Tai privertė mane susimąstyti. Pradėjau mokyti savo vaikus, kad maisto išmetimas yra ne tik ekonominis, tačiau ir moralinis nusikaltimas“, – pasakoja socialinių projektų kūrybinė vadovė Skaistė Sližė.
Vilniečiams gerai pažįstamas restoranas „Mano Guru“ šią vasarą kartu su lietuviškų daržovių augintojais „Kietaviškių“ pradėjo išskirtinę socialinę akciją. Ja siekiama atkreipti dėmesį į maisto švaistymo problemą, o konkrečiau – į tai, jog neišvaizdžios daržovės, kurių paprastai vengia pirkėjai, maistinėmis ar skonio savybėmis niekuo nenusileidžia standartinės išvaizdos produktams.
Subūrė bendras požiūris į atsakomybę
„Kietaviškių“ komunikacijos vadovė Bitė Valatkaitė pasakoja, kad bendradarbiavimas su „Mano Guru“ gimė sutapus požiūriams į maisto švaistymą.
„Dirbant šiltnamių ūkiuose galima susidaryti visai kitokį vaizdą apie daržoves nei perkant jas prekybos centre. Čia susiduri su terminu „nestandartas“ ir pamatai, kad ne visos daržovės užauga tobulos, tarsi pagal šabloną. Mūsų agronomė Aistė nuolat fotografuodavo įmantrių formų daržoves ir keldavo į savo „Instagram“ paskyrą. Man tai atrodė labai gražu ir neįprasta.
Dažnai pagalvodavau: o kur jos vėliau nukeliauja? Nusprendėme pasidomėti tokių daržovių aukojimo galimybėmis socialiniams verslams. Tad „Mano Guru“ restoranas šiai idėjai tiko dėl savo socialinės misijos – jie palaiko tokias iniciatyvas“, – pasakoja B. Valatkaitė.
Anot jos, salotų baras „Mano Guru“ žinomas ne tik dėl sveiko maisto ir jaukios atmosferos, bet ir dėl sėkmingos asmenų, išėjusių iš laisvės atėmimo vietų, sergančių priklausomybės ligomis, integracijos į visuomenę ir darbo rinką. Aukodami nestandartinės išvaizdos daržoves „Mano Guru“, augintojai nori parodyti, kad iš prekybos centrų lentynų nepasiekusių daržovių gali gimti skaniausi patiekalai.
„Norėjau atlikti savo vaidmenį kovojant su maisto švaistymu. Susipažinau su Bite, kuri yra ypatingai įkvepianti asmenybė. Bendraujant su ja ir kilo ši idėja. Visada pradėti nuo savęs. Socialiai atsakingas verslas – socialiai atsakingoje aplinkoje. Nusprendėme dalį „Kietaviškių“ šiltnamiuose užaugintų daržovių padovanoti „Mano Guru“ restoranui, kuriam tokia dovana – didžiulis lėšų sutaupymas. Taip darome dvigubai gerą darbą. Nešvaistome maisto, ir paremiame socialinę iniciatyvą“, – priduria S. Sližė.
S. Sližei patinka bendruomenės ir įmonės, kurios turi panašų požiūrį, kurių nereikia ilgai įtikinėti padaryti gerą darbą, kurios yra socialiai atsakingos ir pagarbios tiek savo vidinėje erdvėje, tiek išorėje.
„„Su kūrybinėmis socialinėmis iniciatyvomis dirbu jau daugiau nei 10 metų. Socialinė atsakomybė man tai pagarba žmogui, gamtai ir pačiam sau. Ir kai tokį požiūrį turi abi pusės – bendrai daryti gerus darbus neužtrunka. Sunkiausia buvo išspręsti logistikos klausimą. Tačiau, kai visi nori, kad projektas startuotų kuo greičiau – nėra nieko neįmanomo“, – tvirtina socialinių projektų kūrybinė vadovė.
Aukoja tonas, sutaupo tūkstančius
Mokslininkų tvirtinimu, maisto švaistymas išlieka opia Lietuvos socialine problema visoje tiekimo grandinėje – nuo lauko iki vartotoj namų. Kauno technologijos universiteto Maisto instituto tyrimo duomenimis, labdarai neparduotus vaisius ir daržoves atiduoda tik 7 proc. šalies ūkininkų. Nemaža dalis prekinės išvaizdos netinkančias daržoves atiduoda pašarams arba tiesiog išmeta. Taip prarandamas vartojimui visiškai tinkamas maistas.
„Maždaug kas dešimta mūsų šiltnamiuose nuskinta daržovė – nestandartinės formos, tačiau tai reiškia, kad dešimtadalis mūsų produkcijos nepasiekia parduotuvių lentynų vien todėl, kad žmonės vadovaujasi klaidingu įsivaizdavimu.
Dydžiais, spalvomis ir formomis besiskiriančios daržovės pirkėjams dažniausiai kelia įtarimą. Vis dėlto taip nutinka be pagrindo: jeigu daržovės užaugintos natūraliu būdu, jų išorė neturi reikšmės nei skoniui, nei maistinei vertei“, – tvirtina „Kietaviškių“ komunikacijos vadovė.
„Kietaviškių“ skaičiuoja, kad per vasarą Vilniuje įsikūrusį salotų barą „Mano Guru“. pasieks per 5 tonas prekinės išvaizdos neturinčių, tačiau vartojimui tinkamų daržovių.
„Nėra sunku būti socialiai atsakingu, jei sugebi į gerą pakeisti bent vieną savo įprotį. Įgyvendindami šią socialinę iniciatyvą pamatėme, kad „Mano Guru“ restorane padidėjo lankytojų srautas. Supratome – yra daug socialiai atsakingų valgytojų, kuriems mūsų žingsnis padarė teigiamą įspūdį“, – pasakoja B. Valatkaitė.
„Norėjom, kad projektas įgautų ne tik socialinę, bet ir meninę prizmę. Todėl į projektą įtraukėme maisto fotografę ir tiklaraštininkę Justiną Ramanauskienę. Mūsų idėja buvo padaryti nestandartinių daržovių fotosesiją, paverčiant tas daržoves vertomis dėmesio. Restorano lankytojai tikai negalės nepastebėti naujų interjerą puošiančių nuotraukų. Norėjome, kad žmonės pamatytų, kad tai, kas vadinama „bjauriomis daržovėmis“, iš tikrųjų yra labai gražu.
Žvelgiant į šias nuotraukas, man kyla paralelė su žmonių tarpusavio santykiais. Jeigu žmogus yra kitoks, negu tu, tai nereiškia, kad jis nevertas dėmesio. Taip ir su šiomis daržovėmis – jos niekuo neprastesnės už savo standartines „seseris“. Esu įsitikinusi, kad šia iniciatyva Vilniui padovanosime naują požiūrį į maistą ir jo tausojimą. Visas pasaulis kalba apie nulio atliekų idėją, tačiau mes nekalbame, o imamės ją įgyvendinti“, – sako Skaistė Sližė.
Vadovaujasi tausojimo praktikomis
B. Valatkaitė tvirtina, kad nors tokią socialinę akciją „Kietaviškių“ rengia pirmą kartą, tausojimo praktikos bendrovėje diegiamos jau ne pirmus metus.
„Beatliekinės gamybos praktikos (angl. zero waste ) mūsų verslui nėra naujiena. Tuo užsiimame jau kurį laiką ir nuolat tobuliname visą produkcijos auginimo procesą. Stengiamės, kad ne tik auginimo procese, bet ir jau nuskynus sunokusias daržoves būtų kuo mažiau jų prarasta.
Pavyzdžiui, apie 45 tonas nestandartinės išvaizdos daržovių paverčiame sultimis, kuriomis jau prekiaujama didžiosiose „Maxima“ parduotuvėse. Dar 5 tonos aukojamos Vilniaus salotų barui ir bendras rezultatas rodo, kad tokiu būdu išsaugome per 50 t. tinkamo maisto per metus. Tai kuria ne tik socialinę, bet ir aplinkosauginę vertę – paskaičiavome, kad išsaugodami neišvaizdžias daržoves sutaupome apie 95 t. CO2 emisijų, kurios nepatenka į aplinką“, – vardina B. Valatkaitė.
Ji priduria, kad „Kietaviškių“ taip pat imasi ir plastiko mažinimo iniciatyvų. Nuo praėjusių metų vasaros modernūs daržovių augintojai atnaujino ir savo produkcijos pakuotes. Net 80 proc. plastikinių pomidorų pakuočių buvo pakeistos į kartonines, tokiu būdu perpus mažiau sunaudojant plastiko pakuočių gamybai.
„Pati asmeniškai rūšiuoju, todėl ir visos „Kietaviškių“ pakuotės turi aiškias rūšiavimo instrukcijas. Perku mažai maisto, kad nieko neišmesčiau, stengiuosi sunaudoti viską ir kruopščiai planuoti maisto ruošimą. Mano galva, išmesti maistą yra didžiausia blogybė – kažkas jį gamino, o tu išmeti. Čia ne tik nusikaltimas gamtai, bet ir žmogaus darbo paniekinimas“, – tvirtina „Kietaviškių“ atstovė.
