„Ekologinės trąšos gali būti gaminamos iš mėšlo, augalinių ekstraktų ir panašiai, – aiškina S.Ivanauskas. – ES priėmusi nutarimą dėl ekologinių plotų didėjimo visoje ES. Lietuva – ne išimtis, tačiau naujai ekologinio judėjimo tendencijai intensyviai ruošiamės – kuriame naują trąšų liniją. Trąšų reikėjo anksčiau, jų reikės ir ateityje, nepaisant to, kaip keisis klimatas: žmonių pasaulyje daugėja“.
„IKAR Liquid Fertilizers“ Kėdainių LEZ pradėjo veikti 2015 m. Įmonės savininkas ir dabartinis direktorius Arminas Kildišis dar iki pradėdamas savo verslą dirbo trąšų sektoriuje. Kėdainiai, kaip pasakojo S.Ivanauskas, akiratyje atsirado neatsitiktinai: patogu geografiškai, be to, čia veikianti LEZ pagal parametrus, kurie anuo metu buvo svarbūs verslininkui, buvo tinkamiausias variantas.
Pati pradžia, kai reikėjo įsivažiuoti, anot S.Ivanausko, ir buvo sunkiausia: gamykla pastatyta, staigiai reikia pradėti pardavimus. Tačiau verslas įsisuko, o per ateinančius penkerius metus ketinama plėstis – pastatyti dar du tokius pastatus, koks jau stovi šiandien.
„IKAR Liquid Fertilizers“ gamina skystąsias trąšas. „Granuliuotas trąšas gamina „Achema“, „Lifosa“. Mūsų produktas ne tas pats. Anos trąšos – mėsa ir duona, mes gaminame papildus ir vitaminus. Tai – visiškai skirtingos sritys. Vien mūsų trąšos negalėtų atstoti granuliuotų trąšų“, – aiškina komercijos direktorius.
Jo teigimu, įmonės gaminamos trąšos skirtos visiems augalams. Jos ruošiamos ir specializuotoms kultūrom, ir atskirais elementais, kad ūkininkas pagal poreikį pats galėtų susimaišyti tinkamą variantą. „Mūsų agronomai yra paruošę rekomendacijas ir bananams, ir papajoms, ir drakono vaisiams – kam tik nesame ruošę... Kaip sakydavo viena darbuotoja, visiems pasaulio augalams reikia tų pačių elementų, tik skirtingomis proporcijomis“, – kalba S.Ivanauskas.
Jo teigimu, mikroelementai mūsų rinkoje atsirado prieš gerą dešimtmetį ir vis labiau įsitvirtina. Tiesa, Balkanų šalyse, Afrikoje juos tik pradeda naudoti. „IKAR Liquid Fertilizers“ komercijos direktorius sako, kad, lyginant su kitų šalių ūkininkais, lietuviai – gana pažangūs, tad tokiu atotrūkiu nereikėtų stebėtis.
Kėdainiuose gaminamos ne tik skystosios trąšos, bet ir biostimuliatoriai. Paprastai sakant, jie skirti augalą tam tikroje situacijoje stumtelėti į priekį. Pavyzdžiui, jei šaknynas prastai auga, nupurškus stimuliatoriumi galima priversti augalą jį vystyti.
„Ūkininkų lūkesčiai užauginti didesnį derlių irgi auga, o be tokių produktų, kuriuos gaminame mes, mūsų konkurentai, pasiekti maksimalų rezultatą būtų sunku – savo produktais kažkiek kompensuojame tai, ko neduoda gamta“, – mini S.Ivanauskas.
Konkuruoja su tarptautiniais vardais
Įmonės planas – būti pirmąja tarp skystųjų trąšų gamintojų Baltijos šalyse, eksportuoti produkciją į tikslines rinkas, turėti išskirtinius produktus. „Dar yra kur pasistengti, kad būtume lyderiai: konkurencija Baltijos šalyse labai didelė, viena didžiausių Europoje. Pagrindiniai konkurentai – „Yara“, „Agro Nutriton“, „Lebosol“ – stiprūs tarptautiniai vardai“, – atvirai kalba komercijos direktorius.
Vis dėlto verslas nestovi vietoje – „IKAR Liquid Fertilizers“ jau įkėlė koją į Afriką: prekiauja Egipte, Tunise, ruošiamasi produkciją pasiūlyti Maroke. Viskas vyktų greičiau, tik metus, o kitą sykį ir dvejus užtrunka sutvarkyti dokumentus, produktus įregistruoti.
Anot S.Ivanausko, Afrikos rinka įdomi galimybe diversifikuoti verslą. „Stengiamės turėti kuo daugiau rinkų ir kuo daugiau sezoniškumo, kad išlygintume gamybos ir pardavimų kreivę: kai mūsų klimatinėje zonoje nereikia trąšų, tais mėnesiais vyks pardavimai į kitas rinkas“, – teigia pašnekovas.
Įmonės bendra metinė apyvarta – 6,5 mln. eurų: Lietuvai kliūva apie 7 proc., Afrikai – kol kas iki 5 proc., S.Ivanauskas sako, kad geri pardavimai Ukrainoje – iki 15 proc., o didžioji dalis apyvartos sukapsi Europoje. „IKAR Liquid Fertilizers“ planuose – Pietų ir centrinės Amerikos rinkos.
„Ikaras graikų mitologijoje simbolizuoja kilimą. Mes pradėjome nuo nulio, tikslas – palikti aukštai, bet ne per aukštai“, – sako S.Ivanauskas.
Naujienų portalas lrytas.lt septintus metus tęsia projektą „Verslo genas 2023“ ir kviečia dalyvauti jaunus verslininkus, žmones ir komandas, kurie Lietuvoje drąsiai įgyvendina savo sumanymus ir svariai prisideda prie pokyčių šalyje. Projekte dalyvaujantys jaunieji verslininkai ir kūrėjai bus vertinami 7 kategorijose. Registracija į projektą vyksta šiame puslapyje: Verslo genas 2023.
