Kai dėl koronaviruso pandemijos imta uždarinėti valstybių sienas, R.Stanevičius (44 m.) su žmona Aiste (38 m.) ir vaikais Vakariu (8 m.) bei Smilte (13 m.) kelti sparnų iš Filipinų nė negalvojo.
„Supratau, kad Lietuvoje per karantiną neturėsime ką veikti, nenorėjome ištisas dienas sėdėti tarp keturių sienų ir žiūrėti pro langą.
Čia mes galime išeiti į kiemą, prie jūros, turime baseiną. Kita vertus, Lietuvoje sergančių yra, o mūsų saloje – nė vieno“, – pasakojo trejus metus su šeima Panglao saloje gyvenantis verslininkas.
Į šią salą R.Stanevičiaus šeima išvyko ir dėl gero klimato, ir dėl lėtesnio gyvenimo tempo.
Lietuvoje vyras pardavė vieną iš verslų, Panglao saloje nusipirko sklypą ir pasistatė viešbutį. Viešbutis „Panglao Bamboo Oasis“ („Panglao bambukų oazė“) iškilo per pusantrų metų. Tiek pat laiko jis ir veikia.
Teisininkė Ryčio žmona nuotoliniu būdu rūpinasi Lietuvoje likusiu drabužių siuvimo verslu.
Apie 90 kvadratinių kilometrų Panglao sala nusidriekusi šiaurinėje Mindanao jūros dalyje. Netoli Panglao yra Boholio sala su Takvilarano miestu. Filipinuose, kuriuos sudaro 7107 salos, miestų nedaug.
Sklypą nusipirko pigiai
„Filipinus pasirinkome dar ir dėl to, kad žemės kainos čia buvo įkandamos, nes turizmas dar nėra pasiekęs piko.
Spėjome nebrangiai įsigyti sklypą, per pastaruosius trejus metus kainos išaugo penkiskart. Kinai intensyviai ėmė pirkti žemes“, – pasakojo R.Stanevičius.
Lietuviui Filipinai pasitikėjimą kėlė ir dėl to, kad ten antra valstybinė kalba yra anglų. Angliškai sudaromos visos sutartys, užsieniečiams tai – garantija, kad nebus apgauti.
Valdininkų tenka laukti
Verslininkas sakė, kad Filipinuose valdininkai per daug neskuba, todėl dokumentų tvarkymas užtrunka.
„Dokumentų tvirtinimo procedūra čia griežta. Reikalingus parašus turi surinkti laikydamasis eiliškumo.
Blogiausia, kad nėra pavaduojančių asmenų. Jei atsakingas darbuotojas yra išvykęs į seminarą, serga ar atostogauja, procesas sustoja.
Jis gali ir tris mėnesius darbe nepasirodyti, o kitų parašų negali gauti, kol nepasirašė jis.
Kai valdininkas pagaliau atsiranda, dingsta kitas. Antro parašo vėl lauki nežinia kiek laiko.
Kartais įvairių leidimų tenka laukti ir dvejus metus“, – pasakojo verslininkas.
Jis neslėpė, jog viešbutį greitai pastatė ir dėl to, kad valdininkams atsidėkodavo dovanėlėmis.
Gyvena savo viešbutyje
Vietiniai gyventojai draugiškai sutinka užsieniečius, norinčius įleisti ten šaknis ir kuriančius darbo vietas.
Beje, užsieniečiai Filipinuose negali gauti darbo leidimo. Tad viešbutyje „Panglao Bamboo Oasis“ dirba vietiniai gyventojai, o Rytis su žmona yra akcininkai.
Lietuvių šeima dabar gyvena trijų miegamųjų apartamentuose, kurie įrengti jų pastatytame viešbutyje.
Lanko privačią mokyklą
Verslininko vaikai mokosi anglų kalba privačioje vietos mokykloje, taip pat nuotoliniu būdu Vilniaus Ozo gimnazijoje.
Smiltė ir Vakaris tolimoje šalyje apsiprato per kelis mėnesius. Šiek tiek sunkiau buvo berniukui, kuris nemokėjo anglų kalbos, tačiau ją išmoko per kelis mėnesius.
„Vaikai netruko susirasti naujų draugų. Duktė netgi pastebėjo, kad Filipinuose bendraamžiai nuoširdesni, mažiau rezga intrigų. Iš tiesų čia žmonės mažiau kreipia dėmesį į drabužius, telefono modelį, tėvų statusą“, – pasakojo R.Stanevičius.
Medicinos paslaugomis verslininkas nesiskundė.
„Valstybinėse gydymo įstaigose nesilankome, nes ten didelės eilės ir, kiek girdėjome, paslaugų kokybė nėra labai aukšta.
Lankomės privačiose klinikose, ten kainos nesikandžioja, gydytojo konsultacija kainuoja 10 eurų“, – aiškino pašnekovas.
Turistai viešbutyje neliūdi
Karantinas dėl koronaviruso Filipinuose buvo paskelbtas kovo 15 dieną. Prieš tris dienas buvo pranešta, kad bus uždaromos sienos, o norintys išvykti turistai turi 72 valandas.
„Su viešbučio svečiais nuvykau į Turizmo departamentą. Ten visi buvo užregistruoti, valdininkai pažadėjo informuoti apie skrydžius, – pasakojo R.Stanevičius. – Atsakingi darbuotojai du kartus per dieną atvažiuodavo pamatuoti viešbučio gyventojų temperatūros.
Bendravome su Lietuvos ambasada Japonijoje, kuri aptarnauja ir Filipinus.
Jos darbuotojai susisiekė su Didžiosios Britanijos ambasada, kuri pasirūpino, kad grįžtantys lietuviai būtų įsodinti į lėktuvą, skirtą anglams parskraidinti.“
Vis dėlto kai kurie turistai per karantiną pasiliko Filipinuose.
„Jie neliūdi. Šilta, šviečia saulė, linksma. Ir dėl pinigų didelės panikos negali būti. Už 10 eurų galima ir susirasti nakvynę, ir dieną prasimaitinti.
Mes viešbutyje viešėjusiems ir įstrigusiems lietuviams buvome paskolinę kompiuterį. Jie po truputį jau buvo pradėję dirbti nuotoliniu būdu“, – pasakojo R.Stanevičius.
Patruliuoja pareigūnai
Verslininkas aiškino, kad Filipinuose kiekvienos salos savivaldos organai nustato karantino sąlygas.
Tačiau dabar atplaukti į salas niekas negali, beveik visos parduotuvės uždarytos, privaloma dėvėti kaukes.
Panglao salos gatvėse patruliuoja kas kilometrą išsidėstę policijos pareigūnai, be reikalo išeiti iš namų negalima.
„Iš savo rajono galima išvykti tik turint svarią priežastį, su karantino pasu.
Šeimai duodamas vienas karantino pasas. Vadinasi tiktai vienas šeimos narys gali išeiti į parduotuvę arba tvarkyti reikalų, – apie karantino sukaustytą gyvenimą pasakojo lietuvis. – Nuo aštuntos valandos vakaro iki penktos ryto – komendanto valanda. Tuo metu lauke būti draudžiama.
Nesilaikantiems apribojimų gresia atsidurti už grotų arba bauda iki 15 tūkstančių pesų (apie 300 eurų).
Veikia vienas prekybos centras. Leista dirbti tik tiems viešbučiams, kuriuose dar yra iki karantino atvykusių poilsiautojų. Bet turistų faktiškai neliko.“
Viskas smarkiai atpigo
Verslininkas tikino, kad dėl pristabdytos veiklos rimtų nuostolių nepatyrė, nes paskolų neturi, viešbutį statė už savo pinigus.
„Mūsų saloje apie karantino sąlygų švelninimą kol kas nekalbama. Kitose salose nuo gegužės apribojimai šiek tiek laisvės.
Manau, kad turizmas čia atsigaus ne anksčiau kaip spalį, – samprotavo R.Stanevičius. – Dabar visos kainos nukritusios iki 70 procentų, tad įstrigę turistai gali pigiai pragyventi.
Ir įprastais metais nuo spalio kainos čia stipriai šokteli, nes tuo metu ima plūsti kinų turistai.“
Lietuvių bendruomenė negausi
Viešbutyje „Panglao Bamboo Oasis“ apsistoja turistai iš įvairių šalių.
Birželį, liepą ir rugpjūtį čia atvykdavo australai. Lietuviai Filipinus dažniausiai renkasi sausį, vasarį, kovą.
Kinai čia atvyksta švęsti įvairių švenčių.
„Panglao saloje orai puikūs ištisus metus, – džiaugėsi R.Stanevičius. – Per savaitę lyja apie 20 minučių. Ir taip – visais metų laikais.
O balandis ir gegužė yra sausiausi ir karščiausi. Gruodis, sausis, vasaris vėsesni. Tuomet naktimis atvėsta iki 22 laipsnių, kitais mėnesiais naktį būna apie 26 laipsnius šilumos.
Į Lietuvą atostogų grįžtame vasarą. Planavome ir šiemet aplankyti artimuosius, bet dabar nežinia kaip bus.“
Be Stanevičių šeimos, Panglao saloje gyvena dar vienas lietuvis. Filipinuose lietuvių bendruomenė labai maža. Sostinėje Maniloje gyvena apie dešimt lietuvių.
