Žoleles Panevėžio r. auginanti Monika 20 metų turguje siūlo žemės stebuklus: „Siunčiu gamtos aukso burbulus“

„Aš esu kitokia. Iš kitos planetos. Gyvenu laisvėje be jokių ribojančių įsitikinimų. Negaliu, nemoku ir nenoriu gyventi pagal kažkieno sukurtą sistemą. Niekada neinu su žmonių mase, geriau liksiu viena – įkišiu rankas į žemę ir pajausiu kiekvieną augalą, su juo pakalbėsiu, susiliesiu, pasiimsiu visa, kas geriausia, ir pasidalinsiu su tuo, kuris nori save gydyti.

M.Dabašinskienė. <br> R.Ančerevičiaus/jp.lt nuotr.
M.Dabašinskienė. <br> R.Ančerevičiaus/jp.lt nuotr.
M.Dabašinskienė. <br> R.Ančerevičiaus/jp.lt nuotr.
M.Dabašinskienė. <br> R.Ančerevičiaus/jp.lt nuotr.
M.Dabašinskienė. <br> R.Ančerevičiaus/jp.lt nuotr.
M.Dabašinskienė. <br> R.Ančerevičiaus/jp.lt nuotr.
M.Dabašinskienė. <br> R.Ančerevičiaus/jp.lt nuotr.
M.Dabašinskienė. <br> R.Ančerevičiaus/jp.lt nuotr.
M.Dabašinskienė. <br> R.Ančerevičiaus/jp.lt nuotr.
M.Dabašinskienė. <br> R.Ančerevičiaus/jp.lt nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

„Tėvynė“, Dovilė Barvičiūtė

Oct 8, 2022, 8:43 PM

Ir nesvarbu, kad mano plaukai šviesūs, kad priklijuoti nagai – esu kaimo žmogus, man reikia ravėti, kasti bulves, esu iki širdies gelmių įsimylėjusi gamtą“, – taip save pristato įvairius augalus ir žoleles Panevėžio bei Pasvalio rajonuose auginanti Monika Dabašinskienė.

Gyvenimas pasikeitė per naktį

29-erių M.Dabašinskienė baigė reklamos gamybos studijas, tačiau dabar domisi sąmoningumu, saviugda, netradicine medicina, holistine terapija, žiemą maudosi Sanžilėje, o vasarą mėgaujasi gamtos teikiamais malonumais. Moteris gamina įvairius hidrolatus, pušų spyglių girą bei užsiima natūralių smilkalų gamyba. Be to, ji niekada nepamiršta jaunaties, pasiima popieriaus lapą ir tušinuką – surašo savo svajones, kurios netrukus virsta realybe. O viskas prasidėjo vieną rytą…

„Atsibudau vieną rytą ir supratau, kad nenoriu eiti su žmonių mase. Man geriau būti vienai, kitokiai, noriu giliau suprasti, kas yra gyvenimas iš laisvės, be jokių blokų ar įsitikinimų. Turiu stiprų intuityvų jausmą, kurį nuolatos treniruoju ir jaučiu, kaip jis dar labiau stiprėja. Mane mažai kas tada suprato, aplinkiniai galvojo, kas man pasidarė.

Sakydavo, buvai normali, o dabar medituoji, kalbiesi su augalais, darai pušų girą. Turėjau draugų, bet džiaugiuosi, kad nuo jų atsitraukiau. Liko tie tikrieji, kurie ir turėjo likti. Per laiką išmokau į kitų nuomonę apie save nereaguoti. Dabar žinau, kad visa kas išeina iš mūsų gyvenimo, kada lieka laisva vieta, į ją visada ateina kažkas geresnio ir prasmingesnio“, – sakė M.Dabašinskienė.

Iš kartos į kartą

„Man labai svarbu sveikata, nes ji yra visa ko pamatas. Daug mokiausi, įgijau žinių ir man patinka viskas, ką darau. Jaučiu stiprų ryšį su gamta ir tai, kas man pasiteisino, noriu perduoti ir kitiems, pasidalinti žiniomis, jaučiu, kaip galiu padėti žmonėms. Iš tiesų – kiekvienas žmogus gali save gydyti. Siunčiu gamtos aukso burbulus į žmones, ir jie po truputį prabunda“, – džiaugėsi Monika.

Ji daugiau nei dvidešimt metų kiekvieną rytą su šypsena praveria Panevėžio Žemdirbių turgaus duris ir savo prekyvietėje turgaus lankytojams siūlo pačius įvairiausius gamtos stebuklus: prieskoninius augalus, žoleles, arbatžoles, hidrolatus, pušų spyglių girą, natūralius smilkalus ir kitus augalus, kuriais prekiauti Monika pradėjo dar vaikystėje, kartu su mama Danguole.

Augalų verslas plėtėsi iš kartos į kartą. Panevėžio rajone, Staniūnų gyvenvietėje, gyveno ir augalininkyste užsiėmė Monikos močiutė, vėliau verslą perėmė jos mama Danguolė, o dabar žolynuose sukasi ir pati Monika.

„Mama labai geras žmogus, tai ji mane įtraukė į šią nuostabią veiklą. Atsimenu, dar mokyklos laikais taip norėdavau eiti su draugais į kiemą, bet mama neleisdavo, liepdavo eiti dirbti į šiltnamį.

Staniūnuose nedidelis sklypas, bet užteko vystyti verslo pradžią. Vėliau norėjosi vis daugiau ir daugiau, o plėstis nebuvo kur, todėl nusipirkome sodybą Pasvalio rajone, Kidžionių kaime, kur auginame ne tik gėles, bet įvairius prieskonius, žoleles ir kitus augalus. Po turgaus susirenku vaikus iš darželio ir važiuojam į Staniūnus, ten susirenku augalus, kurių trūksta, palaistau, apžiūriu ir lekiam į kaimą“, – pasakojo Monika.

Nuo smilkalų iki hidrolatų

Pavasarį ir vasarą savo laukuose Monika kartu su mama ir vyro seserimi Juste renka žoleles, jas džiovina, ruošia arbatas, gamina natūralius smilkalus.

„Labai mėgstu smilkalus ar vakarais užsidegti žvakę, žiūrėti į ugnį, taip viskas pasimiršta ir pabūnu su savimi. Tikiu tuo, ko nematau, bet labai stipriai jaučiu. Smilkalo uždegimas namuose man tarsi apsivalymas nuo dulkių, negatyvumo ar nuo ligų“, – sako M.Dabašinskienė.

Šiuo metu gamtos mylėtojos taip pat renka ir gamina pienių hidrolatą su šaltinio vandeniu. „Pienių žiedų hidrolatas minkština, drėkina odą, suteikia elastingumo, tonizuoja“, – priduria pašnekovė ir negaili didžiausių pagyrimų pelyno hidrolatui, kuris maskuoja odos kvapą, ją padengia karčia mikroplėvele ir padeda apsisaugoti nuo uodų, mašalų ar erkių.

O štai mėtų hidrolatas – ideali priemonė vasaros metu, kadangi atgaivina odą po saulės vonelių bei atbaido mašalus, museles. Tinka visų tipų odai, ypač rekomenduojamas pavargusiai odai, taip pat spuoguotai. Profilaktiškai galima naudoti kaip toniką nuo spuogų. Gaivina, valo ir tonizuoja bet kokio tipo odą, ramina odos bėrimus, nudegimus saulėje, niežulį ar suerzintą odą po skutimo. Be to, anot pašnekovės, malonus mėtų kvapas slopina liūdesį, skatina protinę ir fizinę veiklą, gerina atmintį.

Žiemą – pušų spygliai

Nenuilstanti vietoje Monika sako, kad pavasarį – pats darbymetis, o žiema, tai vegetacinis laikotarpis, tačiau įvairiausių darbų ir veiklos ji prisigalvoja net ir šaltuoju periodu. Vėlų rudenį ir žiemą ji važiuoja į Žaliąją girią, ten renka pušų spyglius. Parsiveža juos namo, išskirsto, išrūšiuoja, spyglius sutrina trintuvu iki košės masės ir su specialiu aparatu gamina pušų spyglių girą.

„Žiemą spygliai naudingiausi, tada jie daugiausiai prikaupia vitaminų ir mineralų. Apskritai, žali augalai į save sugeria saulės energiją ir prikaupia labai daug gerų savybių. Tai natūralus chlorofilas, spygliuočių eliksyras, kuris valo organizmą nuo sunkiųjų metalo, išvalo susikaupusius skysčius. Gamindama chlorofilą visada galvoju –gamta duoda man, o aš noriu dalintis su kitais. Juk tai, kas yra gamtoje, yra duota žmonijai – jūs tik imkite, gydykite save, bet retas kuris tai supranta“, – kalbėjo M.Dabašinskienė.

Pelynas – ypač vertingas

Kaip vieną svarbiausių ir vertingiausių augalų Monika įvardija ir pelyną. Tai ypač vertingas augalas ir vienas iš tų, kuriuos žmogui reikėtų žinoti ir vartoti.

„Pelynas turi antibakterinių, antigrybelinių savybių. Valo visus kirminus lauk iš organizmo. Valo nuo įvairių ligų, virusų ir bakterijų. Be viso to, žolelė turi ir kitą poveikį, normalizuoja virškinimo traktą, suteikia energijos, gali gerinti ir miego kokybę. Du kartus per metus rimtam organizmo apsivalymui nuo kirminų ir parazitų rudenį ir pavasarį gerkite pelyno žirniukus. Patikėkite, organizmas jums padėkos. Taip pat padės atstatyti energetinį lygį“, – tvirtino pašnekovė.

Stebuklas – daigintos sėklos

Anot M.Dabašinskienės, vienas iš natūralių vitaminų ir energijos šaltinių yra ir daigintos sėklos. Mat dygdami grūdai keičia savo cheminę sandarą, ir iki tol juose buvusios pasyviosios medžiagos tampa aktyvios, grūdų daiguose susikaupia energijos, kuri stiprina, žvalina, gydo žmogaus organizmą.

Pavyzdžiui, Monika ėmėsi daiginti liucerną, nes jų sėklose gausu vitaminų C, A ir D, taip pat chlorofilo, 8 rūšių aminorūgščių, kurias žmogaus organizmas pasisavina su maistu arba vartojant maisto papildus. Liucernų ir saulėgrąžų daigų mišinys puikiai tinka salotoms pagardinti. Įrodyta, kad selenas, kurio gausu daigintose liucernų sėklose, saugo nuo vėžinių susirgimų.

„Atsimenu, kažkada atrodė, kad daigai man nepasiekiamas tikslas, ir apskritai maniau, kad ką nors auginsiu, daiginsiu tik tada, kai pasensiu, ir neturėsiu, ką veikti. Ką aš galiu pasakyti? Ogi, kad viskas pasikeitė nuo tos akimirkos, kai paragavau įvairių daigų ir pradėjau domėtis jų galia, teigiamomis savybėmis. Mane iš tikrųjų įkvėpė kažkur perskaityti žodžiai apie tą mažytę sėklytę, kuri sukaupusi visas jėgas pabunda ir skinasi kelią į šviesą. Ar įsivaizduojate, kiek joje gyvybės ir energijos?“, – klausė Monika.

EP Rinkimai

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.