Šiuolaikiniam pasauliui reikalaujant kitokių žinių, įkūrė specialius centrus moksleiviams: tai – mūsų ateitis

Šiuolaikiniam nuolat ir sparčiai tobulėjančiam pasauliui jau dabar reikia tiksliųjų mokslų specialistų, o ateityje jų poreikis tik augs. Tad daugelyje šalių, taip pat ir Lietuvoje, nuspręsta skatinti moksleivius rinktis šią sritį. Tam buvo įkurti STEAM centrai.

Šiuolaikiniam nuolat ir sparčiai tobulėjančiam pasauliui jau dabar reikia tiksliųjų mokslų specialistų, o ateityje jų poreikis tik augs.<br>Lrytas.lt koliažas.
Šiuolaikiniam nuolat ir sparčiai tobulėjančiam pasauliui jau dabar reikia tiksliųjų mokslų specialistų, o ateityje jų poreikis tik augs.<br>Lrytas.lt koliažas.
Telšių STEAM centras.<br>Asmeninio albumo nuotr.
Telšių STEAM centras.<br>Asmeninio albumo nuotr.
Alytaus STEAM centro įrengimo akimirka.<br>Asmeninio albumo nuotr.
Alytaus STEAM centro įrengimo akimirka.<br>Asmeninio albumo nuotr.
Marijampolės STEAM centras.<br>Asmeninio albumo nuotr.
Marijampolės STEAM centras.<br>Asmeninio albumo nuotr.
Šiaulių STEAM centras.<br>Asmeninio albumo nuotr.
Šiaulių STEAM centras.<br>Asmeninio albumo nuotr.
1–4 kl. skirtos priemonės.<br>Asmeninio albumo nuotr.
1–4 kl. skirtos priemonės.<br>Asmeninio albumo nuotr.
1–4 klasėms rodomas bandymas.<br>Asmeninio albumo nuotr.
1–4 klasėms rodomas bandymas.<br>Asmeninio albumo nuotr.
Šiuolaikiniam nuolat ir sparčiai tobulėjančiam pasauliui jau dabar reikia tiksliųjų mokslų specialistų, o ateityje jų poreikis tik augs.<br>Asmeninio albumo nuotr.
Šiuolaikiniam nuolat ir sparčiai tobulėjančiam pasauliui jau dabar reikia tiksliųjų mokslų specialistų, o ateityje jų poreikis tik augs.<br>Asmeninio albumo nuotr.
Fizikos priemonės.<br>Asmeninio albumo nuotr.
Fizikos priemonės.<br>Asmeninio albumo nuotr.
Daugiau nuotraukų (9)

Lrytas.lt

2023-10-25 19:00

Lietuvoje – jau septyni STEAM centrai

ES finansavus projektą „Mokyklų aprūpinimas gamtos ir technologinių mokslų priemonėmis“, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos buvęs Švietimo aprūpinimo centras kartu su partneriais įkūrė ir septynis regioninius gamtos mokslų, technologijų, inžinerinio, menų ir matematinio ugdymo (STEAM) atviros prieigos centrus. Dabar Lietuva gali džiaugtis turinti modernias laboratorijas.

Pasak projekto vadovės Dalios Lėckaitės, kuriant šiuos STEAM centrus turėtas vienas pagrindinis tikslas – sudominti vaikus tuo mokslu, kuris šiuo metu nėra toks populiarus, tačiau itin reikalingas ne tik dabar, bet ir ateityje.

„Lietuvoje yra aiškus polinkis į humanitarinius mokslus, turime daug stojančiųjų, bet mūsų visuomenė ir šiuolaikinis pasaulis reikalauja kitokių, inžinerinių žinių, o į šią sritį stojančiųjų mažai. Mokyklose taip pat retas renkasi fiziką, tad STEAM centrai įkurti tam, kad motyvuotume mokinius rinktis inžinerinę sritį“, – aiškino ji.

Pasak pašnekovės, STEAM centruose metodininkai nėra taip įsprausti į rėmus. Jie neprivalo vesti pamokos 45 min. ar atitikti griežtos programos, gali įvesti daugiau laisvės ir kūrybiškumo, o svarbiausia – apjungti įvairias žinias, mat tuomet toks nelengvas mokslas kaip fizika tampa aiškesnis, kai greta pasitelkiama chemijos ir biologijos pamokose išmokta informacija.

„Kartais užsiėmimai trunka 2–3 val., kad vaikai į temą įsigilintų labiau, ją geriau išanalizuotų ir suprastų.

Apskritai, STEAM reiškia skirtingų disciplinų integraciją. Mokyklose dažnai būna taip: fizikoje išmokstama vieno, chemijoje – kito, biologijoje – trečio, bet kai reikia stebėti augaliuko augimą ir visa tai išanalizuoti nuo trąšų iki šviesos, reikia žinių iš skirtingų pamokų, gebėti jas apjungti.

Būtent STEAM centruose mokslai yra apjungiami, tuomet vaikams sekasi lengviau, reiškinius pavyksta suvokti giliau“, – privalumus vardijo D.Lėckaitė.

Šiuo metu Lietuvoje veikia septyni regioniniai STEAM atviros prieigos centrai. Jie įkurti Alytuje, Marijampolėje, Panevėžyje, Šiauliuose, Tauragėje, Telšiuose ir Utenoje. Numatyta, kad iš viso šalyje bus 10 tokių centrų, tik trijų atidarymas šiek tiek vėluoja.

„Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje kuriami metodiniai centrai. Tai – atskiri projektai, juos finansuoja ir universitetai. Ten – stambūs statybos darbai, todėl šių centrų atidarymas vėluoja.

O mūsų įkurti septyni regioniniai STEAM centrai yra mažesni, mums prireikė atlikti remonto darbus, nupirkti baldus, įrangą, todėl jie atidaryti daug greičiau“, – pasakojo D.Lėckaitė.

Šie centrai yra atviri, tad juose gali apsilankyti ir naujausios įrangos neturinčių mokyklų mokiniai, užtenka pakoreguoti pamokų laiką, susitarti dėl atvykimo, transporto.

Keičia požiūrį į STEAM mokslus

Kadangi Vilniuje veikiančio STEAM centro kol kas nėra, mokyklos pačios ėmėsi iniciatyvų, suprasdamos tokio mokymo naudą.

Pavyzdžiui, Vilniaus Žvėryno gimnazija formuoja STEAM klases. Jos tokios populiarios, kad į vieną vietą kartais pretenduoja du, trys ar net keturi vaikai, o šiemet norinčiųjų tiek daug, kad teko formuoti net dvi devintokų STEAM klases.

„Net ir šią akimirką turiu užklausų, kaip būtų galima patekti į devintokų STEAM klasę kitais metais. Kai kurie aštuntokai tam ruošiasi pusmetį ar visus metus“, – portalui lrytas.lt sakė Jolita Kančiauskienė, Žvėryno gimnazijos pavaduotoja ugdymui ir projektams.

Bet kuris vaikas į tokią klasę patekti negali. Jo pažymių vidurkis privalo būti ne mažesnis nei 7,5, taip pat reikia pateikti įrodymus apie laimėjimus su STEAM mokslais susijusiose olimpiadose, konkursuose.

„Yra vaikų, kurių pažymiai – „ant ribos“. Bet mokytojai pastebi, kad kai kurie tikrai verti būti STEAM klasėje, nes jie nuo penktos klasės konstruoja modelius, dalyvauja aviacijos būreliuose, jau dabar dirba su 3D spausdintuvais. Tad kaip tokių vaikų nepriimti? Būna atvejų, kai vėliau tokie vaikai pagal pažymius šokteli į geriausiųjų mokinių penketuką“, – pasakojo J.Kančiauskienė.

Nuolat kalbama, kad Lietuvoje mažėja besirenkančių studijuoti tiksliuosius mokslus. Apie tai užsiminė ir D.Lėckaitė. Tad iš kur toks didelis noras patekti į STEAM klases?

Pasak J.Kančiauskienės, matyt, daugelis po truputį ima suprasti, jog tokių sričių specialistai yra mūsų ateitis ir dar mokyklos suole nusprendžia pasirinkti šį kelią.

„Kaip tik šį rugsėjį viena mokytoja rinko informaciją apie stojimus ir pamatėme, kad apie 80 proc. moksleivių, kurie mokėsi STEAM klasėje, pasirinko STEAM mokslus: biomokslus, biotechnologijas, molekulinę genetiką, inžinerijos mokslus, IT ir kita“, – teigė J.Kančiauskienė, paminėdama, kad STEAM centrai ir įdirbis mokyklose su laiku tikriausiai turėtų padėti pakeisti mokinių požiūrį į tiksliuosius mokslus, paskatinti juos studijuoti šias sritis ir to rezultatą jau imame matyti dabar.

Kaip aiškino pašnekovė, mokyklose fizikai, chemijai ir biologijai skiriama itin mažai valandų, pavyzdžiui, aštuntokai turi vos po vieną šių disciplinų pamoką per savaitę.

„Kaip vaikus per vieną pamoką sudominti šiomis temomis? Kaip per tiek laiko spėti atlikti praktinius darbus, sukrauti gerus žinių pamatus?“ – kėlė klausimus gimnazijos pavaduotoja.

STEAM klasėse tokia problema sprendžiama pridėjus papildomus modulius, tad vaikai šių dalykų mokosi daugiau, atlikdami nemažai praktinių darbų. O metų pabaigoje STEAM klasių moksleiviai privalo pristatyti gamtos mokslų metinį darbą, štai čia ir ištirpsta fizikos, chemijos, biologijos, matematikos ar technologijų skirstymas į atskiras disciplinas.

„Vienas pavyzdys – atstumo matavimas šviesa. Sakytumėte, tai yra labiau fizikinis darbas, bet vaikas dar turi sukurti prietaisą, kuriuo galėtų matuoti atstumą, o tai jau technologijų mokslas. Tam galima naudoti ir 3D spausdintuvus, kuriuos turime.

Kitų projektų pavyzdžiai – hidroelektrinės modelio kūrimas ir jo bandymas, vėjo energijos gavimas ir naudojimas elektriniuose prietaisuose, šildymo pralaidumo tyrimas skirtinguose tekstilės pluoštuose. Įsivaizduokite, vaikas sukonstruoja vėjo jėgainės modelį taip, kad pučiant viskas sukasi ir lemputė ima šviesti“, – kelis devintokų projektus paminėjo J.Kančiauskienė.

Su šiomis priemonėmis mokymasis – efektyvesnis

Projekte „Mokyklų aprūpinimas gamtos ir technologinių mokslų priemonėmis“ buvo numatyta ir daugiau veiklų. Šiomis lėšomis buvo padėta ir daugeliui šalies mokyklų, turinčių 1–8 klasių mokinius, žengti į priekį ir sustiprinti gamtos ir technologijų mokslų ugdymą, inžinerinį mąstymą.

„Beveik visų Lietuvos mokyklų gamtos mokslų ir technologijų kabinetai buvo aprūpinti įranga. Buvo nupirkti mikroskopai, chalatai, akiniai, jutikliai, cheminiai reagentai, didinamieji stiklai. Sukurtos ir metodikos, kaip šias priemones naudoti ugdymo procese. Neužtenka tik nupirkti jutiklį, reikia dar ir parodyti, kaip ir kur pamokose jį galima panaudoti“, – pasakojo D.Lėckaitė.

Kaip aiškino ji, buvo suformuoti šešių dydžių priemonių komplektai ir jie išdalyti mokykloms, atsižvelgiant į mokinių skaičių. Toms mokykloms, kuriose daugiau mokinių, skirtas didesnis komplektas, o turinčioms mažiau – mažesnis.

„Vaikams reikia praktinių, laboratorinių darbų – taip mokymo procesas tampa daug efektyvesnis. Viena, kai vaikas pats augina svogūnėlį ir tada, pasinaudodamas kokia nors priemone, prietaisais, pasižiūri, kaip viskas auga, vystosi. Ir visai kas kita, kai mokytojas ką nors nupiešia lentoje ar paskaito iš vadovėlio.

Turi pats matyti procesą, jame dalyvauti, atlikti praktinius darbus, suprasti, kaip juda elektra, naudoti optinius prietaisus, kad geriau įsisavintų ir suvoktų informaciją. Taip ugdomas ir inžinerinis mąstymas, ko niekada nebuvo.

Dabar ir ugdymo planuose labai daug dėmesio skiriama praktiniams darbas, o tam reikėjo įrangos“, – portalui lrytas.lt kalbėjo D.Lėckaitė.

Visgi vieno priemonių komplekto visoms turimoms klasėms yra per mažai, o kad būtų galima gauti daugiau, reikėtų didesnio finansavimo. Nepaisant to, tai buvo gera pradžia ir paspirtis mokykloms eiti šia linkme. Supratusios, kurių priemonių reikia, kurios pasiteisina, mokyklos gali nusipirkti pačios.

O pokyčiai mokymosi įstaigose matomi jau dabar. Pasak pašnekovės, nemažai mokyklų įsirengė laboratorijas, o kai kuriais klausimais dėl priemonių, įrangos ar metodinės medžiagos skambindavo pasitarti su šio ES finansuoto projekto įgyvendintojais.

„Skambina ir mokyklos, ir savivaldybės. Juokauju, kad jos nusižiūri, nusirašinėja, – nusijuokė D.Lėckaitė. – Jos iš mūsų ima pavyzdį, o mes nieko neslepiame, dalijamės visa informacija.“

Gelbėjo per pandemiją

Iš daugiau nei 24 mln. eurų, kuriuos šiam projektui skyrė ES, buvo pirkta ne tik įranga gamtos ir technologijų pamokoms bei STEAM centrams. Lėšos gelbėjo mokinius ir per pandemiją, mat dalis kompiuterių neturėjo, o jie nuotoliniam mokymosi procesui buvo būtini.

„Dalis mokyklų turėjo ir savų kompiuterių, kuriuos dalijo mokiniams, bet ne visos, todėl pirkome mokiniams kompiuterius. Juos gavo didesnė dalis mokyklų“, – teigė D.Lėckaitė.

Fiksuojama, kad mokykloms buvo pristatyti 11 205 nešiojamųjų ir 33 000 planšetinių kompiuterių.

Sulaukė pripažinimo

Šis didžiulis projektas pernai laimėjo Finansų ministerijos inicijuotų geriausių Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų investicijų Lietuvoje projektų „Europos burių 2022“ rinkimuose. Apdovanojimą gavo už investicijas į ateities mokyklą.

Pasak D.Lėckaitės, tai buvo didelis įvertinimas ir įrodymas, kad šio projekto veikla – itin reikšminga. Žinia apie laimėjimą ji pasidalijo ir su visais STEAM centrais.

„Tai nėra keturių žmonių darbas, tai – visų STEAM centrų kūrėjų darbas, bendras apdovanojimas ir pripažinimas, kad darome reikalingą darbą“, – teigė pašnekovė.

Šiemet Finansų ministerija vėl inicijuoja „Europos burių 2023“ rinkimus, kuriuose kviečia dalyvauti.

Penkioliktą kartą vykstančiu konkursu siekiama visuomenei pristatyti ir įvertinti didžiausią vertę žmogui, kraštui, valstybei duodančius ES fondų lėšomis finansuojamus projektus.

Apdovanojimu už investicijas į šiuolaikinę mokyklą atkreipiamas dėmesys į projektus, kurių metu buvo kuriamos naujos ugdymo proceso priemonės, diegiamos šiuolaikinės nuotolinio mokymo sistemos, į mokomuosius dalykus integruojamos STEAM veiklos, taip pat ir visi kūrybiškumą mokykloje skatinantys sprendimai.

Registruotis projekte „Europos burės 2023“ galite čia: https://projektas.lrytas.lt/europos-bures-2023/

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.