su kuriais galėtų pasirašyti ilgametes sutartis. Galbūt tai būtų pirkėjau iš šiaurės – latviai, estai, skandinavai.
Nors šiemet atidarė ir el. parduotuvę, ūkininkas kalba apie tai, kad maisto produktams pardavinėti geriausiai tinka prekybos tinklai. „Tik kad jų sąlygos... Vienais metais pasirašai normalią sutartį, o kitais metais – išsidirbinėja. Pasirašai sutartį, kad pristatysi didelį produkto kiekį. Kadangi esi mažas, imi paskolą iš banko, susiperki įrengimus dideliems kiekiams gaminti. Sutartis su prekybos centru baigiasi, kitais metais tavo konkurentas pasiūlo mažesnę kainą, o tu bankrutuoji – bankas viską pasiima“, – sakė N.Blažys.
Šiandien dar tik bando, ieško geriausio skonio derinio, bet Nerijus jau spaudžia serbentų, obuolių sultis, jas maišo ir siūlo mokykloms bei darželiams. Ūkininko tikslas – pačiam pagaminti produktą nuo lauko – ant stalo. Nes dalį galutinės kainos atidavus perdirbėjui susirenki kur kas mažesnį pelną. Todėl prie pat Jurbarko ūkininkaujantis N.Blažys ketina viską padaryti pats, ir, nors produktą parduotų mažesne kaina, tačiau jam liktų visai kitokia dalis, nei į gamybos grandinę įliejus perdirbėją.
Jis, galvodamas apie ūkio žinomumo didinimą, turi ketinimų rengti derliaus šventes, panašias į tokias, kokias daro, pavyzdžiui, vynuogių augintojai užsienyje. Gali būti, kad sumanymą įgyvendins dar šiemet.
