Sakoma, kad jų valdymo laikais vyravo tolerancija, ir musulmonai, žydai bei krikščionys taikiai gyveno vieni šalia kitų.
Tačiau krikščionių monarchai iš Šiaurės buvo pasiryžę išstumti maurus iš Ispanijos dar prieš jiems užbaigiant statyti Alhambrą.
Magišką Alhambros atmosferą ir reputaciją kuria puikūs akmens darbai su įrašais iš Korano bei genialiai panaudotas vanduo, teikiantis vėsą ir ramybę.
Liūtų fontano kiemas yra vienas puikiausių musulmonų architektūros Ispanijoje pavyzdžių. Fontanas suprojektuotas pagal modelį, kuris, manoma, stovi šalia Saliamono šventyklos Jeruzalėje.
Ambasadorių salė yra pati oficialiausia rūmų patalpa. Sultonas čia priimdavo diplomatų delegacijas.
Taip pat čia 1491-aisiais paskutinysis musulmonų valdovas Ispanijoje pasirašė atsisakymo raštą ir perdavė savo karalystę katalikų karaliui Ferdinandui ir karalienei Izabelai.
Jis sutiko keliauti į tremtį ir atiduoti savo žemes. Po beveik aštuonių šimtų metų atėjo paskutinės musulmoniškos karalystės vakarų Europoje pabaiga.
Tačiau nors maurai ir dingo, jų įtaka vis dar jaučiama šiame Ispanijos krašte: parduotuvėse, muzikoje ir tradicijose, bei, žinoma, architektūroje.
Tačiau istorija tuo nesibaigė. Netrukus po to, kai maurai buvo ištremti, Kristupas Kolumbas atvyko į Alhambrą, siekdamas surinkti pinigų savo ekspedicijai į Vakarus, kurios metu buvo atrasta Amerika.
