„Bobos daržas“ – vieta, kurioje ekologiškomis daržovėmis ir maisto prekėmis prekiauja Vaida Skorupskienė. Prieš šešerius metus atidaryta prekyvietė kvietė užsukti praeivius. Ant durų užkabintas lapas su parduotuvės pavadinimu, gatvėje pačios rankomis kreidelėmis pieštos rodyklės, priviliojo armiją ištikimų klientų.
Verslo pradžia buvo vos vienas šaldytuvas, kasos aparatas ir vyro pagalba, tvarkant išnuomotas patalpas bei montuojant prekystalius. O minimalios investicijos ir užnugaryje paliktas siekis pasipelnyti – Vaidos sėkmės receptas.
„Aš kartais pagalvoju, kad jeigu žmonės neturėtų godumo plėstis, kas du metrai būtų vis kita krautuvėlė. Jeigu kiekvienas turėtų tiek, kiek jis gali apžioti. Aš galiu tik tiek ir esu čia. Jeigu kiekvienas turėtų po vieną, unikalią, skirtingą ir kitokią parduotuvę, turėtų savus klientus. Nebūtų taip, kad vienas milijonierius, o visi kiti vergauja“, – kalbėjo moteris.
Parduotuvės savininkė atviravo, kad sukūrusi šeimą ieškojo to, kas ją „vežtų“ ir nuo ko būtų gera. Ji pasakojo, kad tada jai padėjo įsiklausymas į savo širdį, o vėliau viskas susidėliojo savaime.
„Reikaliukų vieta“
Išsirinkti vietą verslininkei taip pat nebuvo sunku – parduotuvę įrengė toje gatvėje, kurioje praleido didžiąją dalį savo gyvenimo. „Ne aš išsirinkau, mane išsirinko“, – kalbėjo moteris. Ji įsitikinusi, kad savos sienos padeda, o artimas ryšys su klientu – laimės ir sėkmės paslaptis.
Čia dirbančios pardavėjos pažįsta kiekvieną klientą, žino jų vardus, nuolat su jais bendrauja, dalijasi įvairiais pasakojimais ir istorijomis. Vaida pasakojo, kad turi dvi klientes, kurios visada pietauja pirmos. Užsuka ir pirkėjas Egidijus, kuris čia apsiperka kiekvieną dieną. Atkeliauja ir ambasadoriai bei papasakoja apie savo tolimas keliones ir šalis. Įsigyti skanėstų neretai užklysta ir vaikai.
Moteris atviravo, kad ši parduotuvė – tai vieta, kurioje bendravimas grįstas pasitikėjimu. „Čia tokia reikaliukų vieta“, – teigė ji, mat neretai klientai palieka savo namų raktus, patiki perduoti kažkam savo daiktus, ateina pasiimti prekių, o pinigus atneša kitą dieną ar net po savaitės.
„Vaikai patys vieni ateina pavalgyti po mokyklos, mama vėliau atėjusi sumoka. Tu turi galėti įpilti vaikui sriubos ir neprašyti pinigų, nes jis dabar pavalgys, o mama po savaitės ar rytoj sumokės. Tu turi neskaičiuoti. Krautuvė yra ne apie tai, kad man kažkas neatnešė trylikos centų ar pamiršo“, – pasakojo savininkė.
Neįprasta parduotuvė
Glaudi bendruomenė pažįstama ir tarpusavyje, o susitikę bičiuliai neretai mėgdavo sustoti parduotuvėje ir pabendrauti. Tada Vaidai kilo idėja – čia pat atidaryti vietą, kurioje susirinkę galėtų pavalgyti, išgerti arbatos ir pasišnekučiuoti.
„Žmonės susitikdavo ir kalbėdavosi, aš jiems net atnešdavau kėdžių, sakydavau atsisėskite, nes man trukdote. Ateina žmonės apsipirkti, o kažkas atsistoję šnekasi. Tada atsirado valgymo vieta, pavadinome ją veranda.
Ateina draugės vakarais, mes padarome arbatos, neturime joms net kainoraščio. Apsilanko visada studentas su kompiuteriu. Žinome, kad jis ateina trečią ar pusę keturių, nusiperka pietų ir sėdi čia kokias dvi valandas, dirba, mokosi, dar kažką daro“, – pasakojo moteris.
„Bobos daržas“ bendradarbiauja su trimis restoranais, kurie pasirūpina klientų pietumis. Tačiau kartais nutinka taip, kad maisto neužtenka. Čia dirbantis kolektyvas tada kaipmat sugalvoja išeitį – padaro sumuštinių, papjausto duonos ir lašinių.
„Tai yra gyvenimas. Atėjo žmogus pavalgyti, o tu nesakai, kad aš nebeturiu, maisto nebėra. Jo yra – pilna parduotuvė. Jeigu ateitų tavo vaikai, nesugalvotum, kuo pamaitinti savo vaikus? Sugalvotum – atsuktum šaltienos, išvirtum koldūnų. Tai lygiai taip pat su klientu – suki galvą, kad surastum, kuo jį pamaitinti“, – atviravo parduotuvės įkūrėja.
Nuoširdus kolektyvas
Vaida pasakojo, kad šiame versle itin reikšmingas kolektyvas, kuris padeda įveikti sunkumus bei susidoroti su iššūkiais. Darbuotojai čia atrenkami itin kruopščiai, pagal svarbiausius kriterijus – turi žibėti akys, veide šviesti šypsena ir spinduliuoti gera valia. Atsakomybės, sąžiningumo ir visų kitų savybių, pasak moters, reikalaujama visur, o pagal jas tinkamo darbuotojo išsirinkti neįmanoma.
„Turi būti gerumas, nes čia jo labai daug reikia – vaikams nuplauti obuolius, juos supjaustyti. Pas mus ateina labai daug vaikučių, mamos nepraeina pro šalį, nes jų vaikai ateina nusipirkti grybuką, meduolį. Tu turi galėti padaryti tai, kas tau visiškai nepriklauso“, – teigė verslininkė.
Šiandien jai darbuotis padeda 3 pardavėjos, administratorė ir buhalterė. „Čia bobiškumo labai daug“, – kalbėjo savininkė.
„Reikia meilės ir meilės savo darbui. Yra savybių, kurių versle reikia daug ir tu gali vienas to viso neturėti, bet tada tu turi komandą. Aš ją turiu superinę. Vienas lauke ne karys. Tavo pirštai neturi būti į save, tavo tikslas neturi būti pinigai“, – sakė ji.
Asortimentas parduotuvėje ne toks platus, kaip didžiuosiuose prekybos centruose, tačiau Vaida atvira – tai privalumas. Kai turi viską, žmogus atėjęs nieko neranda, įsitikinusi ji.
„Pas mus žmogus žino, kad yra pienas, varškė, sviestas, grietinė, grietinėlė, vienokia ar kitokia duona, bulvė, morka ar burokėlis. Jis atėjęs gali būti ramus. Jei mes prisikrautume visko, ateitų žmonės ir nežinotų, ko čia yra“, – įsitikinusi verslininkė.
Plėstis nežada
Verslo pradžioje šeimininkė pati augino daržoves, tačiau šiandien ji įsitikinusi, kad nevalia savęs dalinti į visas puses. Jos nuomone, reikia visą širdį atiduoti vienai veiklai, o daržovių auginimas reikalauja begalės laiko.
„Ūkininkas atveža jums morkų maišą, bet niekas nežino, kad jis du maišus išmetė, jog jums atvežtų vieną. Kiti du – nekondicinės morkos – mažos, kreivos, susuktos. Taip yra su kiekvienu produktu. Tai didžiulė išeiga. Klientas vis tiek renkasi akimis, kad ir kokia gera ta prekė.
Užauginti gražią daržovę – menas. Aš lenkiu galvą prieš ūkininkus, kurie jas užaugina, kai sausra, lyja mėnesį, šalta ar per karšta. Žmonės to nevertina, labai nuo to atitolę“, – teigė ji.
Paklausta, ar ketina plėstis, galbūt atsidaryti naują parduotuvę, moteris pabrėžė, kad tikrai nieko panašaus daryti neketina. „Mano dvaselė čia plaukioja ir man patinka buvimas čia“, – kalbėjo krautuvės įkūrėja.
„Aš tikrai nenoriu kitos parduotuvės. Vien dėl to, kad negali būti keliose vietose. Kai esi su mylimu žmogumi, negali būti su dviem. Tokie ir ateities planai. Tu tiesiog gyveni. Tikrai nėra noro turėti daugiau, plėstis. Aš labai daug laiko ir jėgų atiduodu, daugiau jų niekam kitam duoti nenoriu“, – pabrėžė Vaida.
Nors moteris kasdien sukasi aplink maistą, o jį parduoti ir gražiai pateikti – pagrindinė jos užduotis, ji įsitikinusi, kad šiandien vartotojiška visuomenė vergauja maistui ir per daug jį sureikšmina.
„Kai maistas tampa kultu, tai yra blogai. Tai tik tavo gyvenimo detalė. Šiandien su vaikais važiavome ir kaip tik kalbėjau, kad visi gyvūnai, nuo kirmino iki dramblio, žino, ką jiems valgyti. Vienintelis žmogus nežino, ką jam valgyti. Jis vis dar ieško, kas jam sveika ir kas ne, ieško visokių teorijų. Mes su savo protu svarstome, tyrinėjame. Taip žmogus pasidaro maisto kultą. Ne maistas svarbiausia“, – šyptelėjo ji.
