Pirmą kartą ragavo picą
Lietuvos kurčiųjų draugijos Kėdainių skyriaus įgyvendinamas projektas „Tyla – ne kliūtis žinoti, suprasti ir bendrauti“ laimėjo apdovanojimą „Už bendruomeniškumo kūrimą“. Projektas baigtas vykdyti pernai. Jo iniciatorė – buvusi pirmininkė Viktorija Mockutė.
Lietuvos kurčiųjų draugijos Kėdainių skyriaus vadovė Vijolė Tadaravičienė puikiai prisimena: V.Mockutė dėl projekto buvo atidavusi visą širdį, dirbo beveik iki pat jo pabaigos, net ir pablogėjus sveikatai. Jos pastangos veltui nenuėjo.
Kartą per savaitę kurtieji socialiniuose tinkluose galėjo žiūrėti titruotas ir verstas į gestų kalbą žinias. Miesto renginiai buvo pritaikyti kurtiesiems. Padidintas dalyvių užimtumas, organizuotas kokybiškas laisvalaikio praleidimas, edukacinės išvykos, lietuvių gestų kalbos mokymai, stovyklos, lavinami socialinės rizikos vaikų meniniai ir sportiniai įgūdžiai.
„Dalyviai vis dar prisimena mūsų vykdytas veiklas ir dažnai klausia, ar planuojame organizuoti stovyklą Šventojoje, – ši veikla visiems paliko didelį įspūdį ir gražius prisiminimus“, – šyptelėjo V.Tadaravičienė.
Ji pabrėžė: ES lėšomis finansuotas projektas kurtiesiems buvo itin svarbus: sumažėjų jų socialinė atskirtis, dalis dalyvių pasibaigus projektui ėmė lankyti įvairius užsiėmimus. Naudos buvo ir likusiai visuomenei – niekad su kurčiaisiais nebendravę kėdainiečiai irgi buvo įtraukiami į kai kurias veiklas. Norėję galėjo mokytis lietuvių gestų kalbos.
„Dalyviai džiaugėsi, galėdami nemokamai išvykti į jiems pritaikytus renginius, veiklas. Buvo dalyvių, kurie pirmą kartą ragavo picos, sušių, lankėsi kine ar spektaklyje“, – pasakojo V.Tadaravičienė.
Nemažai reiškė ir projekto „Europos burės“ laimėjimas.
„Čia sėkmės istorija, kad tokiai mažai organizacijai pradedant ieškoti, rašyti, vykdyti paraišką, projektą, aplinkoje buvo gerų žmonių, kurie padėjo tinkamai susigaudyti naujuose vandenyse ir sukurti tokį projektą, kuris buvo nominuotas ir laimėtas. Galime didžiuotis ir sakyti: mes tai padarėme!“ – džiaugėsi pašnekovė.
Jautėsi lyg nukelta į praeitį
Pati V.Tadaravičienė jau devyniolika metų dirba gestų kalbos vertėja, tad galėjo iš arti stebėti, kaip keičiasi kurčiųjų situacija Lietuvoje.
„Labai gerai pamenu, kaip tekdavo išklausyti įvairių įstaigų darbuotojų pastabų, kad jie puikiai susikalba su kurčiuoju ir be vertėjų pagalbos, pamenu, kaip paprašydavo išeiti iš kabineto ir palaukti už durų. Deja, nepraeidavo nė minutė, kai išgirsdavai: „vertėja, užeikite“. 2015 metais gestų kalbos vertėja pradėjau dirbti Kėdainiuose, pradžioje jaučiausi, kad mane sugrąžino dešimt metų į praeitį“, – prisiminė pašnekovė.
Dabar dauguma tokių istorijų jau nugrimzdusios praeitin, o situacija, rodos, gerėja. Dauguma žmonių bent jau supranta, kad gestų kalbos vertėjas ne trukdo, o padeda susikalbėti su kurčiuoju.
„Dabar kurtieji moksleiviai ar studentai gali užsisakyti gestų kalbos vertėjus į paskaitas, seminarus, gestų kalbos vertėjai kviečiami į konferencijas, televiziją“, – vardijo V.Tadaravičienė.
Visgi, pasak jos, sunkiausia kurtiesiems šiuo metu – įsidarbinti.
„Dauguma darbdavių turi išankstines nuostatas, kad kurčias asmuo nesugebės dirbti, bus sunku su juo komunikuoti“, – nusivylė ji.
V.Tadaravičienė pripažino: nors dabar sekasi neblogai, netrūksta, kuo pasidžiaugti, tačiau ateitį planuoti dar vis baisu.
„Vadovaujant Lietuvos kurčiųjų draugijos Kėdainių skyriui, nuo pat pradžių lydėjo iššūkiai, tik pradėjus dirbti buvo paskelbta ekstremali situacija Lietuvoje. Supratau, kad nieko per daug į priekį numatyti negali, nes nežinai, kas vėl gali įvykti. Dabar esu labiau linkusi užbaigti pradėtus darbus, o tik vėliau imtis kitų“, – pratarė V.Tadaravičienė.
Pavyko įdarbinti daug neįgaliųjų
Organizacija „SOPA“ tąsyk buvo apdovanota „Už investicijas į žmogų“ – ES lėšomis ji įgyvendino projektą „Aktyvūs ir reikalingi“. Projektu, kuris buvo baigtas dar šiemet, buvo spręstos neįgaliųjų įdarbinimo problemos.
„SOPA“ direktorė Jurgita Kuprytė pabrėžė, kad projektas buvo išties reikšmingas, pagalba buvo suteikta net 221 žmogui.
„Padedame surasti darbą žmonėms, kurie patiria atskirtį, žmonėms su negalia, ilgalaikiams bedarbiams, socialinės paramos gavėjams – visiems, kurie nutolę nuo darbo rinkos.
Per projektą žmonėms su negalia padėjome surasti jų stipriąsias puses, pamatyti, ką kiekvienas sugeba geriausiai. Tam reikia laiko, neužtenka vien pokalbio – reikia žmones stebėti, matyti juos įvairiose veiklose“, – pasakojo J.Kuprytė.
Ji pasakojo: vieniems neįgaliesiems pirmąsias dienas darbe būna taip sunku, kad jie apskritai išsigąsta ir nori viską metę sprukti. Todėl kartais su jais tenka ir fiziškai būti jų darbo vietoje, nuraminti, padėti suprasti užduotis.
Pašnekovė tikino, kad pavyko įdarbinti tikrai nemažą kiekį žmonių – įsidarbino ar pradėjo mokytis 128 projekto dalyviai. Projekto metu bendradarbiauta ir surandant darbuotojus socialiniam restoranui „Pirmas blynas“. Čia itin saldžius ir gardžius blynus kepa neįgalieji.
Ne visi darbdaviai prisitaiko
Neįgaliųjų įdarbinimo problema liko aktuali ir pasibaigus projektui. Pasak pašnekovės, daugeliui jų sunku susirasti darbą, nemaža dalis yra apskritai nedirbę, kiti – nedirbę ilgą laiką.
„Žmonėms su negalia reikia pagalbos suprasti, ką jie gali daryti rinkoje, surasti darbdavius, kurie galėtų pritaikyti sąlygas ir galimybes. Be tarpininkavimo paslaugų žmonės su negalia neretai pasirenka nedirbti – vos trečdalis dirbti galinčių dirba, o likę – ne. Žmonių su negalia nedarbas yra didžiulis“, – pabrėžė „SOPA“ direktorė.
Deja, ne visi darbdaviai linkę tą suprasti.
„Darbdaviams sunku suvokti, kad ilgą laiką nedirbę žmonės turi pereiti tam tikras baimes, įveikti psichosocialines kliūtis, jie gali tikrai ne per geriausiai pasirodyti darbo pokalbyje.
Negali būti taip, kad darbdavys visiems taikys standartinius metodus ir tikėsis, kad žmogus su negalia įsidarbins. Taip nėra – reikia adaptuoti savo procesus. Darbdavių reakcijos į tai būna visokios“, – pratarė pašnekovė.
Atsiranda ir tokių darbdavių, kurie prisidengia lygiomis teisėmis – esą visi turi dirbti vienodomis sąlygomis, nesvarbu, turi negalią ar ne.
„Galimybės visiems vienodos, bet ar visi tikrai vienodai gali jomis pasinaudoti? Tikrai ne visi darbdaviai imasi žingsnių, kad prisitaikytų. Mes tame ir matome savo rolę: jei tau nepavyksta standartiniu būdu prikviesti ar įdarbinti neįgaliųjų, tai gal galima kažką keisti? Kartais tą įrodyti gan sunku“, – nusivylė ji.
J.Kuprytė įsitikinusi: įvairūs įvertinimai ir laimėjimai tik parodo, kad „SOPA“ viską daro teisingai. Vienas tokių pasiekimų ir „Europos burės 2021“ laimėjimas.
„Visada smagu, kai tave vertina, pripažįsta, kad eini teisinga linkme“, – šnekėjo J.Kuprytė.
