Nuotykiai nuo prekystalių
Anglijoje gimęs ir Londone gyvenantis indas Reetu Kabra pastebi, kad per pastaruosius 15 metų stipriai pasikeitė Indijos gatvės prekyvietės. Anksčiau, pasak vyro, gatvių prekeiviai siūlė įsigyti pigių plastikinių žaislų ir balionų. Šiandien tie patys prekeiviai siūlo tokių leidinių kaip vakarietiški bestseleriai ar net „Harvard Business Review“.
Tebūnie tai tik kopijos, tačiau pasikeitusi pasiūla žymi visuomenės pokyčius. Vidurinė klasė, anot R.Kabros, ima vis labiau domėtis pasaulio ekonomika ir kitomis aktualijomis, orientuojasi į vakarietišką produkciją.
„Yra keli dalykai, kuriuos pastebėjau Indijoje ir kurių pasiilgstu: prekeiviai visada duoda saldumyną vietoj smulkios grąžos. Vos įėjus į prekyvietę tave geranoriškai pavaišina arbata. Ir dar vienas dalykas: kai pakelia ragelį, indai sveikinasi: „Sakyk man!“ – pasakojo Haryati Afendy iš Vokietijos.
„Kur turėtų būti eilė, jos nebus. Žmonės tiesiog stovės iš visų pusių. Tačiau pasakykite, kad eilėje buvote pirmas, ir jus kaip mat užleis. Kita vertus, jeigu nepasirūpinsite savo vieta eilėje galite prastovėti amžinybę“, – prisimena Amitavo Mitra, gyvenantis Indijoje.
Internautui, pasivadinusiam tiesiog Fitzhariu, vienas netikėčiausių dalykų, kuriuos teko pamatyti pakelėje, buvo gatvės dantistas.
„Šalia kabineto grupelė žmonių išsirikiavę laukė, kol jiems bus ištrauktas dantis arba įdėtas naudotas protezas. Jokių vaistų nuo skausmo! Tik pora replių ir protezų“, – stebėjosi keliautojas.
„Kartą, kol laukiau stotyje, savo paslaugas siūlė malonus užtrauktukų meistras. Jis turėjo įvairiausių užtrauktukų, kuriuos pritaikydavo lagaminams. Tą kartą susimąsčiau, kiek lagaminų esu nurašęs vien todėl, kad sugedo užtrauktukas. Genialu!“ – iki šiol juokiasi britas Gerry Wallas.
„Teko matyti, kaip ant dviračio gabenamas visas pasaulis!“ – pridūrė Lindsay Laing iš Škotijos.
Brrr-brrr! Pyyp-pyyp! Tuk-tuk!
„Indai turi neįtikėtinų sugebėjimų ilgas distancijas keliauti mažomis transporto priemonėmis. Kartą teko matyti, kaip už motociklą vairuojančio vyro sėdėjo moteris, vienoje rankoje laikiusi naujagimį, o vyresnį vaiką užsikrovusi ant nugaros.
Kažkokiu būdu ant to paties motociklo buvo pritvirtintas kalnas rakandų. Kelionės su vaikais ir gyvuliais... Dievaži, jie sugeba pakrauti motociklus nežinia ko. Neįtikėtina!“ – pasakojo Asya Nemere, į Indiją atvykusi iš Kazachstano.
„Indijoje egzistuoja vienintelė greitkelių taisyklė: „Lenk viską, kas juda, iš kairės.“ Ir be šios kairės rankos taisyklės daugiau nėra jokių nuostatų. Galima važiuoti prieš eismą, statyti mašiną per metrą nuo šaligatvio, pypinti iš smagumo“, – aiškino indė.
„Tiek senų mašinų ir visos jos be vargo pataisomos! Nustebau pastebėjęs, kiek mechanikų, teturinčių kelis paprastus įrankius, sėdi gatvėse. Jų yra visur – jie nusiteikę bet kuriuo metu pataisyti sugedusią transporto priemonę. Nereikia baimintis dėl gedimų, nes iš tiesų esate visuomet apsupti mechanikų“, – teigė Patrickas Morrissey iš Anglijos miesto Bristolio.
Žmogiški įspūdžiai, arba Įspūdingi žmonės
Visiems tikrai žinoma, kad indai, reikšdami prielankumą ar sutikimą, į šalis sukioja galvą. Šis sukiojamos galvos gestas atitinka linkčiojimo gestą Vakarų kultūroje.
Vakariečiams tai dažnai atrodo egzotiška, jie šypsosi, kai indai pokalbio metu galvą sukioja į šalis kaip kokios rytietiško šokio atlikėjos.
„Tikrai nuostabu, to niekur kitur neteko matyti“, – žavėjosi škotė Fiona.
„Jeigu Vakarų šalyse du vyrai laikosi už rankų, tai reiškia toli gražu ne tą patį, ką reiškia Indijoje. Čia dažnai pamatysi du vyrus draugiškai besilaikančius už rankų, apsikabinusius ir žygiuojančius gatve.
Taip indai reiškia nuoširdžią draugystę. Viešai demonstruojamos vyriškos bičiulystės čia matyti daug daugiau nei intymumų tarp vyro ir moters. Artima bičiulystė tvyro visur aplink, kaip ir išmetamosios dujos“, – įspūdžiais dalijosi Tagyal Tibet iš Londono.
Pabaigai – Indijoje gyvenusio lietuvio Dainiaus pastebėjimas: „Indų restoranuose visada nusiteikiu kokiam nors nesusipratimui. Net negaliu suvokti, kaip aptarnaujantis personalas žvelgia į klientą.
Pavyzdžiui, užsisakau vieną patiekalą, o man mandagiai ir ramiu veidu patiekia visai kitą. Suprask, to, kurio norėjau, nebuvo, tad jiems pasirodė, jog man turėtų patikti šitas. Po kurio laiko nustojau stebėtis.“
