„Sugalvojome sukurti įrenginį, kuris būtų montuojamas ant kiekvieno ženklinimo stulpelio, išdėstyto kas 50 ar 100 metrų“, – pasakoja D.Pratašius, „MB Dok Inovacijos“ vadovas.
Šių įrenginių veikimo principas paprastas – prietemoje ar tamsoje įrenginys stebi kelkraščio zoną ir, kai užfiksuoja judėjimą, temperatūros pokyčius, įsijungia vairuotojus įspėjanti mirksinti raudona lemputė.
Inovacija yra visiškai autonominė, pakraunama saulės energija, tad ją įrenginėjant iškastų kelkraščių visoje Lietuvoje netektų matyti.
Sukurti tokį prietaisą Darių paskatino opi problema keliuose – kasmet didėjantis autoįvykių skaičius dėl susidūrimų su laukiniais gyvūnais. Tad vyras ėmė dairytis pasaulinių pavyzdžių, ieškoti priemonių, kurios išties pasiteisino.
„Radome dvi. Pirmoji – gyvūnus atbaidančios priemonės, o kita – vairuotojus įspėjančios priemonės.
Taip izoliuoti gyvūnų, kad jie nepatektų ant kelio, neįmanoma, jie vis tiek randa tam būdų, kartais taip nutinka ir dėl netinkamai prižiūrimų apsauginių tvorų. O prie atbaidančių sistemų ilgainiui gyvūnai pripranta.
Todėl susikoncentravome į tai, kad reikia sistemos, informuojančios vairuotoją ir paliekančios jam pačiam galimybę nuspręsti, kaip potencialiai pavojingą kelio ruožą pravažiuoti“, – aiškino pašnekovas.
Kol kas naująjį įrenginį galima išvysti tik kelio Kaunas–Šakiai 42 kilometre, nes sistema vis dar testuojama.
„Jau turime praktiškai galutinį variantą, apie tai kalbėjome ir su Kelių direkcija, bet vis dar norisi pasižiūrėti, kaip vairuotojai reaguoja į prietaisą“, – teigė D.Pratašius.
Jis paminėjo, kad testavimas džiugina, mat jau matyti gerėjanti situacija kelyje. Anot pašnekovo, prieš ketverius metus tame kelio ruože kasmet įvykdavo 1–4 susidūrimai su laukiniais gyvūnais, bet pastaruosius dvejus metus, kol vyksta stebėsena, termokameros neužfiksavo nė vieno autoįvykio.
„Galime daryti prielaidą, kad tai – susiję. Vairuotojai mato žybsinčią lemputę ir sulėtina greitį“, – sakė Darius.
Pasak jo, šiuo metu daugelį kelių nuo pamiškių ir pievų saugo pasenusios ir labai brangios priemonės, viena iš jų – apsauginė tinklinė tvora. Tačiau Dariaus sukurta naujovė daug pigesnė, o ir vairuotojus įspėja geriau.
„Egzistuoja priemonė, kuri užfiksuoja gyvūnus, tada perduoda signalą ir įspėjimas parodomas švieslentėje. Bet švieslentė yra viena ir kai ją vairuotojas pravažiuoja, daugiau įspėjamosios informacijos negauna.
O kilometrui tinklinės tvoros nutiesti reikia berods beveik 140 tūkst. eurų, – vardijo kitų priemonių trūkumus Darius ir paminėjo savo kurtos inovacijos privalumą. – Čia kalbame tik apie kelis tūkstančius. Tai kelis kartus pigesnė sistema.“
Be to, šis sprendimas, vyro teigimu, kitaip nei jau esami, nežaloja ir neapriboja gyvūnų.
„Infrastruktūra gerėja, eismo intensyvumas didėja, miestai ir rajonai plečiasi, todėl mažėja plotų gyvūnams gyventi. Tad būtina palikti jiems galimybių migruoti ir apskritai reikia suvokti, kad visų kelių tikrai neužtversime ir gyvūnų nesustabdysime“, – kalbėjo kūrėjas.
Atrodo, kad įgyvendinti šią idėją buvo itin paprasta, bet pašnekovas akcentavo, taip nebūtų buvę be Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkų komandos.
„Didelių iššūkių nebuvo, nes esame įsikūrę prie universiteto, šalia mokslo žmonių. Aplink nuolat sukasi tie, kurie tinkamai atlieka savo funkcijas“, – pabrėžė D.Pratašius.
Stipriai pagelbėjo ir gautas Europos Sąjungos (ES) finansavimas. Jeigu ne jis, „idėja tikriausiai būtų padėta į stalčių“.
Ši inovacija pernai laimėjo ir Finansų ministerijos inicijuotų geriausių Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų investicijų Lietuvoje projektų „Europos burių 2022“ rinkimuose. Apdovanojimą gavo už įdomiausius smulkiojo verslo projektus.
Anot vyro, toks įvertinimas buvo paskata judėti pirmyn: „Tai yra palaikymas, ženklas, kad einame teisingu keliu ir reikia tai tęsti.“
Geri darbai nebus pamiršti ir šiemet. Finansų ministerija vėl inicijuoja „Europos burių 2023“ rinkimus, kuriuose kviečia dalyvauti.
Penkioliktą kartą vykstančiu konkursu siekiama visuomenei pristatyti ir įvertinti didžiausią vertę žmogui, kraštui, valstybei duodančius ES fondų lėšomis finansuojamus projektus.
Registruotis projekte „Europos burės 2023“ galite čia: https://projektas.lrytas.lt/europos-bures-2023/
