Tai – nepaprasta mokykla, išsaugojusi Kelmės rajone, Žalpiuose ir aplink juos gyvenusių žmonių praeitį. Dabar tai – Žalpių kraštotyros muziejus, kuriame neseniai buvo įrengta edukacinė klasė, liudijanti, kaip vos ne pieš šimtą metų joje mokėsi vaikai.
„Žalpiuose šiuo metu tėra apie 200 gyventojų. Miestelis nebeturi veikiančios mokyklos, ir vaikams tenka važinėti kitur. Tačiau mes turime tai, ko pavydi net suaugusieji, praėjusiame amžiuje varstę kaimo mokyklų duris. Tai edukacinė klasė, kuri įrengta atsižvelgiant į tai, kokia ji buvo iki karo“, – sakė šio muziejaus prižiūrėtoja, Žalpių bendruomenės pirmininkė Alina Žalandauskienė.
Vasarą – turistai, o mokslo metais – mokytojų palydėti mokiniai yra dažniausi šio nepaprasto muziejaus lankytojai. Vaikams svarbu pasimatuoti nematytus suolus, suaugusiems – pasidalinti savo pirmųjų klasių prisiminimais.
„Čia užsuka žmonės, keliaujantys po Lietuvą. Juk netoli – Kražiai, Varniai. Apžiūrėję muziejų jie stebisi, kad „tokiame užkampyje yra perliukų“.
Praeitis ir vaikystės prisiminimai šildo. Ne vienas, atsisėdęs į suolą pasakojo apie tai, kad jo klasė buvo labai panaši“, – užsiminė muziejininkė.
Statė patys gyventojai
A.Žalandauskienė pasakojo, kad Žalpių mokyklos pamatai buvo pradėti kloti pirmaisiais nepriklausomybės metais. Jos statybą finansavo patys kaimo gyventojai, vieni – pinigais, kiti – mediena. Tačiau mokyklos atidarymo laikas istorijos šaltiniuose prasilenkia. Vienuose rašoma, kad pirmieji mokslo metai prasidėjo 1920-aisiais, kituose – kad 1921-aisiais.
Naujoje mokykloje buvo 4 skyriai, dirbo du mokytojai. O pokario metais viskas keitėsi: vyko švietimo reforma, mokykla paaugo iki septynmetės, vėliau – iki pagrindinės.
„Atkurtos Nepriklausomybės metais, kaip ir visoje Lietuvoje, mokinių skaičius pamažu mažėjo, mokykla – traukėsi, galop liko tik pradinukai. Kai 2006-aisiais ji apskritai buvo uždaryta, bendruomenė sutarė joje įkurti Žalpių krašto muziejų.
Situacija buvo nedėkinga. Pastato stogas prakiuro, vanduo sunkėsi kiaurai. Kelmės rajono savivaldybės pradėjome prašyti lėšų jo remontui, tačiau teko atsitraukti – pinigų tam nebuvo.
Ko gero, mokyklos pastatas būtų buvęs pasmerktas, jei ne vienas mūsų bendruomenės žmogus. Žalpiuose gyvenantis Keraksių žemės ūkio bendrovės vadovas Idelfonsas Petkevčius su žmona padovanojo nepaprastą dovaną. Jie savo lėšomis ir stogą sutvarkė, ir padėjo įrengti edukacinę klasę“, – sakė A.Žalandauskienė.
Dailyraščio pamoka
A.Žandauskienė anksčiau ir pati dirbo mokykloje – ji buvo geografijos mokytoja. Todėl darbas, kurio ji imasi muziejuje, nėra svetimas – ji veda pamokas taip, kaip jos vyko kone prieš šimtą metų.
„Pavasarį į edukacines pamokas pas mus traukė mokiniai kone iš viso Kelmės rajono – Maironių, Liolių, Albinavos mokyklų, Pakražančio gimnazijos. Buvo ir tokių, kurie važiavo iš Raseinių rajono, pavyzdžiui, Pašešupio mokyklos.
Kaip ir dera, į pamoką sukviečiu vaikus skambučiu. Prieš ją kartu sukalbame specialią maldelę. Jos žodžiai iškabinti rėmelyje priešais klasę.
Iš 1922 metais išleisto vadovėlio esu parengusi užduotis – išdalinu lapus, kuriuose reikia dalyraščiu nurašyti raides, žodžius, sakinius. Ir vaikai rašo, plunksnakočius dažydami į rašalą. Dauguma jų visa tai vėliau pasiima į namus.
Pamoką baigiame, kaip ir buvo įprasta senojoje mokykloje, specialia maldele. O po jos skambutis visus išlydi iš klasės“, – apie tai, kas vyksta per edukacinį užsiėmimą, pasakojo A.Žalandauskienė.
Bet tai – viena to užsiėmimo dalis, kita – tai muziejaus ekspozicijos apžiūra ir istorinė pažintis su garsiausiais Žalpių krašto žmonėmis.
Stebisi ir ginčijasi
„Į mokyklą buvo užsukusi garbaus amžiaus moteris. Ji pasakojo, kad „jos laikais“ suolai esą būdavo „ne tokie“ – ne dviviečiai. Esą, jie buvo platesni, ir juose vaikai sėdėdavo po tris, o jeigu mažesni – tai ir po keturis“, – užsiminė pašnekovė.
Vienas eksponatų klasėje – tai lagaminas, kuris vaikams atstojo mokyklinę kuprinę. Į ją jie kraudavo knygas ir pieštukus, o susipešę – aptalžydavo vieni kitus.
Tačiau tokius lagaminėlius, anot vyresnių muziejaus lankytojų, turėdavo tik turtingesnių šeimų vaikai. Vargingesni į mokyklą traukdavo nešini iš drobės pasiūtomis „tarbikėmis“.
Jos teigimu, muziejuje yra išsaugoti Žalpių mokyklos žurnalai – dienynai, kurių seniausi išlikę net nuo 1955 metų. Juos ypač mielai sklaido pakražantiškiai, mat yra vaikų, kurių tėvai ar seneliai lankė šią mokyklą. Jie dienynuose ieško savo šeimynykščių pavardžių bei pažymių. O atradę – šūkauja iš džiaugsmo ir aiškinasi, kaip jie mokėsi.
Turi kuo didžiuotis
Viena iš muziejaus patalpų yra skirta garsiausiems Žalpių gyventojams. Joje yra įrengtos trys ekspozicijos.
„Iš Žalpių yra kilęs vertėjas Jeronimas Ralys, – jis mirė 1921-aisiais, kai mokykla buvo ką tik pradėjusi veikti.
J.Ralys pirmasis iš graikų kalbos į lietuvių išvertė Homero „Odisėją“ ir dvylika „Iliados“ giesmių. Tai – viena priežasčių, dėl kurios į nepaprastą muziejų atvyksta tie mokytojai su vaikais, kurie dėsto lietuvių kalbą arba istoriją“, – kalbėjo A.Žalandauskienė.
Kartais čia atvykę mokytojai vaikams veda ir muzikos pamokas. Mat kita ekspozicija skirta styginių instrumentų bei vargonų meistrui Jonui Garalevičiui. Jis gyveno 1871–1943 metais ir, be gausybės vargonų, yra sukūręs pirmąjį Lietuvoje sklandytuvą.
Istorijos pamokoms muziejus taip pat yra tinkama vieta. Nes trečiojoje ekspozicijoje pasakojama apie Lietuvos Steigiamojo seimo narį, visuomenės veikėją, literatą Kazimierą Ralį, gyvenusį 1885–1958 metais. Būtent šis žmogus rūpinosi, kad Žalpiuose atsirastų mokykla.
Turi miestelis ir kitokių įžymybių, pavyzdžiui, sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos senelis yra kilęs iš Žalpių. Paties ministro gimtinė taip pat Kelmės rajone, Užventyje.
Tiems, kuriuos į Žalpius nuves smalsumas, gerai būtų žinoti, kad muziejus darbo dienomis būna atidarytas nuo 16 iki 17 valandos. Kitu laiku, žinoma, taip pat galima apžiūrėti ekspozicijas, tik derėtų dėl to iš anksto susitarti telefonu.
Muziejaus lankymas yra nemokamas. Tačiau Žalpių bendruomenė turi parengusi poros valandų trukmės mokamą edukacinę programą, skirtą ir vaikams, ir suaugusiems. Ji pradedama šiame muziejuje, o vėliau bendruomenės namuose kalbama jau apie tai, kuo šis miestelis garsus dabar. Kartu rengiama ir vietos šeimininkių pagamintų patiekalų degustacija.
Žemaitijos metai
Prieš 800 metų pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas Žemaitijos (Samogitia) vardas, todėl 2019-aisius nuspręsta paskelbti Žemaitijos metais. Portalas lrytas.lt kviečia iš arti susipažinti su šiuo savitu kraštu, atrasti stulbinančias Žemaitijos vietoves, pažinti žymiausius žemaičius ir net ėšmuokt žemaitėškā rokoutėis. Pasinerkite į vasaros nuotykius, istorijas ir pramogas interaktyviame Žemaitijos žemėlapyje kartu su lrytas.lt!
