Duodamas interviu žurnalui „Forbes“ S.Putsila pasakojo, kaip telegramų kanalą pavertė verslu ir kodėl nori sugrįžti į tėvynę, nepaisant to, kad jam iškelta baudžiamoji byla už masinių neramumų organizavimą.
S.Putsila – kanalų „Next“ ir „Nexta Live“ įkūrėjas. Projektas prasidėjo analitiniais vaizdo įrašais „YouTube“, tačiau dėl grėsmės būti užblokuotam 2018 m. S.Putsila nusprendė jį perkelti į naują platformą.
Pandemijos, protestų Baltarusijoje ir problemų pasiekiant naujienų portalus fone rinkimų dieną, rugpjūčio 9-ąją, „Nexta Live“ turėjo 2 mln. prenumeratorių, „Nexta“ — per 900 tūkstančių.
2020 m. reklama ir sekėjų įnašai, S.Putsilos teigimu, jam sukrovė dešimtimis tūkstančių JAV dolerių skaičiuojamas pajamas.
Kaip neįmanoma vystyti verslo
– Kaip visa tai, kas vyksta Baltarusijoje, veikia galimybes šalyje plėtoti verslą?
– Daugelis kompanijų šiandien negali atvirai palaikyti protestuotojų, išreikšti savo nuomonę.
Pirmiausia galvoje turiu „PandaDoc“ – IT specialistus, kuri padėjo buvusiems jėgos struktūrų darbuotojams persikvalifikuoti, taip sudarant galimybes šiems palikti tarnybą. Deja, valdžia sukurpė bylą, esą įmonė nemokėjo mokesčių (rugsėjo pradžioje baltarusiškajame „PandaDoc“ biure atlikto kratas, areštavo keturis kompanijos vadovus, pareiškus įtarimus neva jie pavogė 40 tūkst. JAV dolerių, o kompanijos sąskaitas įšaldė – red. past.).
Kad galėtų darbuotojams mokėti algas, „PandaDoc“ teko nutraukti iniciatyvą.
Tai – vienas akivaizdžiausių pavyzdžių, kaip valdžia bet kuriuo momentu gali uždaryti nepageidaujamą verslą.
Investicijos Baltarusijoje, tarp jų ir į verslą, traukiasi jau dešimt metų iš eilės. Dėl tokių įvykių, manau, jos dar labiau trauksis. Nes, esant situacijai, kai teismai neveikia, o tavo verslą bet kurią akimirką gali nusavinti, niekas nenorės investuoti pinigų tam, kad juos prarastų.
– Nepaisant A.Lukašenkos režimo ir smunkančių investicijų, apie kurias kalbate, IT sritis stiebiasi. Baltarusija tapo daugelio užsienio projektų įgyvendinimo vieta. Čia įsikūrė tokie visame pasaulyje žinomi startuoliai kaip MSQRD, „Maps.me“, „Flo“, „PandaDoc“.
– A.Lukašenka galvoja, kad jis išmano, pavyzdžiui, žemės ūkį. Kaimuose žemės ūkio darbininkai per mėnesį gauna 90-100 JAV dolerių algą.
Mano manymu, IT sritis vystosi dėl to, kad Aleksandras Grigorjevičius į ją nekiša nosies. Čia jis nieko nesupranta. Taip, 2017-2018 m. buvo priimtas įstatymas, numatęs lengvatines sąlygas IT sektoriui. Manau, A.Lukašenkai paprasčiausiai patarė jį pasirašyti pasakę, kad blogiau nuo to netaps, o pajamų iš biudžeto galima tikėtis.
Patarėjai pasirodė teisūs – šis sektorius jau dabar sudaro 2-3 proc. bendrojo vidaus produkto. Tai – neblogos pajamos valstybei, tačiau jos surenkamos dėl pačių žmonių, o ne dėl teisingos lyderio politikos. Daugelis po to, kas įvyko su „PandaDoc“, palieka šalį.
Žinau, kad, tarkime, Valerijus Cepkalo, buvęs Baltarusijos aukštųjų technologijų parko vadovas, dabar Lenkijoje. Jis bandys pervilioti daug IT sektoriaus darbuotojų. Viskas taip suprastėjo, kad netgi IT specialistai, kuriems buvo žadėtas rojus, palieka šalį.
– Kas laukia verslo Baltarusijoje, jei režimas ir toliau išliks?
– Ateitis – arba bendradarbiauji su valdžia, arba tau sukuria nepakeliamas sąlygas: patikrinimai, netikrų bylų apie nesumokėtus mokesčius prisiuvimas. Bandai kažkaip išsiropšti. Paprasčiausiai bandai likti laisvėje.
A.Lukašenkai verslas ir įmonininkai – blusos ant valstybės kūno. Blusos, kurias reikia išgaudyti. Suprantama, jo toks sovietinis supratimas, kad viskas turi būti valstybės. Jam visiškai nepriimtina privatizacija, labiau rinkos ekonomikai tinkančios priemonės, apie ką nuolat kalba opozicija.
Juk jei vystysis smulkusis verslas, žmonės užsidirbs patys, nereikės valstybės paramos. Jie taps laisvesni. To jis bijo labiausiai. Todėl verslas jokios ateities neturi.
Apie susidomėjimą politika
– Jūsų nemėgstantieji dažnai jus kritikuoja, kad esate pernelyg jaunas tokiems skambiems pareiškimams apie verslo šalyje ateitį. Papasakokite, kada ir kodėl pradėjote domėtis politika ir kuo užsiėmėte iki įsteigėte savo žiniasklaidos kanalą?
– Taip, man – viso labo 22-eji, tačiau domėtis politika pradėjau dar būdamas paauglys. Dar per 2010 m. rinkimus mačiau, kaip sulaiko, muša žmones. Visa tai paliko įspaudą ir sukėlė atmetimą. Pastarasis susiliejo su mano domėjimusi video ir muzika.
Mano tėvas – Baltarusijos televizijos žurnalistas. Būdamas mažas ir aš ten kartu su juo lankydavausi. Stebėjau, kaip montuojama, filmuojama. Tai buvo labai įdomu.
Kol mokiausi humanitariniame licėjuje, daug ir ilgai domėjausi videomontavimu, tik ne komercine prasme. 2015 m. su bendraklasiu sukūrėme muzikinį projektą „Nexta Band“. Pasirodydavome perėjose, licėjaus vakarėliuose, o galiausiai sumanėme kurti vaizdo klipus, todėl įkūrėme „Nexta“ kanalą „YouTube“ (dabar jame – 518 tūkst. sekėjų). Čia nusprendėme imtis labiau rezonansinių, aštrių socialinių, įtemptų temų. Pirmasis klipas „Nėra pasirinkimo“ susijęs su 2015 m. Baltarusijos prezidento rinkimais, antrasis – „Dekretas“ – buvo prieš mokesčius tinginiams.
– Tada galvojote apie uždarbį iš kanalo?
– Man tuomet buvo 19 metų. Apie uždarbį apskritai negalvojau – neturėjau tokio tikslo.
O štai apie peržiūras, apie žinomumą mąsčiau, nes man atrodė, kad žinutė, kurią transliuojame, baltarusiams labai svarbi. Žinutė apie tai, kad pasirinkimo nėra ir, tikėtina, vienas geriausių būdų atskleisti falsifikavimą – boikotas.
Nepaisant to, muzikiniu projektu pasiekti žinomumo ne visai pasisekė. Toli gražu ne visi tinklapiai, kurių prašėme skelbti klipus, sutiko tą daryti.
2017 m. pirmą sykį pasirodėme programos „Nu į novosti“ kanale. Su šiuo etapu nuo muzikos perėjome prie naujienų video. Taip mane pastebėjo Olegas Kornijenko, tuo metu vadovavęs „Belsat“ kanalui (lenkiškas televizijos kanalas, transliuojantis baltarusių ir rusų kalbomis – red. past.).
Tuo metu jau dvejus metus mokiausi Lenkijoje. Kadangi O.Kornijenko seniai žinojo ir mano tėvą, ir mane, pakvietė vasarą atlikti praktikos. Galiausiai „Belsat“ kanale turėjau savo programą „Subjektiv“.
– Nuo 2017 m. jūsų video „YouTube“ kanale rinko po kelis šimtus tūkstančių peržiūrų, o kai kurie – ir po kelis milijonus. Paprastai tokį žiūrimumą turintys kanalai uždirba ir iš reklamos. Ar jūs tuo metu uždirbote?
– Taip, kanalas praktiškai išsyk ėmė uždirbti pinigus.
Daug sekėjų atsirado po to vaizdo įrašo „Aliaksandras Lukašerlokas ir chaosas“. A.Lukašenka pasakojo, kaip per parą ištyrė baudžiamąją bylą, todėl jį pavadinome Lukašerloku, kad būtų asociacija su Šerloku Holmsu.
Kažkokia pilietė, tai palaikiusi įžeidimu, policijai parašė pareiškimą. Man iškėlė bylą už prezidento įžeidimą. Laimei, tada buvau Lenkijoje ir į Baltarusiją po to nebegrįžau.
Apie tai parašė daug nepriklausomos žiniasklaidos kanalų. Prie mūsų kanalo išsyk prisijungė 20 tūkst. sekėjų, o mes ėmėme gauti stabilias 500 JAV dolerių per mėnesį pajamas.
– Kada ir kaip iš jo išaugo „Nexta“?
– 2018 m. viduryje kanalas jau turėjo tris įspėjimus iš valstybinės Baltarusijos televizijos už neva neteisėtą kadrų panaudojimą, autorių teisių pažeidimą. O mes kadrus, kuriuose matyti A.Lukašenka, ėmėme iš valstybinės žiniasklaidos.
Dėl to „YouTube“ kanalas galėjo būti užblokuotas. Mes apsisprendėme nusitaikyti į „Telegram“.
Iš pradžių mes jam siuntėme nuorodas iš mūsų vaizdo įrašų „YouTube“ kanale. „Telegram“ buvo tarsi platforma mūsų turiniui platinti. Tačiau netrukus po to ėmė rastis mūsų sekėjų turinys. Jie siuntė informaciją, kad ją panaudotume „YouTube“ filmukuose.
„YouTube“ galiausiai taip ir neužblokavo, tačiau per laiką mes patys perėjome į „Telegram“. 2019 m. vasarį ten įkūrėme antrąjį kanalą „Nexta Live“.
– „Nexta“ auditorija „Telegram“ augo akivaizdžiai sparčiau nei „YouTube“. Kuo tai aiškinate?
– „Telegram“ apie įvykius galėjome pranešti iš karto, negaištant laiko vaizdo įrašų montavimui. Pirmieji 40 tūkst. sekėjų atsirado per metus. Žmonės žinojo, kad aš – Lenkijoje, suprato, kad tai patikima, anonimiška ir saugu. Atsirado šaltinių iš Vidaus reikalų ministerijos, kurie pranešdavo apie neblaivius bendradarbius prie vairo. Jie netgi atsiųsdavo pažymų fotografijas, kad įrodytų, jog visa tai tiesa.
Visą tokią informaciją perpublikuodavo daugelis portalų, tad auditorija augo.
Pirmasis didelis šuolis siejamas su kelių policininko mirtimi. Mums apie tai pranešė šaltiniai. Pirmieji pranešėme, kad juoda „Volga“ važiavę čigonai pagrobė kelių policininką ir nusivežė nežinoma kryptimi, paviešinome patrulių vaizdo įrašą. Daug stambių žiniasklaidos priemonių, pasakodamos apie šį įvykį, citavo mus.
Per naktį sekėjų skaičius nuo 40 tūkst. išaugo iki 80 tūkstančių.
Didžiausias šuolis buvo, žinoma, 2020 metais. Dėl koronaviruso kiekviename kanale sekėjų skaičius išaugo nuo 150–200 tūkst. iki 300 tūkstančių. Prasidedant prezidento rinkimams „Nexta“ auditorija buvo 350 tūkst. „Nexta Live“ – 320 tūkstančių.
„Nexta Live“, kur transliavome, kas čia ir dabar vyksta protestuose, auditorija pasiekė 2 milijonus.
Apie uždarbį ir komandos augimą
– Pirmuosius pinigus „Nexta“ ėmė uždirbti prieš rinkimus?
– Ne, uždribti pinigų pradėjome į 2019 m. galą. Tuomet gavome pirmąją reklamą. Kainavo ji, žinoma, vienam populiariausių kanalų juokingus pinigus – 80–100 JAV dolerių. Po antrosios augimo bangos, kuri įvyko koronaviruso sąskaita, pradėjome gauti kur kas didesnius pinigus – apie 1000 JAV dolerių. Per rinkimus ir protestus po jų pajamos iš reklamos paaugo kelis kartus.
Dabar reklamos įkainiai svyruoja nuo 2 tūkst. iki 7 tūkst. JAV dolerių, priklausomai nuo publikavimo laiko ir reklamdavių viename įraše skaičiaus.
Pirmasis reklamdavys buvo lažybų tarpininkų kontora „Parimatch“, tačiau jo reklamą paties kliento prašymu teko ištrinti. Mat pas mus reklamą užsakė kompanijos Ukrainos biuras, o jos baltarusiškasis biuras nurodė, kad reklamuotis „Nexta“ kanale negalima.
Supratome, kad tikėtis reklamos iš stambių įmonių negalime, todėl 95 proc. reklamos pas mus sudaro rusų ir baltarusių nepriklausomi kanalai, tokie kaip „Stalingulag“, „Kompromat GRUPP“ ir kiti.
– Kiek nuo 2019 m. pabaigos uždirbote kanaluose „Nexta“ ir „Nexta Live“?
– Tikslių skaičių nepasakysiu. Manau, galima sakyti, kad 2019 m. uždirbome porą tūkstančių JAV dolerių, o 2020 m. – pora dešimčių tūkstančių. Kaip pelną per mėnesį vidutiniškai pasiliekame apie 2 tūkst. JAV dolerių.
– Didžiausios išlaidos – algoms? Papasakokite, kaip augo komanda.
– Komandos nariai per mėnesį gauna apie 1,5 tūkst. eurų. Romanas Protasevičius (vyriausiasis „Nexta“ redaktorius – red. past.) uždirba kiek daugiau. Kaip sykis nuo jo prasidėjo komandos augimas.
Jis į Lenkiją atvyko 2019 m. pabaigoje, kai buvo sulaikytas mūsų bendras draugas Vladimiras Čiudencovas. Pasiūliau jam darbą, Romanas išsyk sutiko – mūsų komandoje jis buvo vienintelis žurnalistas.
2020 m. pavasarį prisijungė senas mano draugas, anksčiau dirbęs „Belsat“ Janas Verbickis. Liepą į komandą įsiliejo Romano mergina Katia. Ėmėme plėstis – kviesti žmones iš to paties „Belsat“.
Ir toliau plečiamės – spalį mūsų gali būti jau 10. Norime vis dėlto atgaivinti „YouTube“ kanalą.
– Rugsėjo 28-ąją paaiškėjo, kad iš „Nexta“ vyriausiojo redaktoriaus pareigų traukiasi Romanas Protasevičius. Jis pats pasakojo, kad toks sprendimas priimtas dėl nesutarimų su jumis. Tos pačios dienos vakarą savo įraše „Telegram“ paneigėte, kad skiriasi jūsų ir R.Protasevičius požiūris, o jo pasitraukimas susijęs su artėjančiais pokyčiais „Nexta“ kanalų struktūroje. Pakomentuokite, kokie tai bus pokyčiai ir kaip jie susiję su R.Protasevičiumi.
– Viskas paaiškinta įraše. Detaliau pakomentuoti, deja, kol kas negaliu.
Apie grįžimą į Baltarusiją ir V.Putiną
– Interviu BBC rusiškajai tarnybai R.Protasevičius teigė, kad jam ir jums Baltarusijoje pradėtos nuo keturių iki šešių bylų, kurių bendras terminas baudžiant kalėjimo bausme – 25 metai. Kiek bylų pradėta konkrečiai jums ir kuo tai gresia?
– Oficialiai – dvi. Pirmoji, jau minėta, dėl A.Lukašenkos įžeidimo 2018 m. per vaizdo įrašą „Aliaksandras Lukašerlokas ir chaosas“. Tačiau ji baigėsi niekuo. Kaip supratau, įžeidimo vaizdo įraše neįžvelgė.
2020 m. man iškėlė dar vieną baudžiamąją bylą už masinių neramumų kurstymą. Pagal ją man gresia 15 m. kalėjimo. Dėl to mano oficiali paieška paskelbta ne tik Baltarusijoje, bet ir Rusijoje, Nepriklausomų valstybių sandraugos šalyse. Tačiau Lenkijoje gavau politinį prieglobstį ir jaučiuosi saugus.
– Jei ne paskelbta paieška, norėtumėte persikelti į Rusiją? Kaip apskritai vertinate Rusijos politiką įvykių Baltarusijoje atžvilgiu?
– Gyvenime nė karto taip ir nebuvau Rusijoje. Panašu, jog kol kas ir negalėsiu to daryti. V.Putinas ir A.Lukašenka panašūs: nei vienas, nei kitas neturi draugų. Štai ir atsirado du broliukai dobiliukai, kurie palaiko vienas kitą kaip tik išmano. Nors vienas kito nekenčia.
Pavyzdžiui, A.Lukašenka iš pradžių kalba, kad protestai Baltarusijoje apmokėti kažkokių rusiškų struktūrų. Po to jis apsikabina su V.Putinu ir susitaria dėl eilinės paskolos, kad padengtų seną kreditą.
Suprantama, nepritariu, kad Rusija tapo Baltarusijos globėja. Kitaip jam nebeliktų jokių galimybių ir toliau neteisėtai sėdėti soste. Tačiau V.Putinas baiminasi, kad protestai persimes į Rusiją, todėl palaiko A.Lukašenką.
– Kaip vertinate galimybes grįžti į Baltarusiją, turint omenyje, kad jums iškeltos baudžiamosios bylos?
– Į visa tai žiūriu optimistiškai ir noriu visiškai „Nexta“ veiklą perkelti į Baltarusiją. Taip ir logiškiau, ir patogiau. Tačiau tai bus įmanoma tik nuvertus dabartinį režimą, kas anksčiau ar vėliau įvyks.
Manau, kad jei dabar nuvykčiau į Baltarusiją, mažiausiai iki A.Lukašenkos valdžios pabaigos sėdėčiau kalėjime. Tai būtų jo asmeninis kerštas. Jis mus paskutiniu metu ėmė vadinti „Nexta, visi tie lenkiški resursai“.
– Daugelis priekaištauja, kad būnant atokiai nuo įvykių sūkurio labai paprasta postringauti apie būtinybę nuversti režimą.
– Žinau, kad kartais mūsų adresu lekia priekaištai: „Jūs nieko nesuprantate, jūs esate toli“. Bet dėl to, kad mes – 500 km nuo Minsko, nenustojame būti baltarusiai. Antra, ir toliau gauname galybę informacijos apie tai, kad vyksta šalyje.
– Kaip matote „Nexta“ kaip verslo ateitį?
Besivystant pirmiausia norime tapti profesionaliu naujienų šaltiniu. Galbūt, kaip tai daro profesionalios žiniasklaidos priemonės, rengsime kursus žurnalistams.
Ypač per protestų Baltarusijoje laiką įgavome didžiulę patirtį. Miegojome po dvi tris valandas per parą, kad žmonėms pateiktume tai, ką manėme esant svarbu ir ką jie patys mums siuntė. Tuo svarbu dalintis su tais, kurie kaip ir mes nori vystyti naują žiniasklaidą.
