Atvykus į Biržų rajone esantį ūkį iš karto dėmesį patraukia palapinė, kurioje krūvos česnakų, ir iš jos sklinda garsi muzika. Su Justina ir Vygantu pajuokavome, jog dėl skambančios muzikos česnakai geriau džiūva, bet ūkininkai pripažino, jog tai – dėl jų pačių, kad tiesiog dirbdami neužsnūstų.
„Čia sėdime ir karpome česnakų lapus, šaknis, tai – labai monotoniškas darbas rankomis“, – sakė vyras.
Derliaus šiemet mažiau
Vygantas juokauja, kad ūkininkams visada blogai: tai per daug, tai per mažai lietaus, tai per daug, tai per mažai saulės. O štai pernai dėl didelių liūčių skendę laukai šiemet buvo išdeginti saulės.
„Karščio buvo per daug, turėjome baisią sausrą ir dabar matome to padarinius – visi česnakų lapai ir net kotai pageltę. Taip neturėtų būti. Kai kurių česnakų net nerovėme, nes jie neišaugo ar sunyko, nemažai česnakų užaugo mažesni nei įprastai“, – portalui lrytas.lt derlių rodė pašnekovas.
Šiemet dėl sausros ūkininkai patyrė nemenką nuostolį, derliaus – 30–40 proc. mažiau nei turėjo būti.
„Net normalaus pavasario lietaus negavome. Kai mieste pradėdavo lyti aš vyrui skambindavau ir klausdavau: na, ar pas mus jau lyja? Bet nelydavo“, – prisiminė Justina.
„Orai tikrai nemenkai nuskriaudė visus mūsų krašto ūkininkus. Užtenka vos kilometro į šoną – ir jau lietaus nėra. Bet nesame vieni didžiausių verksnių. Dirbame ir tiek“, – skėsčiojo rankomis Vygantas.
Toks požiūris turbūt neatsirado iš niekur. Ūkininkai nuo pat pirmojo bandymo užsiimti ekologišku žieminių česnakų ūkiu susidūrė su nemenkais iššūkiais, mat visas derlius nuėjo šuniui perniek. Tai tikriausiai juos užgrūdino.
„Prieš 10 metų pasodinome pirmąjį 1 ha žieminių česnakų ir iki pat sausio nebuvo jokio sniego, todėl česnakai ir žiedelius išleisti spėjo, bet šaltis didėjo ir visi česnakai nušalo. Neturėjome nė vieno česnakėlio. Teko viską arti ir vėl iš naujo sodinti. Tad motyvaciją buvo bandyta pakirsti nuo pat pirmo karto, bet nepasidavėme“, – kalbėjo Vygantas.
Liofilizavimo ėmėsi dėl kelių priežasčių
Ilgą laiką auginę ir pardavinėję žalius ir džiovintus česnakus prieš 4 metus ūkininkai nusprendė imtis ir liofilizavimo. Tokį sprendimą priimti juos pastūmėjo kaskart derliuje atsirandantys netobuli česnakai – tai per maži, tai skiltelės atsiskyrusios –, kurie pardavimui jau netinkami. Kaip pasakojo Justina, bandyta juos marinuoti, padažus gaminti, bet vis tiek jų likdavo. O štai pažįstamiems supažindintus Justiną ir Vygantą su liofilizavimu jie pamanė, kad tai gali būti išeitis.
„Rašėme projektą, kad galėtume įsigyti liofilizavimo įrangą, nes ji – gana brangi. O ir iki tol česnakams apdirbti reikia įvairios įrangos, nėra taip, kad paimi česnaką, sutraiškai ir gauni granules. Viskas vyksta sudėtingiau“, – kalbėjo vyras.
Tad dabar ūkininkai augina česnakus 3 ha dydžio žemės plote, o juos išrovę sukrauna palapinėje. Tada susėda ir karpo česnakų lapus, šaknis, vėliau juos ant paruoštų lentynų sukrauna, džiovina, rūšiuoja, valo. Tuomet česnakai aparatu suskirstomi į skilteles, o tos skiltelės – „nurengiamos“, vyras su žmona dar kiekvieną atskirai apžiūri, kad česnakai tikrai gerai atrodytų, nebūtų jokių patamsėjimų. Tik tada česnakai dedami į -50 laipsnių šaldiklį ir jame liofilizuojami apie 60–62 val.
Baigus visus šiuos procesus ūkininkai klientams jau gali pasiūlyti liofilizuotų česnakų granulių ir miltų, o ne tik česnakų sėklai ar įprastų džiovintų česnakų.
„Pavyzdžiui, gaminant maistą reikia tik trupučio česnako, bet tada jį tenka atsinešti, nusilupti, kai kurie nenori, kad jų rankos kvepėtų česnaku, tad tokiems žmonėms liofilizuotas česnako granules naudoti patogiau, o ir česnako aromatas išlieka, ir visos naudingosios medžiagos išsilaiko geriau nei džiovintame česnake.
Miltus kai kurie naudoja padažams, kad tiesiog nesijaustų gabaliukų, arba gamindami maistą vaikams, nes daugelis jų česnakų juk nemėgsta“, – privalumus vardijo Justina.
Visgi ūkininkai pripažino, kad kartais išaugantys netobuli česnakai nebuvo vienintelė priežastis imtis liofilizavimo. Bėgant laikui vis mažėjanti česnakų kaina taip pat tapo pretekstu ką nors keisti.
„Kai tik pradėjome auginti česnakus, rinkoje kilogramo kaina siekė 10–11 eurų. Būtent todėl ir nusprendėme auginti česnakus, o ne ką kita, jų kaina tikrai buvo gera. Bet vėliau ji krito – už kilogramą buvo mokami 8 eurai, dabar 4–5 eurai. Daugelis česnakų augintojų pyksta, sako, kad sunku neišprotėti, kai brangsta viskas: trąšos, darbas ir visa kita, bet česnakų kaina kažkodėl mažėja.
Manau, kad tiesiog atsirado daugiau augintojų, kurie mažina kainą. Dalis ūkininkų česnakų ilgai nelaiko, nes neturi kur jų džiovinti, laikyti, tad vos nuėmę derlių nori kuo greičiau jį parduoti ir parduoda mažomis kainomis. Taip jie iškreipia rinką, mažina kainas. O dar ir kinai mus maitina, iš ten į Lietuvą atkeliauja daug česnakų, o lietuviai juk vis tiek daugiau žiūri į kainą, ne kilmę“, – situaciją aiškino Justina.
Nenuleidę rankų įžengė į Vokietijos rinką
Justina vis dar dirba floriste, o Vygantas – pieninėje operatoriumi. Visgi pora nedrąsiai pripažįsta, kad kada nors norėtų visas jėgas skirti tik vienam darbui – savo ūkiui. Jie jau svajoja ir apie antrą liofilizatorių, mat susipažino su vokiečiu, kuris nori bendradarbiauti, tad eksporto kryptį jie jau radę.
„Neseniai susipažinau su vokiečiu, kuris nori iš mūsų pirkti liofilizuotus česnakus, bet tam jau reikėtų antro liofilizatoriaus, kad galėtume pagaminti didesnį kiekį. Šis vokietis taip pat kupinas idėjų, kaip ir mes, nori kad būtinai česnakus ir toliau augintume ekologiškai, net nori mums padėti tai daryti. Jam patinka, kad viską darome patys – nuo užauginimo iki perdirbimo“, – kalbėjo V.Januševičius.
Pora pasakojo kadaise šviežius česnakus į Vokietiją jau siuntę. Vokiečiai, žinoma, turi česnakų ūkių, bet šiems patinka lietuvių siūloma kokybė ir tai, kad ūkis ekologinis, jame nestinga rankų darbo, kai tuo metu Vokietijoje nemaža dalis ūkių – pramoniniai.
Bet kaip jie susipažino su vokiečiais?
„Paprastai, – nusijuokė vyras – Visi naudoja kažkokias platformas, o aš tiesiog žinau, kaip vokiškai yra žodžiai „česnakas“ ir „ekologiškai“. Taip susiradau verslus ir rašiau jiems laiškus.“
„Aha, paprastai... O kiek tūkstančių laiškų esi parašęs?“ – įsiterpė žmona.
„Turbūt kokį 10 tūkst. laiškų ir tik keliasdešimt atsakė, – pripažino V.Januševičius. – Daugiausia laiškų siunčiau vokiečiams, antroje vietoje – austrai, su italais sekėsi sunkiau, nes daugelis nekalba angliškai“, – kaip niekada nenuleido rankų, pasakojo ūkininkas.
Naujienų portalas lrytas.lt septintus metus tęsia projektą „Verslo genas 2023“ ir kviečia dalyvauti jaunus verslininkus, žmones ir komandas, kurie Lietuvoje drąsiai įgyvendina savo sumanymus ir svariai prisideda prie pokyčių šalyje. Projekte dalyvaujantys jaunieji verslininkai ir kūrėjai bus vertinami 7 kategorijose. Registracija į projektą vyksta puslapyje Verslo genas 2023.
