Verslas, prasidėjęs nuo lėlių namelių
Keturis vaikus auginanti Neringa pripažįsta, kad būtent jie ir yra jos verslo „kaltininkai“. „Norėjau turėti savo verslą tik dėl to, kad aš turiu 4 vaikus ir man buvo sunku įsivaizduoti, kaip aš galėčiau 8 ryto jau išeiti į darbą ir grįžti tik vakare“ , – pasakoja Neringa.
Vis dėlto idėja gaminti dažus toptelėjo netikėtai. „Kreidinius dažus atradau tada, kai panorau savo dukrelėms pagaminti lėlių namelius. Iš pradžių norėjau juos nusipirkti, bet tokių, kokių noriu, niekur neradau: jie buvo arba plastikiniai arba tokie... bespalviai. O aš norėjau kaip iš palėpės ištrauktų, senų, nuo kurių reiktų tik dulkes nupūsti“ , – naujienų portalui lrytas.lt pasakojo „Foxy paint“ įkūrėja.
Tinkamų namelių neradusi moteris juos nusprendė pagaminti pati. Beliko tik nudažyti ir pasendinti faneros plokštes, bet tam tinkamų dažų Lietuvoje nerado. Juos Neringa užsisakė iš Didžiosios Britanijos, tačiau dažai buvo brangūs, teko susimokėti už siuntimą ir ilgokai palaukti.
„Pamenu, kai važinėjau prie Neries, galvojau apie tuos dažus ir sukau galvą, kodėl jų Lietuvoje niekur nėra. Tada ir kilo idėja, kad galbūt reikia gaminti savo. Aišku, aš galėjau negaminti, galėjau perpardavinėti, bet turiu tokį, net nežinau... Pirmūnės kompleksą. Jei jau darysiu, darysiu tik aš“ , – apie savo verslo įkūrimą pasakoja Neringa.
Neringa atskleidė, kad drąsiam žingsniui pradėti savo verslą įtakos turėti galėjo ir jau nuo pat vaikystės pastebimas savarankiškumas.
Pasak jos, jau nuo mažens buvo labai atsakinga, o viską, ką jos draugės darydavo tik padedant tėvams, ji pasidarydavo pati. Nors Neringa neslepia: „Vis išlenda tokios kaip ir nuoskaudos, kad manęs truputėlį galbūt nelepino vaikystėje, bet vyras sako, kad gal dėl to tu tiek drąsos ir turėjai“.
„Įmonė yra, dažų – ne, ir iš vis nežinai, ar kažkas pavyks“
Dabar jau sėkmingą verslą turinti moteris pripažįsta, kad pradžia buvo labai sunki, o nuo atsitraukimo ją sustabdė tik verslo paskola.
„Buvo Kūčios, kai aš ėjau mieste ir verkiau. Bet aš nebegalėjau niekur trauktis, nes buvau pasiėmusi verslo paskolą. Jei būčiau turėjusi pinigų ar iš draugų pasiskolinusi, turbūt būčiau tiesiog galvojusi, kaip jiems viską grąžinti“ , – prisiminimais dalijosi moteris.
Neringa pasakoja, kad nors pradžia buvo sunki, iki šiandien su džiugesiu prisimena pirmuosius patenkintus klientus ir jų užsakymus.
„Foxy paint“ įkūrėja tikėjosi dažus sukurti padedant lietuviams mokslininkams, tačiau parašiusi begalę laiškų suprato, kad Lietuvoje su dažų gamyba dirbančių mokslininkų nėra daug arba jie jau dirba pas konkurentus.
Pagaliau dažų receptą įsigijusi pas amerikiečius Neringa susidūrė su dar viena problema: jų pasiūlytų medžiagų Europoje rasti buvo beveik neįmanoma, todėl teko ieškoti atitikmenų, o su chemija nieko bendro neturėjusiems žmonėms tai buvo nemenkas iššūkis.
Pavykus surasti medžiagų atitikmenis, teko apgalvoti, ir kaip jas įsigyti: „Pirmiausia nori tas medžiagas išbandyti, todėl skambini įmonei. Galvoju, kad pasigaminsime kelis litrus ir pasižiūrėsime, kas čia pavyksta. Skambinu ir sakau, kad man reikia kilogramo, o jie man sako, kad jie parduoda tik konteineriais. Negana to, cheminių medžiagų neparduoda fiziniui asmeniui, todėl pirmiausia reikia turėti įmonę tam, kad galėtum bent išbandyti tas medžiagas. Viskas yra įkurta, įmonė yra, o dažų nėra, ir iš vis nežinai, ar tas produktas pavyks“ , – naujienų portalui lrytas.lt pasakojo moteris.
Nuo cheminių medžiagų iki atidavimo kurjeriui – viskas savomis rankomis
Nors verslo idėja kilo Neringai, prie jos verslo prisideda visa šeima: „Darbe turiu 5 savanorius. Vyras man labai padėjo tiesiog konsultuodamas ir ramindamas, ieškodamas kontaktų. Vyriausias sūnus pirmus metus dirbo kurjeriu“ , – juokavo Neringa.
Pasak moters, nors vaikus į savo dažų gamyklėlę vežasi tik jiems patiems to panorėjus, jie – puikūs pagalbininkai: lanksto dėžutes bei instrukcijas, krauna indelius, o labai tvarką mėgstanti dukra Barbora viską sudėlioja į vietas.
Neringos vyras Linas prisidėjo ir prie originalaus „Foxy paint“ pavadinimo atsiradimo. „Vyras ir mane, ir dukreles vadino lapėmis. Man atrodo, kad visos moterys yra truputėlį lapės, gerąja prasme. Lapės apsukrios ir labai greitai viską daro, uodega tik švyst – ir balta spinta tapo raudona“ , – juokavo pašnekovė.
Neringos teigimu, dažai būtent tokie, kokių ji ir norėjo, o pavadinimas puikiai jiems tinka: „Dažai tokie, kad juos gali panaudoti paprastai, jie greitai džiūva, galima greitai nudažyti, nereikia daug ar labai kruopščiai visko ruošti, užtenka greitai kaip lapei apsisukti“.
„Esu labiau amatininkė nei verslininkė“
Nors „Foxy paint“ dažai jau plačiai žinomi tarp norinčių atnaujinti baldus, Neringa didesnio verslo nebenorėtų. Pasak jos, svarbiausia – patenkinti ir laimingi klientai, o ir pati save mieliau vadina amatininke, o ne verslininke.
Neringa pasakoja, kad pati daro tik tai, kas jai patinka: būtent todėl ir „Foxy paint“ prekiaujama tik spalvomis, kurios patinka Neringai. „Galbūt verslininkas darytų taip, kad pirktų, būtų daug spalvų ir pirkėjų, bet aš darau taip, kad tos spalvos man patiktų. Dėl to ir sakau, kad mano verslas yra ypač mažas ir man tiesiog smagu daryti tai, ką darau“ , – atskleidė pašnekovė.
Pasak jos, didelis verslas reikalauja visiško atsidavimo bei sunkaus darbo, o Neringa turi ir kitų pomėgių, todėl būti ar vadintis verslininke nenori. „Aš labai daug laiko skiriu tiesiog... gyvenimui. Labai daug sportuoju, su vaikais dainuojame folklore, dalyvaujame šeimų folkloro ansamblyje „Virvytė“, tai mūsų beveik visi savaitgaliai yra koncertai, filmavimai, festivaliai, repeticijos, kurios vyksta ir mūsų kieme“, – pasakojo Neringa.
Geriausias sezonas dažymui – karantinas
Neringa atskleidė, kad perkamiausia ir populiariausia spalva išlieka balta.
Nors tai, pasak jos, labai nepraktiška spalva, ji džiaugiasi, jog lietuvių namai šviesėja. Naujienų portalui lrytas.lt Neringa pasakojo, kad nors dažai perkami visus metus, šiek tiek daugiau jų parduodama prieš Velykas bei Kalėdas: vieni dažus perka greitam namų pagražinimui pieš didžiąsias metų šventes, kiti dažus dovanoja.
Vis dėlto Neringa juokavo, kad „Geriausias sezonas buvo karantinas. Iš tikrųjų žmonės, matyt, prisiruošė padaryti tai, apie ką tik galvojo.“
Dažus baldams moteris ne tik pardavinėja – pačios Neringos namuose puikuojasi baldai, nudažyti jos gamintais dažais, o norintiems kompanijos organizuoja dirbtuves. Pasak Neringos, dirbtuvės įprastai užsitęsia ilgiau, nei planuota.
„Bendromis jėgomis visi pasitardami, vienas kitą konsultuodami jie ne tik savo baldus perdaro, bet ir pamato kitų pasikeitimus. Tie mokymai, planuojame, kad užtruks 2 valandas, bet dažniausiai trunka kokias 4 ar net 5, nes būna smagu paplepėti, pasižiūrėti ir tiesiog pasidžiaugti“ , – teigė Neringa.
