Adatos ir istorija
Adata – mažas daikčiukas, bet toks būtinas, be jo neįmanoma įsivaizduoti nei drabužių, nei visko, kas tik namuose pagaminta iš tekstilės. Štai todėl, anot gidės Terezos Strautos, Kuldigoje adatų fabrikokuldiga-tiks-atverts-adatu-muzejs/"="">kuldiga-tiks-atverts-adatu-muzejs/"" target="_blank"> „Meteors“ muziejus yra savita priminimo vieta, kad žmonės per amžius siuvo, lopė ar ką nors adė. Jis įkurdintas keturių aukštų aštuoniakampio formos bokšte.
Apskritai bokštas yra patogus muziejaus koncepcijai – spiralės formos laiptai, vedantys į ekspoziciją, liudija adatų vietą žmogaus evoliucijos istorijoje.
„Įvairaus amžiaus žmonės užsuka į muziejų – visiems smalsu. Savaitgaliais dažniausiai čia lankosi šeimos su vaikais, paprastą dieną dažniausiai užsieniečiai. Jie nori ne tik apžiūrėti ekspoziciją – jiems rūpi, užlipus į bokštą, aprėpti žvilgsniu ir Kuldigos panoramą“, – sakė Tereza.
O lietuviai ar užsisakė nors kartą ekskursijų? „Ne kartą, – patikino Tereza. – Bet čia juk galima ir patiems viską apžiūrėti.“
Iš tiesų istorija visko pripainiojo. Adatų fabrikas Kuldigoje veikė nuo 1854-ųjų. Tai buvo didžiulė adatų gamybos vieta, kurią įsteigė žydų krautuvininkas Simonas Hirschmanas.
Pavyzdžiui, 1888 m. čia buvo pagaminta 103 milijonai adatų, kurių vertė – 53 mln. rublių. Tuo metu fabrike dirbo apie 150 žmonių.
„Fabrikas veikė industrinėje Kuldigos teritorijoje ir buvo vienintelis Rusijos imperijoje. Taigi ir Rusijos caro rūmuose, ir paprastų žmonių namuose buvo siuvama Kuldigoje pagamintomis adatomis“, – priminė Tereza.
Darbas fabrike buvo ypač sunkus – adatos buvo kalamos ir šlifuojamos rankomis.
Šiam darbui buvo atgabenama specialaus akmens iš Vokietijos. Kad metalas sukietėtų, adatos būdavo merkiamos į karštus riebalus, vėliau dedamos į odos maišelius su magneto smiltimis. Tada...
Tai reikia išgirsti patiems. Patiems paliesti rankomis interaktyvų ekraną ir pamatyti, kaip visa tai vyko ir kada vyko. Juk tokiam smulkiam buities ir būties niekučiui niekur kitur nerasite tiek daug skirtos vietos.
Pastatė ir bokštą
Beje, 1910-aisiais, iškėlus fabriką, namas buvo perstatytas – sumūrytas antras aukštas ir iškeltas bokštas.
Pastatas buvo pritaikytas paštui, o bokštas – telegrafui. Vėliau, 1937-aisiais, greta atidarius ligoninę jame ėmė veikti miesto vaistinė. Vaistinė šiame pastate įsikūrusi ir dabar.
Latviai, kaip ir lietuviai, siūdami susibadę pirštus adatoms „keršija“. Jos yra savitas nelaimių ir blogio simbolis, apraizgytas prietarais. Prisisapnavo adata? Lauk bėdos ar nelaimės.
Sapne ji buvo surūdijusi? Laukia ilga ir varginanti kelionė. Radote adatą? Ak, atsivys nemaloni žinia. Siuvant adata sulūžo? Teks prarasti draugą.
