„Norime būti savo klientų skaitmeninio ugdymo partneriai. Tai reiškia, kad norime padėti įmonėms skaitmenizuoti ugdomąją medžiagą. Turinys gali būti tiek skirtas vidiniams darbuotojams, tiek organizacijoms, kurios nori skaitmenizuoti savo parduodamą produktą, tarkime, toms, kurios rengia mokymus“, – sakė pašnekovė.
Su „Talentator“ prekės ženklu dirbanti įmonė vysto tris pagrindines veiklas: darbuotojų ugdymo valdymo sistemų diegimą, el. mokymų kūrimą ir el. mokymų biblioteką. Daugiausia orientuojamasi į verslo ir viešojo sektoriaus organizacijas. A.Kumponaitė detaliau papasakoja, kuo užsiima „Talentator“.
Darbuotojų ugdymo valdymo sistemos (angl. learning management system – LMS) – tai mokymų platformos, kur patalpintas skaitmeninis turinys vėliau priskiriamas vartotojams. Tokias sistemas įsidiegusios įmonės gali sekti, kaip mokosi, kokių rezultatų pasiekia konkretus vartotojas.
Prisijungęs prie LMS darbuotojas mato, kokias užduotis ir iki kokio termino turi atlikti.
„Tai ypač aktualu didelėms kompanijoms, kai vidiniams darbuotojams reikia organizuoti mokymus, o su jų medžiaga iki tam tikro termino privalo susipažinti visi žmonės, – aiškino A.Kumponaitė. –
Sistemų, personalo administratoriams labai svarbu matyti, kaip darbuotojams sekėsi išlaikyti testus, kiek laiko jie mokėsi, kur esama žinių spragų. Nedidelėse kompanijose tą paprasčiau patikrinti, bet įsivaizduokite įmonę, kurioje dirba keli tūkstančiai darbuotojų. Be LMS tikriausiai pasimesčiau lentelių krūvose, kol patikrinčiau, kas kokį mokymą baigė. O LMS gali sugeneruoti ataskaitas, procesą galima kontroliuoti ir valdyti“.
Čia svarbu pabrėžti, kad „Talentator“ LMS platformų negamina – jie atstovauja keliems darbuotojų ugdymo valdymo sistemas kuriantiems tarptautiniams prekiniams ženklams.
Svarbiausia veiklos dalis – skaitmeninių mokymų kūrimas
Vis dėlto LMS nėra pagrindinė „Talentator“ veiklos dalis. Pati didžiausia jų – skaitmeninių mokymų kūrimas.
„Nesame turinio ekspertai, todėl paprastai įmonė pati žino, kokią informaciją nori sudėti į el. mokymus. Mes, kaip gamintojas, išsiaiškinęs mokymų tikslą ir kas bus besimokantieji, pasiūlome koncepciją, kaip tą padaryti.
Kartais tereikia supažindinančios instrukcijos, bet būna atvejų, kai tikslas – išmokyti žmones“, – kalba įmonės vadovė.
Tą galima padaryti per interaktyvias praktines užduotis, o vartotojui ne tik pateikiama informacija, bet ir erdvė pasitikrinti žinias.
Dar aukštesnis skaitmeninio ugdymo lygis, sako Aistė – kai reikia, kad asmuo ne tik susipažintų, išmoktų, bet ir gebėtų žinias taikyti įvairiose situacijose. „Mokomieji filmai“ turi sprendimą ir tokiam tikslui pasiekti: galima sukurti įvairių simuliacijų, kurios leis patikrinti, ar žmogus galės netikėtoje situacijoje pritaikyti žinias.
Vienokį sprendimą įmonė pasiūlys, kai reiks parengti mokymus, kaip valdyti elektrinį krautuvą. Su jais susipažinusiam žmogui, net jei niekada nesinaudojo elektriniu krautuvu, nebekiltų klausimų, kaip jį paleisti, kaip važiuoti ir panašiai.
Kitokio formato mokymai – kai „Talentator“ specialistai, remdamiesi andragogikos, pedagogikos žiniomis, konstruoja besimokančiojo kelionę nuo supažindinimo su medžiaga iki situacijų užaštrinimo.
Aistė pateikė pavyzdį: saugaus eismo besimokantiems vairuotojams tenka spręsti interaktyvią užduotį, kurioje prieš važiuojantį automobilį iššoka vaikas. Animacijai sustojus vartotojui pateikiamas klausimas: kaip manai, kokį atstumą dar pajudėsi nuo akimirkos, kai pamatei vaiką, iki mašina sustos, jei važiavai 50 km/h greičiu? Atsakius į klausimą, einama prie kito: situacija ta pati, tik užduotis – pateikti atsakymą įsivaizduojant, kad automobilis riedėjo 80 km/h greičiu. Jei vairuotojas atsako neteisingai, animacijoje matyti, kad vaikas patenka į avariją.
„Atsakymas pateikiamas su detaliu paaiškinimu, kaip veikia fizika ir pan. Tokia užduotis labai paveiki emociškai, nors vaikas į avariją patenka ne realybėje, o tik kompiuteryje“, – paaiškino A.Kumponaitė.
Prie elektroninių mokymų kūrimo dirba instrukciniai dizaineriai. Jie, suprasdami mokymo tikslą, sugalvoja, kaip perteikti informaciją. Aistė sako: neužtenka būti pedagogu, kad sukurtum elektroninius mokymus, mat auditoriniuose mokymuose taikomi visai kiti principai.
Viena svarbiausių elektroninių mokymų taisyklių – pateikti mokomosios medžiagos koncentratą. „Talentator“ yra paskaičiavę: jei auditoriniai mokymai trunka 4 valandas, jie tą pačią informaciją sutalpina į 45 minutes. Viena priežasčių – dalis informacijos perteikiama vizualiai, kai auditoriniuose mokymuose ją reikia perpasakoti.
Pasinaudoti tuo, kas jau sukurta
Dar viena įmonės veiklos sritis – elektroninė biblioteka. Juk kai kurios universalios temos, tokios kaip gaisrinė sauga, kartojasi, todėl nėra prasmės įmonėms investuoti į būtent joms kurtus mokymus – pakanka išsinuomoti jau sudėliotus.
Jei organizacija pageidauja individualaus sprendimo, „Talentator“ gali elektroninėje bibliotekoje esančius mokymus adaptuoti, personalizuoti, uždėti logotipus ar panašiai.
Pripažįsta, kad vėluoja
20 darbuotojų turinti įmonė auga jau ne pirmas dešimtmetis – „Mokomiesiems filmams“ daugiau nei trisdešimt metų. Tačiau orientacija į skaitmeninį mokymą jos veikloje atsirado prieš ketverius metus, kai susijungė UAB „Mokomieji filmai“ ir UAB „Grand Partners Consulting“, kuriantys el. mokymų žinių ir technologijų bazę. Susijungusios įmonės produktus klientams pristatys prekės ženklo „Talentator“ vardu.
„Pačioje įmonės pradžioje verstasi fotografavimu, filmavimu. Pasikeitus savininkui, veikla išsiplėtojo iki vaizdo siužetų kūrimų. Naujasis savininkas pastebėjo, kad daug kuriamų siužetų – mokomojo pobūdžio, todėl pradėjo ieškoti būdų, kaip tą padaryti įdomiau, kaip įtraukti žiūrintįjį: prieš 8–9 metus pradėta ieškoti įrankių, sprendimų, kaip būtų galima padaryti interaktyvius mokymus“, – įmonės istoriją papasakojo A.Kumponaitė.
Tačiau ilgą laiką, kaip juokiasi pati pašnekovė, daugeliui raidės LMS siejosi su Lietuvos moksleivių sąjunga, o ne darbuotojų ugdymo valdymo sistemomis.
„Jei prieš trejus metus, ypač iki COVID-19, susitikę su nauja įmone pradėdavome pasakoti apie skaitmeninį ugdymą, į mus žiūrėdavo kaip į ateivius iš ateities. Dabar ratas apsisuko – įmonės grįžta ir pripažįsta, kad su el. mokymais trejus metus vėluoja.
Ypač daugiau personalo turinčios įmonės suvokia, kad tie darbuotojai, kurie laksto ir lentelėse renka parašus po mokymais – švaisto laiką. Juk jie galėtų spręsti didesnės vertės užduotis. Žinau pavyzdžių, kai susipažinę su LMS galimybėmis įmonių atstovai suskaičiuoja, jog tris žmones gali nukreipti atlikti kitų užduočių.
Be to, LMS – ilgalaikė investicija: keičiantis darbuotojams galima pateikti tą patį turinį, turimą medžiagą galima pasitelkti informacijai pasikartoti. Galų gale gali būti atvejų, kai darbuotojui tam tikrą veiksmą reikės atlikti vos kartą per metus, todėl jam patogu po ranka turėti informaciją, kurią bet kada gali atsiversti“, – kalbėjo „Mokomųjų filmų“ vadovė.
Augant įmonei, atsiranda naujų klausimų
Plečiantis klientų ratui, auga ir pati įmonė, kartu su šiuo pokyčiu atsiranda papildomų klausimų. Tad naujienlaiškyje pamačiusi kvietimą prisijungti prie „Swedbank“ kartu su partneriais „Pelningi sprendimai“ organizuojamos iniciatyvos finansų valdymo konsultacijoms gauti Aistė susidomėjo tokia galimybe.
„Ieškojau atsakymų, kaip įmonei augant didinti pelningumą, galbūt kažką ne taip skaičiuojame? O ir banko konsultantas minėjo, kad mes išaugome iš smulkaus verslo ir einame vidutinio verslo link, todėl keičiasi ir problemos, reikia kitokio mąstymo apie finansus.
Kai pajamos auga, atsiranda daugiau iššūkių, kaip jas suvaldyti, tuomet reikia keisti ir procesus. Pati jutau, kad reikia virsmo, kad reikia kažką daryti kitaip, tik buvo sunku užčiuopti, kas tai gali būti. Tokį lūkestį – suprasti, ką reikia kitaip daryti – ir kėliau dalyvaudama finansų valdymo konsultacijose“, – pasakojo pašnekovė.
Iš mokymų ji išsinešė patarimą, kuris tinka ir kitiems verslininkams: pinigai – verslo kraujas, todėl turime maksimaliai perdėlioti procesus, kad užtikrintume grynųjų judėjimą.
„Per finansų valdymo konsultacijas konsultantas labai aiškiai įvardijo, kad tai, jog procesiškai nėra tinkamai užtikrinamas grynųjų judėjimas, gali būti viena problemų. Supratau, kad ir sutartyse atsiskaitymo tvarką galime perdėlioti taip, kad mums būtų patogu – kad greičiau gautume pinigus. Juk el. mokymų gamyba gali trukti iki pusės metų, o kitą kartą – ir iki metų, tad turime rūpintis savo tinkama finansine sveikata. Todėl susidariau tikslų veiksmų planą, ką galiu pakeisti procesinėje veikloje, kad to pasiekčiau“, – kalbėjo A.Kumponaitė.
„Mokomieji filmai“ turi ir daugiau tikslų. Vienas jų – įkelti koją į užsienio rinkas. Kol kas dar nėra strategiškai nusprendę, su kokiu produktu ir į kokias rinkas eiti, tačiau patirtis rodo, kad užsienio klientai laba patenkinti lietuvių produktu.
„Atsiliepimai – labai geri, daug kas mini, jog nesitikėjo tokio aukšto interaktyvumo lygio: užsienyje tokias paslaugas teikia labai brangios kompanijos. Mūsų mokymai išsiskiria dizaino kokybe, interaktyvumu ir mokymo logika. Net ir lyginant su užsienio pavyzdžiais, mūsų kuriami mokymai labai kokybiški“, – pranašumus vardijo pašnekovė.
Valdykite verslo finansus sklandžiau: Smulkiajam verslui – „Swedbank“.
