Rasa Jurevičiūtė-Buikienė ir Vilmantas Buika visa galva pasinėrę į „Mažųjų ugdymą“. Šį šeimos verslą jiedu ir plėtoja. Tik retais atvejais, kai patys su darbais nebespėja, prie Buikų prisijungia dvi edukatorės.
Ir taip – jau 12 metų. Nors pati įmonė pagal dokumentus jaunesnė, tačiau neformaliajame švietime, Vilmanto teigimu, jie su žmona sukasi ilgiau, nei rodo popieriai.
„Mažųjų ugdymas“ – ne vienintelis Buikų verslas. Pirmasis mėginimas patiems susikurti darbo vietas buvo jau 1999 m. „Turėjome ne vieną šeimos verslą. Kažką pardavėme, kažko atsisakėme, dabar pasilikome prie šio, tačiau iš to, ką esame išbandę, nebuvo nieko panašaus į tai, ką darome dabar“, – sakė V.Buika.
Domėjimosi sritys pasikeitė gimus Rasos ir Vilmanto vaikams. Iš pradžių pora paleido veikti vaikiškų prekių internetinę parduotuvę. Bet, kaip sako pašnekovas, kai tokiais daiktais pradėjo prekiauti visi, kas netingi, jie tokio verslo atsisakė. Kai kuriuose prekybos centruose Buikos buvo atidarę daugiafunkcius mamų kambarius.
Lygiagrečiai šioms veikloms, vaikams pradėjus eiti į darželį, verslininkai ėmė žiūrėti, ko atžaloms stinga. Dar viena priežastis, kodėl Rasa ir Vilmantas pasiliko šį verslą – prabanga, kai priklausai tik pats nuo savęs, kai nereikia išsireikalauti savo pinigų, kaip, pašnekovo teigimu, dažnai pasitaikydavo anksčiau.
„Nebeturime problemų, kad mums neapmokės už paslaugą, investicijų – minimumas. Taip ir įnikome į neformaliojo ugdymo veiklą. Esame baigę nemažai kursų, seminarų – turime dokumentus, kurių reikia, kad galėtume dirbti valstybinėse įstaigose. Tačiau pagal išsilavinimą mes – inžinieriai. Vis dėlto tam, kad būtum pedagogas, nebūtinai turi baigti pedagogikos studijas“, – įsitikinęs V.Buika.
Per edukacijas stebina net ir didžiausi neklaužados
Vienos seniausių edukacijų, kurios populiarios iki pat šiol – „Mano kepaliukas“, „Daržoviukai“.
„Pirmasis mūsų edukacijų užsakymas buvo Klaipėdoje. Streso buvo labai daug. Jaudinomės, kad tik viskas gerai praeitų, nes nuo to priklausys, ar dar kas nors mus Klaipėdoje užsakys“, – prisiminė V.Buika.
Projektui „Augu geras, sveikas ir saugus“ šeima buvo beveik paruošusi ir darbo metodikas, tačiau įstaigos jo neįpirko. Todėl Buikos kiek pakeitė savo veiklą ir ėmė patys dirbti su edukacinėmis programomis, kurias siūlo darželinukams ir mokiniams iki šeštos klasės.
„Kai kada mūsų klausia – kaip jūs galite už edukacijas imti tokius pinigus? Atrodo, nieko nepadarėme, nieko neatsivežėme. Bet juk niekas taip kalbantiems netrukdo imti ir padaryti patiems“, – savo argumentų turi Vilmantas.
Vyras pastebi, kad tais atvejais, kai užsiėmimus veda jis arba Rasa, vaikai kur kas drausmingesni. Pašnekovas sako, kad taip yra dėl to, jog svetimą žmogų darželinukai, mokyklinukai visai kitaip priima nei pedagogą, su kuriuo bendrauja kasdien.
„Ir patys mokytojai stebisi, kad nepažįsta vaikų – didžiausias neklaužada ramiai lipdo bandelę, aktyvus, klausinėja, – pasakojo V.Buika. – Mūsų tikslas – kad vaikai iš edukacijos išsineštų žinių. Tokie užsiėmimai turi kažką duoti. Į spektaklį galima ir su tėvais nueiti, o po edukacijų turi išlikti žinios“.
Stovykla priklausomiems vaikams
Prieš trejus metus Rasa ir Vilmantas pasiūlė dar vieną paslaugą – stovyklas vaikams, kurios paremtos edukaciniu ciklu „Žaliojoje girioje“. Tai buvo stovyklos su edukaciniu renginiu kiekvieną dieną.
„Patys gyvename miške, turime didelę teritoriją, tad išnaudojame ją. Seniai galvojome apie tokią veiklą, galiausiai jos imtis privertė karantinas. Tačiau kitais metais koncepciją apskritai keisime. Planuojame rengti stovyklą vaikams, turintiems priklausomybę nuo socialinių tinklų ir įrenginių. Tai nebus pigu, bet tą galiu paaiškinti: stovyklos vyks tik du mėnesius, pamainoje bus 30 vaikų, su jais dirbs 15 specialistų. Labai rimtai tam ruošiamės. Visi stovyklas sieja su pramogomis, o mes norime išspręsti problemą“, – pasakojo V.Buika.
Kelia koją į Lenkiją
Dar vienas solidus Buikų planas – Lietuvoje verslą vykdyti pagal franšizę ir išsiplėsti į užsienį. Pradžioje – į Lenkiją, kuri artimesnė savo kultūra, kurios rinka daug didesnė, o ir patys tėvai, pašnekovo teigimu, daug aktyvesni.
„Reikia galvoti apie senatvę – juk nevažinėsime dar 20 metų, – juokiasi Vilmantas. – Nenorime visko numesti, parduoti – ketiname pasilikti valdytojais, rūpintis verslo plėtra. Nestatau Vasiukų miestelio, neoperuoju labai dideliais skaičiais, tačiau kas pavyks Lenkijoje, pavyks ir kitur. Nenorime apžioti labai didelio kąsnio, juolab tai dviems neįmanoma, nes ir čia reikia dirbti darbus“.
„Mažųjų ugdymas“ dalyvauja „Swedbank“ projekte „Kiekvienas gali“. Apie jį Vilmantas sako sužinojęs iš banko reklamos. „Pagalvojau, kad nieko neprarasiu, jei prisijungsiu ir daugiau žmonių apie mus sužinos“, – sakė projekte užsiregistravęs verslininkas.
Šis verslas yra „Kiekvienas gali“ smulkaus verslo stiprinimo bendruomenės narys. Tapkite ir jūs „Kiekvienas gali“ bendruomenės nariu: https://swedbank.lt/kiekvienasgali
