Legendos byloja, jog jis buvo pastatytas prieš tūkstantį metų dievo, vardu Ninelapas, kuris atėjo iš vandenyno.
Miestas kadaise buvo padengtas auksu. Jis tarnavo kaip galingosios čimu imperijos, kuri tęsėsi 1000 kilometrų palei Peru pakrantę iki pat Ekvadoro, sostinė. Dar prieš 700 metų Čan Čanas buvo vienas didžiausių miestų pasaulyje. Jis užima daugiau nei 13 kvadratinių kilometrų, kuriuos jungia plačios gatvės, apsaugotos aukštomis sienomis. Kai kurios sienos kadaise buvo dekoruotos mūšiuose iškovoto aukso plokštelėmis, kurių čia jau seniai nebėra.
Nors miestas kentėjo nuo stichijų, nemaža jo dalis išliko. Net matydami tik griuvėsius galime suprasti, kokie puikūs statybininkai ir inžinieriai buvo Čimu tautos žmonės.
Miestas buvo padalintas į dešimt skirtingų tvirtovių, kiekviena iš jų buvo tarsi atskiras siena apjuostas miestas su savo taisyklėmis. Aukštos dekoruotos sienos, iš dalies pastatytos gynybai, tuo pat metu tarnavo kaip tvora ir, nudrėbtos iš dumblo, buvo puiki izoliacinė priemonė. Gudriai plaušamolio stoge išdėstytos perforacijos, per kurias cirkuliuodavo oras, atliko vėdinimo sistemos darbą. Tokiu būdu, nepaisant oro sąlygų lauke, pastatuose išsilaikydavo vienoda temperatūra. Didelė čimu genties žmonių pagarba gamtai atsispindėjo piešiniuose, išraižytuose pastatų sienose. Kai kurios sienos dekoruotos jų dievų atvaizdais, vienas iš jų – pelikanas. Net ant stogo esančios vėdinimo angos savo forma primena žvejybinius tinklus. Jūros paukščių ir žuvų atvaizdai parodo, kaip stipriai šie žmonės garbino jūrą.
Šia laiptuota linija žymimos aukščiausios bangos ir giliausios vandens įdubos.
Čan Čano gyventojų gerbūvis priklausė nuo drėkinimo ir nuo jūros duodamų gėrybių. Nieko stebėtino, jog ši civilizacija garbino vandenį.
Tačiau čimu imperiją galiausiai sutriuškino ne stichijos, o Inkų karalius, kuris vėliau įkūrė Maču Pikču.
