Šiuo metu tie vaikai, kurie zuidavo „Maximoje“ aplink kasas tąsydami tėvų nervus, o grįždami namo pūsdavo už galvą vos ne didesnius kramtomos gumos burbulus, jau įžengė į ketvirtąją dešimtį metų.
„Hubba Bubba“ kramtomoji guma, „Ritter Sport“ šokoladas, „Elmenhorster“ vaisių sultys, konservuoti žirneliai „Bonduelle“, „Micado“ vaisiai konservų dėžutėse, margarinas „Rama“, majonezas „Hellmans“ – tai tik dalis pasaulinių prekių ženklų, kuriais paženklintus produktus prieš trisdešimt metų į Lietuvą pradėjo vežti verslininkai.
Per tuos dešimtmečius „Fairy“ indų ploviklis tapo tarsi bendriniu pavadinimu, „Ariel“ skalbimo miltelių ar „Lenor“ minkštiklio prekių ženklai taip pat „įaugo į smegenis“. O ar verslininkai patys beprisimena, kaip pirkėjai reagavo į jų atgabentus gaminius?
Sultys – trilitriniuose stiklainiuose
Nieko nėra geriau už stiklinę tarą? Anuomet, prieš trisdešimt metų, neįmanoma buvo įsivaizduoti, kad sultys gali būti pilstomos ne tik į stiklinius butelius bei trilitrinius stiklainius.
Ryškiai mėlyna „kartoninė“ – TetraPak pakuotė, ant kurios švytėjo apelsinas ir šviesiai žalia pakuotė su įvairiais vaisiais. Tai buvo pirmosios „Elmenhoster“ sultys, kurias verslininkai atvežė į Lietuvą iš Vokietijos.
„Mėlyna ryški apelsinų sulčių pakuotė buvo tapusi šeimos švenčių simboliu – be jų neapsiėjo nė vienas vaikų gimtadienis, mano – taip pat. Tuo metu buvau gana jaunas“, – nusišypsojo 43 metų bendrovės „Eckes-Granini Lietuva“ pardavimų vadovas Linas Gudelis.
Ši bendrovė, maždaug prieš 30 metų veiklą pradėjusi kaip „Elmenhoster Vilnius“ ir atgabenusi į Lietuvą „Elmenhoster“ prekės ženklo produktus, šiuo metu jau yra didelės įmonių grupės „Eckes-Granini“ dalis.
Apelsinų ir įvairių vaisių sultys buvo pirmieji produktai, kurie besiformuojančio „Maximos“ tinklo parduotuvėse įsiterpė tarp stiklainiuose ir stikliniuose buteliuose besiteliuskuojančių sulčių.
Pasak L.Gudelio, „Elmenhorster“ sultys tuo metu buvo gaminamos Rostoke, Rytų Vokietijoje. Jų pardavimas Lietuvoje sparčiai augo, todėl po penkerių metų buvo pakeistas verslo modelis – 1997-aisiais Lietuvoje, Žiežmariuose, buvo atidaryta „Elmenhoster“ gamykla.
O po metų paaiškėjo, kad lietuviai išgėrė 10 mln. litrų joje pagamintų apelsinų sulčių bei vaisių sulčių gėrimų.
Lietuviški obuoliai
„Elmenhoster“ sultims gaminti naudojamos koncentruotos sultys iš Lietuvoje užaugintų obuolių. Tačiau kitų rūšių žaliavos – koncentruotos vaisių, uogų bei daržovių sultis yra pristatomos iš skirtingų tiekėjų. Įmonė žaliavas perka ten, kur auginami tam tikros rūšies vaisiai ar daržovės, pavyzdžiui, apelsinai – Brazilijoje, pomidorai – Ispanijoje, slyvos – Vengrijoje.
„Tvari ir darni veikla yra viena iš strateginių mūsų įmonės krypčių. Todėl yra nuolat bendraujama tiekėjais – jie skatinami, kad tvariai augintų vaisius“, – užsiminė L.Gudelis.
2006-aisais, kai bendrovė „Elmenhoster Vilnius“ tapo Vokietijos įmonių grupės „Eckes-Granini“ dalimi, Lietuvoje ji išaugino ir kito prekės ženklo – „granini“ – sulčių pardavimą.
Tuo metu jau buvo milžiniška sulčių pasiūla, tad ar buvo sunku atrasti joms vietos „Maximos“ lentynose?
„Sultys „granini“ – Premium klasės produktas. Kaip tik „Maxima“ prekybos tinkle pirmiausia ir pradėjome didinti asortimentą. Jos pilstomos į išskirtinės formos PET butelius, kurie prieš aštuonerius metus sulčių kategorijoje buvo inovatyvi pakuotė.
Apskritai visas inovacijas, kurias sukurdavome, pirmiausia pristatydavome „Maximai“ ir stebėdavome, kaip reaguoja pirkėjai.
Tikrai ne viskas patenka į tinklo lentynas, ką turi gamintojai. Tai suprantama – verslas turi būti valdomas. Todėl ir yra atrenkami produktai, kurie naudingi ir pirkėjams, ir gamintojams, ir pardavėjams. O „Maxima“ yra ypač profesionalus partneris: suprantantis verslą ir mokantis skaičiuoti“, – apie bendradarbiavimo ypatybes pasakojo L.Gudelis.
Tad kokias sultis lietuviai mėgsta labiausiai?
Pasak Lino, mūsų šalies gyventojų skonis nepasikeitė. Į dviejų litrų talpos pakuotes išpilstytas „Elmenhorster“ įvairių vaisių sulčių gėrimas jau daugiau nei 15 metų yra perkamiausias Lietuvoje. Antros pagal populiarumą yra apelsinų sultys, trečios – pomidorų.
„Burbuliukų“ startas
„Maximos“ bendraamžės – maždaug prieš tris dešimtmečius įsikūrusios įmonės į Lietuvą atvežė dar vieną garsų prekės ženklą – „Bosca“, kuris įspaustas ant garsios italų vyndarių šeimos gaminamo putojančio vyno etikečių.
Per pirmuosius kelerius atkurtos Nepriklausomybės metus jo importas taip išaugo, kad italai nutarė investuoti – 1997-aisiais putojančio vyno gamykla buvo pastatyta Kaune.
„Lietuviai tuo metu jau buvo įsidėmėję „Bosca“ prekės ženklą, o „Maxima“ augino parduotuvių tinklą.
Patikrinau savo žinias – išties 1998-ųjų rugpjūčio pradžioje „Maximai“ pradėjome putojančio vyno tiekimą tiesiai iš gamyklos Kaune. Tad ir prekybininkų, ir mūsų verslas augo tuo pačiu metu“, – sakė nuo 2002-ųjų įmonėje „Boslita“ ir Ko“ dirbantis rinkodaros bei pardavimų direktorius Audrius Sekliuckis.
Tai irgi istorija: veiklą Kaune pradėjusi „Boslita“ ir Ko“ buvo viena pirmųjų privačių įmonių Lietuvoje, gavusių licenciją alkoholinių gėrimų gamybai. Mat tuo metu Lietuvoje veikusios didžiosios alkoholinių gėrimų gamybos įmonės dar buvo valdomos valstybės.
Tendencijos keičiasi
Bosca – tai italų vyndarių šeimos pavardė, kurios verslas gyvuoja virš 190 metų ir kuriame darbuojasi jau šeštoji šeimos karta.
Gamyklą 1831-aisiais Canelli (Kanelio) mieste, Asti (Asčio) provincijoje įkūrė Pietro Bosca, kuris nusprendė sunkų vynuogių augintojo darbą išplėsti iki kokybiško vyno bei putojančio vyno gamybos ir pats užsiimti savo pagaminto vyno pardavimu ne tik Italijoje, bet ir už Atlanto. Už tai P.Bosca buvo apdovanotas „Cavaliere del Lavoro“ („Prekybos riterio“) ordinu.
Jo įpėdiniai žengė tuo pačiu keliu. Šiuo metu šiaurės Italijoje jie turi savo vyno bei putojančio vyno gamyklas ir vynuogynus Pjemonte regione, užimančius maždaug 100 hektarų.
„Mūsų gamyklai Kaune italai tiekia vyną ir kitas žaliavas bei prižiūri putojančio vyno ir vyno gėrimų gamybos procesą. Be to, jie atidžiai stebi ir kontroliuoja produkcijos kokybę“, – paaiškino A.Sekliuckis.
Pasak jo, „Boslita“ ir Ko“ vieną pirmųjų Lietuvos vartotojams pristatėme nealkoholinį putojantį vyną iš Italijos.
|Šiuo metu patys gaminame 4 rūšių nealkoholinį putojantį vyną „Bosca Anniversary“. Trimis iš jų sėkmingai prekiaujama „Maxima“ prekybos tinkle, kuris yra didžiausias mūsų verslo partneris.
Bendradarbiavimas su „Maxima“ tinklu sėkmingai plėtojamas nuo pirmųjų mūsų verslo dienų. Mūsų gaminių pasiūla jos lentynose yra didelė: ir tų produktų, kurie gaminami Italijoje, ir tų, kuriuos mes gaminame.
Apskritai „Maxima“ tinklas yra ta vieta, kur galime supažindinti vartotojus su naujienomis. Prekybininkai pasitiki mumis, ir, žinodama mūsų prekės ženklo stiprumą, priima mūsų naujus gaminius į lentynas tikėdamasi gero jų pardavimo,“ – tęsė pašnekovas.
Loterijos – jau praeitis
Tuo metu, kol dar nebuvo ribojama alkoholinių gėrimų reklama, gamintojai rengdavo įvairias akcijas, kurių dalyviams išdalindavo įvairius prizus.
„Būta įvairių kuriozinių situaciją“, – šyptelėjo Audrius. Ir papasakojo, kaip kartu su „Maxima“ surengtoje akcijoje „Bosca“ gėrimų įsigijęs ūkininkas laimėjo kelionę į Italiją. O tada ėmė ir nutiko tai, ko neįmanoma buvo numatyti, – kelionių agentūra, turėjusi pasirūpinti laimėtojo kelione, bankrutavo.
„Ūkininkas labai norėjo išvykti į tą kelionę, juo labiau kad kaimo žmonėms tai padaryti būdavo labai sudėtinga. Pasirodo, jis jau buvo sutaręs, kas jo ūkyje melš karves, kol jis pramogaus Italijoje. Bet kelionė, deja, neįvyko. Teko prizą jam išmokėti pinigais“, – prisiminė Audrius.
Būta ir kito visus pralinksminusio nutikimo.
„Atėjome su kolega į automobilių saloną, kuriame prizo – mašinos laimėtojui turėjome įteikti raktelius. Kaip ir dera, atsinešėme į šventę savos produkcijos. O gi žiūrime, kad laimėtojas ant automobilio kapoto deda „savo“ gėrimą, ne kokį kitą , bet mūsiškį „Bosca Anniversary“, – į praeitį žvilgtelėjo pašnekovas.
Taip jau yra – putojantis vyno gėrimas yra skirtas įvairioms šventėms. Pastaruoju metu jų metu vis dažniau į taures įpilama „burbuliukų“ be alkoholio.
