Pasiūlė draugas
„Iš draugo gavę pasiūlymą pirkti riešutyną ir nustebome, ir apsidžiaugėme, nes niekada negalvojome užsiimti lazdynų auginimu. Buvau vaiko auginimo atostogose, tad, daug nesvarstę ir sutikome, nes žemės ūkis mus žavėjo, norėjome patys kažką užsiauginti“, – kaip prieš ketverius metus tapo 2,5 hektaro vieno seniausių šalyje riešutynų šeimininkais pasakojo A.Barysa.
Sutuoktinių nė kiek negąsdino tai, kad jie apie lazdyno riešutų auginimą beveik nieko nežinojo. „Draugas pasakodavo apie jų priežiūrą, nuvažiuodavome į jo riešutyną pariešutauti, tačiau apie lazdynus, kaip apie kultūrą, žinių neturėjome – nežinojome, ar jie reiklūs dirvožemiui, koks geriausiai tinka, kaip reikia genėti, ar puola ligos“, – sakė A.Barysa.
Kauniečiai nesibaimino ne tik žinių ir patirties stygiaus, jų negąsdino ir tai, kad lazdynai augo už 70 kilometrų nuo namų.
„Gyvename Kaune, Narsiečiuose, labai patogioje vietoje, tad važiuodami į ūkį nepatenkame į jokius kamščius: šokame į „Via Baltica“ kelią, po to į Alytaus kelią ir labai greitai pasiekiame riešutyną. Man kelionė neprailgsta – ji atgaiva ir poilsis, todėl net darbymečiu kasdieninės kelionės nevargina“, – tvirtino riešutyno savininkė.
Riešutyną išplėtė
Pirmaisiais metais, nors buvęs riešutyno savininkas naujiesiems ūkininkams dosniai dalino patarimus, kaip prižiūrėti lazdynus, kur geriau parduoti derlių, nerimo išvengti nepavyko. Slėgė nežinia, ar pavyks saugiai sandėliuoti derlių, ar jis nesupelys.
„Atėjus rudeniui paaiškėjo, jog nuogąstauta buvo be reikalo – derlius užaugo puikus, sėkmingai pavyko jį parduoti, pirkėjai gyrė kokybiškus riešutus, nebuvo jokio nuostolio“, – sėkmingu startu džiaugėsi A.Barysa.
Sėkmė ir aistra riešutų auginimui įkvėpė kauniečius riešutyno plėtrai. Iš pradžių nusipirko 2,5 hektaro žemės ir iš karto pusę hektaro užsodino riešutmedžiais, po to vėl nusipirko žemės ir vėl užsodino lazdynais, taip riešutyno plotą padidindami beveik tris kartus – iki 7 hektarų.
Anot A.Barysos, palyginti su riešutynais, užimančiais 20 hektarų, tai nėra didelis plotas, tačiau norint, kad riešutynas visais metų laikas atrodytų tvarkingas, darbų tiek, kad spėk suktis.
Jau po pirmų darbo metų griuvo mitas, kad riešutynas tinginių verslas.
„Galvojančius, jog užtenka pasodinti medelį ir kasmet nuimti derlių, turiu nuvilti. Lazdyną, kaip ir bet kurį kitą augalą, ar tai būtų pomidoras, ar šilauogė, prižiūrėti reikia“, – teigė A.Barysa ir pridūrė, jog bene didžiausias lazdynų auginimo privalumas tai, kad nereikia iš karto riešutų parduoti, jie, tinkamai sandėliuojami, ilgai nepraranda savo vertės, galima palaukti geriausio realizavimo laiko.
Senajame Barysų riešutyne auga penkios pačios populiariausios Lietuvoje lazdynų veislės: ankstyva, labai derlinga – „Barselona“, įspūdingo dydžio ir stipraus skonio riešutus auginanti – „Halės milžinai“, vidutinio ankstyvumo, pripažįstama kaip viena vertingiausių – „Cosford“, cilindro formos, dideliais branduoliais riešutus auginanti – „Trapezunski“ ir pasižyminti labai dideliais, skaniais riešutais – „Katalonski“.
Triūsia trys kartos
Prekiaudami riešutais, Barysai įsitikino, jog pirkėjai nori įsigyti ne tik riešutų, bet ir lazdynų sodinukų, tad ėmėsi ir šios veiklos. Sodinukus ūkininkai daugina atlankomis. Iš atlankos išaugusį sodinuką atskiria nuo riešutmedžio ir pasodina į kitą vietą, kad sustiprėtų. Ūgtelėjusį sodinuką po dvejų metų perkelia į nuolatinę augavietę.
„Lazdynai nėra labai reiklūs dirvai, tačiau turi gauti pakankamą kiekį drėgmės, ypač jauni sodinukai, kad susiformuotų geras šaknynas ir augalas sustiprėtų“, – aiškino A.Barysa.
Kauniečių riešutyne visi lazdynai yra medžio formos, mat tada genėjimas daug paprastesnis. Privalumas ir tai, kad medis užima mažiau vietos nei krūmas. Lazdynai įsodinti eilėmis, tarp kurių palikti 4 metrai, toks pats atstumas paliktas ir tarp lazdynų. Viename hektare auga 500 lazdynų, kuriuos kiekvieną pavasarį reikia išgenėti, o vasarą tarpueiliuose nupjauti žolę.
„Man riešutynas būna gražiausias gegužės mėnesį, kai lazdynai sužaliuoja ir tarsi tampa didžiuliu ramybe alsuojančiu meditacijos sodu, kuriame tylą trikdo tik paukščių čiulbėjimas, ir rugpjūčio antroje pusėje, kai prasideda riešutų su goželėmis skynimas. Tada prie visos riešutyno magijos prisideda ir derliaus grožis“, – apie riešutyną kalbėjo A.Barysa.
Pirmieji riešutai pas pirkėjus iškeliauja su goželėmis nuskinti rankomis, jie yra patys skaniausi – traškūs, sultingi.
Po poros savaičių, pradėję kristi iš goželių riešutai sugrėbiami ir kastuvais sukraunami į traktoriaus priekabą. Tada riešutai keliauja į valomąją, kuri išpučia visas šiukšles ir tuščius kevalus, po to dar kartą riešutai valomi rankomis. Dalis riešutų iš karto parduodama, dalis keliauja į gerai vėdinamą kluoną, kuriame laikomi dėžėse supilti plonu sluoksniu.
Prasidėjus darbymečiui, riešutyne triūsia trys kartos – savininkai, jų tėvai ir vaikai, padeda ir Auksės sesers šeima. Moteris ypač džiaugiasi vyriausiojo sūnaus Joringio pagalba. Keturiolikmetis pats didžiausias mamos pagalbininkas, už darbą jam mokamas ir atlyginimas.
Surado mėgstamą veiklą
Baigusi verslo ir vadybos administravimo studijas Kauno technologijos universitete apie darbą žemės ūkyje nė negalvojusi, A.Barysa šiandien sako, jog dirbdama riešutyne jaučiasi savo rogėse ir nė už ką nenorėtų šios veiklos atsisakyti. „Man patinka tai, ką darau, patinka bendrauti su žmonėmis, pasakoti jiems apie lazdyno riešutų naudą ir medelių priežiūrą“, – sakė moteris.
Iš hektaro Barysai priskina dvi tonas riešutų. Kalbas, jog galima užauginti ir 4–5 tonas derliaus, A.Barysa vadina fantastika. Ūkininkės nuomone, norint pragyventi iš riešutyno, reikėtų didesnių plotų, todėl šeima savąjį ketina išplėsti iki 12 hektarų. Kol kas jų šeimos biudžetą pagrindą sudaro pajamos iš vyrui priklausančios logistikos įmonės.
Su kiekvienais metais Lietuvoje sparčiai plečiasi riešutynų plotai. Anot A.Barysos, jie kol kas konkurencijos nejaučia, nes jų užaugintų riešutų kokybė labai gera, tačiau sprendžiant iš to, kiek žmonių iš jų įsigijo lazdynų sodinukų, aišku, jog konkurencija kasmet didės.
2018 metais Lietuvoje buvo deklaruota kiek daugiau nei 616 hektarų riešutynų (graikinių ir lazdynų). Per penkerius metus jų plotai išsiplėtė daugiau kaip tris kartus iki 1873 hektarų.
