Sigirijos miestas buvo pastatytas Karaliaus Kasiapo maždaug 480 metais.
Jo mastai milžiniški, miestas apima apie 130-ties hektarų plotą.
Viduryje stūkso didžiulė uola.
Iš miesto griuvėsių ir drėkinimo sistemos likučių aiškiai matyti, kokia moderni buvo Sigirija. Uoloje iškaltos milžiniškos liūto letenos – ankstesnis įėjimas į rūmus. Žmonės tikrąja to žodžio prasme įeidavo į liūto burną. Žodis Sigirija reiškia „Liūto nasrai“.
Viršuje yra dangaus mergelių ola. Ji panašesnė į iškyšulį uoloje, kabantį aukštai virš žemės. Šioje oloje ant sienų galima rasti piešinių, vaizduojančių gražias moteris, nutapytų prieš daugiau nei penkiolika šimtmečių.
Šios gundančios būtybės yra Apsaros. Dangiškos mergelės, vaizduojamos induizme. Spalvos, kuriomis jos nutapytos, atrodo neįtikėtinai šviežios.
Iš pradžių šioje oloje buvo nutapyta daugiau nei 500 mergelių.
Ši neįtikėtina galerija yra 40-ties metrų aukščio ir tęsiasi apie 150 metrų. Tai tikriausiai buvo didžiausia senojo pasaulio paveikslų galerija.
Deja, išliko vos penkiolika šių nuostabių geidulingų paveikslų, likusieji per laiką nusitrynė ir išnyko.
Tačiau išlikusios erotiškosios Apsaros šiandien į Sigirijos olą pritraukia begales turistų.
Kasiapas sukūrė švento pasaulio modelį ir jame save pavaizdavo kaip liūtą. Svarbu tai, jog liūtas laikomas šventu tiek induistų, tiek budistų tikėjimuose.
Sigirija tiksliai atkartoja geometrinį tų laikų šventyklų modelį.
Erotika, išreikšta Apsarų paveikslais, buvo akivaizdžiai svarbi senovės rytų pasaulio dalis.
Seksualinė energija, vienas pagrindinių gamtos instinktų, buvo laikoma galinga, stipria jėga.
Tačiau Sigirija vis dar išlieka paslaptimi. Ar tai tebuvo paprasti malonumų rūmai, pastatyti aplink uolą, o gal daug dvasingesnis ir šventesnis pasaulis nei manoma?
