Virsmas prasidėjo – lietuviai grįžta namo. Statistikos departamento duomenimis, šiemet sausį–gegužę emigravo 15 996 nuolatiniai gyventojai. Užtat imigravo 18 893 žmonės – 1,6 karto daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Dauguma – per 60 proc. – šiemet grįžusiųjų yra Lietuvos piliečiai.
Žmonės, ryžęsi palikti Angliją, Airiją ar Norvegiją, turi savų argumentų. „Išvykau į Airiją iš karto po dešimtmetės mokyklos baigimo . Gyvenau joje penkerius metus, dirbau vištienos ir jautienos apdorojimo fabrikuose. Galų gale nutariau – gana. Noriu pabandyti, kaip seksis gimtinėje. O gal pavyks pačiam išsilaikyti? Juk Lietuvoje nė nebuvau dirbęs“, – „Lietuvos rytui“ yra sakęs Plungėje įvairių traktoriams ir komunalinėms mašinoms skirtų priedų gamybos įmonėje prieš porą mėnesių dirbti pradėjęs 21 metų Arnoldas Uriupinas.
Jis yra vienas iš tų, kurie šiemet sugrįžo namo ir darbą įmonėje pradėjo tiesiog nuo pagalbinio darbininko. Dar nežinia, kaip jam seksis, bet gerai yra tai, kad ryžto jaunam žmogui nestinga.
Emigrantai dažnai dalijasi savo karjeros istorijomis – pasakojimais apie tai, kaip užsienyje pradėję dirbti padavėjais kavinėse ar pagalbiniais darbuotojais gamybos įmonėse pamažu įgydavo darbdavių pasitikėjimą ir pakilo iki vadovų pareigų.
Ar Lietuvoje tai įmanoma? Ar galima pradėjus nuo žemų pareigų padaryti įmonėje vidinę karjerą?
Neišbuvo nė metų
Baigus gimnaziją – strimgalviais į Angliją, ten – vienatvė ir nusivylimas, sugrįžus į Lietuvą – darbas, kuris per šešerius metus atlydėjo iki parduotuvės direktoriaus posto. Būtent tokia yra 28 metų vilniečio Tomo Griniaus sėkmės istorija.
„Į Londoną išvykau 2011-aisiais. Po abitūros egzaminų šiek tiek padirbėjau Lietuvoje, bet rudeniop nutariau paieškoti laimės svetur. Mane, kaip ir visus jaunuolius, paviliojo kalbos apie didelius emigrantų atlyginimus. Atrodė, kad visi, kurie išvažiavo, yra laimingi. Nutariau ir aš paragauti emigranto duonos. Draugas tuo metu jau dirbo Anglijoje, todėl nuvykau pas jį“, – pasakojo T.Grinius.
Jis išsinuomojo kambarį miestelyje greta Londono ir, įsidarbinęs per agentūrą, ėmėsi įvairiausių darbų. Tomui teko krauti prekes sandėliuose, padirbėti gėlynuose, ryžių fabrike.
„Laikas slinko, o pasitenkinimo nebuvo. Tai nebuvo namai, turėjau tik vieną artimą draugą. Mano gyvenimas ten buvo niūrus. Supratau, kad dirbdamas Lietuvoje tiek pat, kiek ten, galėčiau ne menkiau užsidirbti. Ištvėręs Anglijoje maždaug metus grįžau į Vilnių ir net nesuspėjau pradėti darbo paieškų. Man grįžus giminaičiai perdavė žinią, kad „Maximos“ parduotuvei Pilaitės rajone, Taikos gatvėje, reikia darbuotojų. Nuvažiavau į darbo pokalbį manydamas, kad nieko neprarasiu, jei nepatiks, išeisiu ir susirasiu kitą. Pradėjęs dirbti salės darbuotoju sulaukiau vienos algos, kitos. Ir užsikabinau, kito darbo net nebesidairiau. Pinigai buvo mokami laiku, nebuvo sukčiavimo ar apgavysčių. Tarkim, statybų sektoriuje yra kitokia patirtis. Girdėjau draugų kalbas apie tai, kaip nesumokama statybininkams už atliktus darbus. Čia buvo kitaip, pasitvirtino posakis: kas dirba, tas užsidirba“, – sakė T.Grinius.
Netrukus kibo į mokslus
Pasak T.Griniaus, darbas kraunant prekes į lentynas jam tapo gera pradžia siekiant karjeros. Per pusantrų metų vaikinas įgijo bendradarbių pasitikėjimą ir buvo paskirtas pamainos viršininko pavaduotoju. Jo darbas buvo priimti suvežamas į parduotuvės sandėlį prekes, sutvarkyti jas lydinčius dokumentus.
„Supratau, kad prekybos sistema man priimtina, todėl netrukus ėmiausi tokių studijų, kurios siejosi su prekyba, – įstojau į Vilniaus kolegiją. Kadangi negalėjau atsitraukti nuo darbų, prekybos vadybą ir tarptautinę prekybą studijavau neakivaizdiniame skyriuje“, – užsiminė jis.
Kitą žingsnį aukštyn karjeros laiptais Tomas žengė aptikęs skelbimą, kad kitoje, didesnėje, „Maximos“ parduotuvėje atsirado laisva pamainos viršininko pavaduotojo vieta.
„Man pasisekė – buvau priimtas į tas pareigas. O po kelių mėnesių ir pats tapau pamainos viršininku. Bet ir tuo mano karjera nesibaigė. Praėjusių metų pabaigoje buvau paskirtas „Maximos“ direktoriumi“, – pasidžiaugė T.Grinius.
Reikia stengtis ir norėti
Tad kokių savybių reikia turėti žmogui, kad jis būtų pastebėtas? Pasak T.Griniaus, būtina dirbti, dalytis sumanymais, nebėgti nuo iškylančių sunkumų, neignoruoti jų, permetant darbus kitiems, bet juos įveikti.
„Nežinau, ar likęs Anglijoje būčiau turėjęs tokių karjeros galimybių, kokias gavau Lietuvoje. Dabar nėra prasmės kalbėti apie tai, kas būtų, jeigu būtų. Mano patirtis liudija, kad tereikia norėti ir tikslą pavyks pasieksi, nes tik dirbant atsiranda įvairių karjeros galimybių. Tai, ką dirbu, man patinka. Darbas nėra monotoniškas, visuomet daug veiksmo, naujovių. Be to, kartu dirba labai geri žmonės, o tai labai svarbu“, – pasidžiaugė Tomas.
Vidinės karjeros startas
Pasak „Maximos“ Personalo departamento direktorės Margaritos Plešakienės, tokių istorijų, kai sezoninis darbas tampa savotišku atspirties tašku siekiant karjeros, netrūksta.
„Kasmet sezoniniam darbui kurortų ir kitų miestų parduotuvėse priimame kelis šimtus darbuotojų. Šiemet per vasarą ketiname įdarbinti apie 800 žmonių. Nemažai atėjusiųjų laikinai padirbėti supranta, kad jiems prekybos sritis yra artima. Jie pamato, kad yra karjeros galimybių, ir pasilieka. Taigi maždaug trečdalis visų sezoninių darbuotojų toliau dirba mūsų tinkle ir palaipsniui užima vis aukštesnes pareigas. Yra ir tokių atvejų, kai žmonės būna perkeliami į aukštesnes pareigas vasaros sezonui net nepasibaigus. Kiti įgyja vertingos patirties, kuri praverčia siekiant savo tikslų kitose srityse“, – kalbėjo M.Plešakienė.
Ji sakė, kad šiame prekybos tinkle dirbantys žmonės yra skatinami siekti vidinės karjeros. Darbuotojams sudarytos galimybės ir vadinamajai vertikaliai karjerai, kai kylama į aukštesnes pareigas, ir horizontaliai karjerai, kai plečiamas darbuotojo atsakomybės ribos.
Pakilo kas dešimtas
„Esame didžiausias Lietuvos darbdavys, todėl savo darbuotojų tobulėjimui, jų motyvacijai stiprinti ir vidinės karjeros galimybėms skiriame itin daug dėmesio. Į atsilaisvinusias darbo vietas pirmiausia rengiame vidinę atranką – sudarome galimybę savo darbuotojams keisti poziciją, kilti karjeros laiptais. Vien per pastaruosius metus aukštesnes pareigas užsitarnavo kas dešimtas mūsų prekybos tinklo darbuotojas, o atsakomybės ribos buvo išplėstos dar beveik 500 darbuotojų“, – sakė M.Plešakienė.
Anot pašnekovės, tiek parduotuvėse, tiek logistikos, maisto gamybos ir administracijos padaliniuose karjeros laiptais kyla panašus procentas darbuotojų.
Tad ir mažo miestelio parduotuvėje, ir centrinėje administracijos būstinėje dirbantys žmonės turi vienodas galimybes augti ir tobulėti.
Yra gerų tendencijų, tik svarbu jas išsaugoti
Boguslavas Gruževskis, Sociologas, Darbo rinkos tyrimų instituto vadovas
„Didėjantis į Lietuvą grįžtančių emigrantų skaičius jau nėra nauja tendencija. Tai pernai prasidėjusio proceso pradžia, kai į Lietuvą tam tikrais laikotarpiais pradėjo atvykti daugiau žmonių negu išvykti.
Demografijos specialistai sako, kad tai per trumpas laiko tarpas išvadoms daryti. Aš esu drąsesnis ir manau, kad tai nėra atsitiktinis svyravimas. Tendencija išliks, jei nesikeis trys sąlygos. Viena jų – jeigu nebus didesnių ES politinės padėties pokyčių.
Kita – jeigu mums pavyks iš- saugoti ekonomikos potencialą ir jos augimą, viršijantį 2 pro- centus. Trečia – jeigu Lietuvoje bus išsaugota stabili politinė situacija, kuri pastaruoju metu yra socialiai palanki.
Vyriausybė daugiau dėmesio skiria socialinėms problemoms spręsti. Tai ir vaiko pinigai, ir pensinio aprūpinimo sistemos stabilizavimas, ir dalis kitų sprendimų, kurie Lietuvą daro patrauklesnę gyventi.
Šie trys „jeigu“ man leidžia teigti, kad galima tikėtis gyventojų prieaugio. Tai tendencija, kuri atspindi teigiamus pokyčius Lietuvoje bei jos darbo rinkoje ir kartu neigiamus pokyčius užsienio valstybėse, pirmiausia Didžiojoje Britanijoje, kurioje mūsiškių yra apie 200–300 tūkstančių. Po „Brexit“ šių žmonių padėtis nėra stabili.
Taigi pernai būta savito rekordo, kai migracijos saldo buvo mažiausias per visą Nepriklausomybės laikotarpį, – iš Lietu- vos išvyko tik 3 tūkstančiais daugiau žmonių nei atvyko.
Dar viena priežastis, nulemianti šį procesą, – darbo jėgos poreikis. Emigracijos intensyvumas, kuris buvo fiksuojamas Lietuvoje po krizės, susilpnino darbo rinką.
Daugeliui įmonių trūksta darbuotojų. Taigi darbdaviai suinteresuoti ir mokėti daugiau, ir ieškoti įvairių būdų žmonėms prisikviesti.“
Statistika: pokyčiai, kurie teikia vilties
- Statistikos departamento duomenimis, šiemet gegužę pirmą kartą nuo 2001-ųjų buvo užfiksuotas gyventojų skaičiaus augimas.
- Nuolatinių Lietuvos gyventojų gegužės pradžioje buvo 2 790 670. Tai – 150 daugiau nei balandžio pradžioje.
- Birželio pradžioje gyventojų jau buvo pagausėję iki 2 791 133.
- Skaičiuojama, kad šių metų sausį–gegužę iš Lietuvos emigravo 15 996 nuolatiniai gyventojai, arba 3164 asmenimis daugiau nei per tą patį laiką 2018-aisiais.
- Užtat per penkis šių metų mėnesius imigravo 18 893 žmonės – tai 7016 asmenų, arba 1,6 karto, daugiau nei prieš metus. Dauguma – 60,3 proc. šiemet grįžusiųjų yra Lietuvos piliečiai.
