Išvargino informacinis triukšmas
A.Beinaras pasakoja dirbęs samdomą darbą, tačiau visada bandydavęs užsiimti savo verslu: kaip jį kurti domėjosi dar nuo studijų laikų, visada kažką skaitė, žiūrėjo, lankėsi teminiuose seminaruose, o per laiką ir iš savo patirties daug ką sužinojo.
Pirmiausia jis įkūrė programinės įrangos gamybos įmonę, kur dabar teikia programinės įrangos, tinklalapių, el. parduotuvių kūrimo, IT mokymo paslaugas. O vėliau, kaip pats sako, abu su žmona, pavargę nuo informacinio triukšmo, atsisuko į gamtos medžiagas ir dabar vysto jau du verslus.
„IT visada yra labai daug informacijos, tad tas nuolatinis informacinis triukšmas aplink ėmė varginti, norėjosi nuo jo atsitraukti. Dėl to triukšmo net ir įmonę pavadinome „Achroma“ – „bespalve“, kad būtų kuo mažiau spalvų, formų triukšmo, kad gaminiai būtų minimalistiniai ir paprasti. Nors pagal turimos įrangos galimybes galėtume graviruoti spalvotai.
Be to, abu su žmona dirbame IT sektoriuje, kur viskas yra virtualu ir neapčiuopiama, tad mums norėjosi kažko apčiuopiamo, gaminti kažką tvaraus, tikro. Tad tiesiog vienu metu atsisukome į gamtos medžiagas“, – kalbėjo verslininkas.
Iš pradžių šeima bandė gaminti įvairius drabužius su užrašais, pjaustyti dirbinius, konstruoti, tačiau galų gale apsistojo ties gyvūnų atvaizdų graviravimu ant medžio lazeriu. Anot A.Beinaro, motyvacija kurti tokius dirbinius atsirado dėl to, kad šeima turėjo du labai mylimus katinus ir matė, ko rinkoje trūksta.
„Pamatėme, kad gyvūnų šeimininkams dažnai reikia kažko su jų augintinio atvaizdu, tad ėmėme graviruoti gyvūnų portretus pagal kliento nuotrauką ant pakabukų ir medžio masyvo plokštelių. Galime iš vienos pusės išgraviruoti vaizdą, iš kitos pusės – vardą, arba skirtingų gyvūnų ar to paties nuotraukas ant skirtingų pusių.
Nenaudojame dažų, cheminių medžiagų, tiesiog išdeginame portretus ant medžio. Taip pat neužsiimame masine gamyba, kiekviena nuotrauka apdorojama atskirai, atsižvelgiant, koks gyvūnas joje pavaizduotas.
Ne visada išgraviruojamas identiškas nuotraukai atvaizdas, nes kartais žmonės atsiunčia gyvūnus nufotografuotus tokiu rakursu, kokiu jau jiems pavyko, tad būna, kad tenka graviruoti portretus iš gana sudėtingų nuotraukų“, – šypsosi A.Beinaras.
Išreklamuotų įrenginių daugiau nesirinktų
Graviruoti medinius daiktus gali daug kas, bet apdoroti vaizdą taip, kad išdegintas ant medžio jis atrodytų realistiškas, yra jau sunkiau, mat reikia tam tikrų įgūdžių, aiškino jis. Nors iš pirmo žvilgsnio viskas atrodo paprasta – įrenginiui iš kompiuterio tiesiog paduodamas vaizdas, kurį lazeris perkelia ant medžio – tačiau prieš tai vaizdą reikia atitinkamai apdoroti pagal įrangos galimybes, nes visi lazeriai skirtingi, kitaip ant medžio išeis „košė“.
„Prie savo lazerio reikia prisitaikyti, išnagrinėti jo galimybes, suprasti, kaip jis veikia. Kol kas nemačiau, kad kas vestų kursus, kaip dirbti lazeriais, gal reiktų pradėti tokius vesti? Nes dabar lazeriais dirbti mokosi patys kūrėjai. Mums prireikė mėnesio-pusantro bandymų, kol pradėjo išeiti pirmieji padorūs vaizdai.
Buvo net kilusi mintis viską mesti. Ant vienos medienos vaizdas išeidavo, ant kitos – jau ne. Reikdavo parinkti skirtingus lazerio nustatymus pagal faktūrą, pagal spalvą, išbandėme labai daug skirtingų ruošinių iš skirtingų meistrų, kol pagaliau atradome mums tinkančius ir pritaikėme jiems tinkamą darbo būdą“, – prisiminė verslininkas.
Verslo pradžiai, skaičiuoja jis, prireikė maždaug 3 tūkst. eurų – daugiausiai šeima išleido įrangai, medžiagoms, reklamai. Kurį laiką bandė prekiauti internetinės prekybos platformose, tačiau pamatė, kad tai neatitinka verslo formato.
„Gaminame personalizuotus gaminius, o tos platformos nusitaikiusios į masinius – kad viena prekė turėtų daug pardavėjų, o pirkėjas jau rinktųsi, iš kurio ją pirkti. Tad teko išeiti iš tokių platformų patyrus išlaidų, o kad pirkėjas galėtų lengviau išsirinkti, kokį gaminį jam pagaminti, turėjome kurti savo interneto svetainę“, – pasakojo A.Beinaras.
Veiklai reikalingą įrangą šeima daugiausiai pirko iš Kinijos – pradžioje pabandė dirbti mažu mėgėjišku lazeriu, o tik vėliau pasistatė greičiau ir daugiau graviruojantį didesnį, – tačiau gamybai reikalingas medžiagas perka Lietuvoje iš vietinių meistrų.
Visgi, jei galėtų atsukti laiką atgal, verslininkas tikina, kad pačioje pradžioje su šeima būtų pirkę mažiau išreklamuotų įrenginių, o geriau būtų išbandę po vieną įrenginį, mat ne visi susipirkti jiems tiko – su kai kuriais dirbti buvo per sudėtinga. Taip pat vietoj prisijungimo prie prekybos platformų šeima geriau iš pat pradžių būtų kūrusi ir reklamavusi savo elektroninę parduotuvę.
Viską mesti norėjo ne kartą
A.Beinaras sako, kad mesti naują verslą norėjo ne kartą. Mat šeimos gaminami dirbiniai dažniau yra dovanojami, todėl kartais užsakymų būna daugiau, kartais – mažiau, o prieš Kalėdas galima dirbti išvis visą naktį nepakeliant galvos.
„Sunkiausia yra pritraukti klientus. Pirmus porą veiklos mėnesių jau buvo kilę minčių, kad gal išvis nė vienas klientas neateis. Bet po truputį, kai išsukome internete reklamą, jų atsirado. Daugiausiai reklamuojamės per socialinius tinklus – per „Facebook“, „Instagram“, „TikTok“ ateina gana daug klientų, nes ten žmonės praleidžia labai daug laiko.
Pastebėjome, kad vartotojai labiau mėgsta vizualinę, o ne tekstinę informaciją, tad gerai, kad turime modelius – du katinus – po ranka. Pats domiuosi fotografiją, tad juos nufotografuoju, įdedu nuotraukas. Bet socialiniuose tinkluose ieškant klientų negalima dirbti tik retkarčiais, ten reikia dirbti nuolat – jei įdėti ne reklamą, tai kokią nuotrauką“, – dalinosi pastebėjimais jis.
Verslininkas šypsosi sakydamas apgailestaująs, kad turi tik dvi rankas, tad daug ko versle visgi nespėja, todėl džiaugiasi, kad labai daug padeda žmona, o jau ir dvylikametė dukra domisi veikla. Taip pat šeima džiaugiasi dalyvaujanti „Swedbank“ projekte „Kiekvienas gali“ – A.Beinaras pastebi, kad tai yra pirmasis projektas, kuriame verslą galima pristatyti taip plačiai.
„Iniciatyva padėti jauniems verslams graži. tikiuosi, kad projektas plėsis. Jauniems verslams reikia padėti, nes ne tokia didelė jų dalis išgyvena ilgiau nei kelerius metus. Norint kurti savo verslą pirmiausia reikia idėjos – reikia surasti kažkokią žmonių problemą, kurią reikia išspręsti, tai yra pagrindinis verslo variklis.
Ta problema žmogui turi būti gana artima, nes iš to kyla motyvacija dirbti, taip pat geriau supranti klientą. Jei verslininkas negali savęs pastatyti į kliento vietą, jis negali tiksliai matyti kliento poreikių – kad ir kaip tiksliai jis darytų visokias apklausas, tyrimus, todėl reikia surasti tokią sritį, kuri būtų artima ir pačiam“, – pataria jis.
Nors jis sutinka, kad finansinė pusė – svarbi, bet, jei pirmiausia galvoji tik apie pelną, verslas vargu, ar pavyks. „Esu dirbęs įvairiuose IT projektuose ir mačiau daug pavyzdžių, kad, kai pirmiausia yra galvojama tik apie pelną, projektas greitai žlunga.
Svarbiausia – idėja, kad ji motyvuotų. Manau, kad kiekvienam versle būna sudėtingų momentų, kai niekas neišeina ir norisi viską mesti, galvoji, kad niekas neateis ir nepirks. Bet tada būtent idėja suteikia stiprybės tęsti toliau, praeiti sunkų etapą“, – mano A.Beinaras.
Šis verslas yra „Kiekvienas gali“ smulkaus verslo stiprinimo bendruomenės narys. Tapkite ir jūs „Kiekvienas gali“ bendruomenės nariu: https://swedbank.lt/kiekvienasgali
