Tai senovės tamilų deivė Minakši. Jos atvaizdą matome šioje turgavietėje, kuri anksčiau buvo šventyklos dalis.
Tai didieji vartai į Minakši šventyklą. Jie vadinami Aštuonių deivių vartais.
Vartai vaizduoja, kaip vaisingumo deivė Minakši, kitas Parvatės įsikūnijimas, sutiko dievą Šivą, jį įsimylėjo ir atsivertė.
Nors Minakši šventykla čia stovi jau beveik tūkstantį metų, ji reguliariai renovuojama ir atnaujinama perdažant.
Pietų Indijos šventyklos – tai tarsi atskiri pasauliai mūsų pasaulyje, savotiški miestai mieste.
Koncentriniai kiemai veda į šventąjį centrą.
Išoriniai kiemeliai, tokie kaip šis, yra vieta piligrimams pasivaikščioti, apsipirkti, pavalgyti ir pailsėti taip, kaip ir senaisiais laikais.
Iš turgaus galime patekti į Tūkstančio kolonų salę – pagrindinę šventyklos dalį.
Jos centre – nedidelis baseinas su švęstu vandeniu.
Minios žmonių susirenka čia garbinti dievų, įskaitant ir dramblio galvą turintį dievą Ganešą.
Ganeša laikomas kliūčių pašalintoju, o svarbiausia tai, jog jis yra Minakši ir Šivos sūnus.
Šventyklos priekyje – didžiulės piramidžių formos struktūros, apstatytos dangiškųjų būtybių, dievybių, gyvūnų bei nuožmios išvaizdos sargų statulomis. Visas Induistų dievybių pasaulis vaizduojamas čia, Minakši šventykloje.