Kelionė iš Drevernos į Juodkrantę
Tiesioginis reguliarusis reisas iš Drevernos į Juodkrantę – didžiausia šio sezono Drevernos naujiena.
„Nuo seno laivai plaukiojo iš Drevernos į Juodkrantę, tačiau reguliariojo reiso poreikį įžvelgėme tik pastaraisiais metais pamaryje intensyviai plėtojantis turizmo infrastruktūrai. Klaipėdos rajono savivaldybė siūlė šią paslaugą teikti vietos laivininkams, tačiau jie atsisakė baimindamiesi, kad nebus keleivių ir reisai bus nuostolingi. Tad šiais metais nuspręsta iš rajono biudžeto skirti lėšų tokiems reisams dotuoti“, – pasakoja Klaipėdos rajono turizmo informacijos centro direktorė Daiva Buivydienė ir priduria, kad tokiu sprendimu tikimasi padėti turistams atrasti pamario unikalumą.
Šiuo metu Klaipėdos rajono ir Neringos savivaldybės derina galimybę Juodkrantėje pastatyti stendą, kuriame būtų paskelbtas ne tik keltų grafikas, bet ir informacija, ką galima aplankyti kitame marių krante.
Keltai iš Drevernos į Neringą išplaukia 9.30 ir 18 valandą. Tiesioginiai reisai į Juodkrantę birželio mėnesį vyksta šeštadieniais ir sekmadieniais, liepą – ketvirtadieniais–sekmadieniais, rugpjūtį – penktadieniais–sekmadieniais. Bilietas kainuoja 3 eurus, vaikams nuo 7 iki 12 metų, senjorams, neįgaliesiems ir studentams daroma 50 proc. nuolaida. Vaikai iki 7 metų, augintiniai ir dviračiai plukdomi nemokamai.
Tiesioginiams reguliariesiems reisams atnaujintas keleivinis keltas „Gilija“, tačiau nusekus marioms jis ne visada gali išplaukti iš Drevernos uosto. Tad kol kas jį pavaduoja mažesnis laivas „Pašvaistė“. D.Buivydienė viliasi, kad Klaipėdos rajono savivaldybė pasirūpins įplaukos kanalo į Drevernos mažųjų laivų uostą išvalymu ir priežiūra per visą laivybos sezoną. Tai pamariui atvertų platesnes galimybes.
Nuo vandens slidžių iki kruizų
„Per Jonines pradedamas dieninis reisas į Neringą. Pastebėjome, kad labai daug turistų į Dreverną atkeliauja dieną. Daugelis jų nori pasiplaukioti po marias. Tad nusprendėme patenkinti šį poreikį. Keltas išplauks apie 14 valandą. Nuplaukę į Juodkrantę darome 40 minučių pertrauką, kad žmonės galėtų čia pasivaikščioti, išgerti kavos, suvalgyti ledų ar nusipirkti žuvies. Ir susirinkus į laivą pro kopas grįžtame į Dreverną. Kelionė užtrunka apie 2–2,5 valandos. Pasiliekantiems Juodkrantėje bilietas kainuoja 4 eurus, o plaukiantiems visu maršrutu – 8 eurus“, – būsimą paslaugą pristato UAB „Hortivita“ direktoriaus pavaduotojas Martynas Klevinis.
Būtent jo atstovaujama įmonė šį pavasarį laimėjo Drevernos mažųjų laivų uosto operatoriaus konkursą. Uostas, kuriame telpa apie 70 mažųjų laivų, į kurį investuota apie 4,5 mln. eurų, šią vasarą turistus pasitinka naujomis paslaugomis ir pramogomis. „Turime laivų nuo 12 iki 50 vietų ir pagal klientų poreikius galime pasiūlyti ir įvairių laivų, ir skirtingų pasiplaukiojimo po marias maršrutų, – mažųjų laivų uosto galimybes apžvelgia M.Klevinis. – Siūlome ir kitokių vandens pramogų. Pas mus galima išsinuomoti vandens slides, vandens dviračius, vandens motociklus, žvejybinius keturviečius laivelius ir kitokias priemones, kad kiekvienas pas mus atvykęs rastų jam patinkančią pramogą.“
Apžiūrėti Dreverną galima važinėjantis riedžiais, kuriuos čia taip pat galima išsinuomoti. Norintiems pasidairyti po apylinkes nuomojami dviračiai.
Drevernos bendruomenės namuose veikiančios gintaro dirbtuvės supažindina su gintaro atsiradimu ir šio Lietuvos turto apdirbimo tradicijomis.
Kad nenuobodžiautų mažieji Drevernos svečiai, uostelio operatorius šiuo metu įrengia vaikų žaidimų aikštelę. Tad netrukus čia atsiras sūpynių, batutų, treniruoklių ir kitokių vaikiškų pramogų.
Praalkusiems išgerti kavos, arbatos, atsigaivinti vaisvandeniais, suvalgyti ledų ar karštąjį užkandį siūlo į mažųjų laivų uostą atvažiuojanti mobilioji parduotuvė.
„Kitais metais ketiname pastatyti naują pastatą, kuriame atidarysime restoraną, nedidelį viešbutį“, – planais dalijasi M.Klevinis.
Iš bokšto – marių platybės
O kol Drevernoje nėra viešbučio, galima įsikurti šalia uosto įrengtame kempinge, kuriame vienu metu telpa apie 40 kemperių ir palapinių. Poilsiaujančiųjų patogumui pastatytas konteinerinis sanitarinis mazgas su dušais. Mielai svečius priima miestelio pakraštyje įsikūrusi kaimo turizmo sodyba „Strykis“. Sodybos restoranas „Karaliaus Vilhelmo prieplauka“ ne tik skaniai maitina, bet ir masina apžvalgos aikštele, iš kurios atsiveria pamario vaizdai.
Arčiau apžvalgos bokšto atsiranda paplūdimys. Ko nespėja žmogus padaryti, pati gamta sutvarko. Per audrą pačios marios paklojo neploną smėlio paklotą.
Ant marių kranto išdidžiai atvykstantiems kepurę kelia pernai įrengtas 15 metrų aukščio apžvalgos bokštas. Net pačią ramiausią dieną į jį kopdamas junti valiūkiško vėjo žaismą. Stovėdamas bokšto viršūnėje pasijunti lyg legendų milžinas, kuriam Drevernoje senų senovėje supiltas kapas, milžinkapiu vadinamas. Prieš akis tai smarkiau, tai silpniau banguodamos atsiveria marių platybės, Drevernos apylinkės, Kuršių nerijos Naglių gamtinis rezervatas.
Žuvies keliu
Drevernos kaimo centre įsikūrusi laivadirbio Jono Gižo etnografinė sodyba, kurioje saugoma šio krašto laivadirbystės istorija. Čia rodomos XIX a. darytos plokščiadugnės valtys, mat kitokiomis į seklias marias būdavo neįmanoma išplaukti.
„Drevernoje žvejybai naudotos kiudelinės, bradinės, kurėnai, kurie skyrėsi ne tik dydžiu, bet ir specifiniais tinklais. Kiudelinės valtys žvejodavo lengvai dreifuodamos ir marių dugnu vilkdamos specialų maišą primenantį tinklą. Kurėnai žvejodavo poromis traukdami kitokio tipo tinklą, vadinamąjį kiurną. Ungurinėmis valtimis, dar kitaip vadinamomis venterinėmis, būdavo žvejojama venteriu“, – krašto ypatumą pristato Klaipėdos rajono turizmo informacijos centro filialo J.Gižo etnografinės sodybos vadovė Gintarė Atkočiūnė ir priduria, kad būtent šioje sodyboje ir prasideda viena populiariausių edukacinių programų „Žuvies kelias“.
Svečiams pasiūloma sodyboje susipažinti su šio krašto laivadirbystės ekspozicija ir garsiausiu XIX a. laivadirbio J.Gižo gyvenimu. Vėliau krašto dainas ir pasakojimus pristato Drevernos folklorinis ansamblis, užmindamas daugeliui sunkiai įkandamus galvosūkius, pavyzdžiui, kaip šio krašto gyventojai vadina vėjus ar žuvis. Dreverniškiai Janina ir Kazys Viršilai pavaišina žuviene, pasiūlo nusipirkti jų pačių išrūkytos žuvies.
„Mes siūlome tik marių žuvį, ir tik šviežią. Šiandien pagautą, išvalytą ir išrūkytą. Ir jokių priedų nededame. Tik druska, pipirai ir česnakai, kuriuos pati ir užauginu, – jau klausantis Janinos pasakojimo seilė nutįsta, o nosį kutena ką tik išrūkytų žuvų kvapas. – Kadangi turime mobiliąją rūkyklą, pageidaujantiems pademonstruojame ir kaip žuvis rūkoma.“
Prieš pasiplaukiojimą po marias į rūkyklą sudedama žuvis, o sugrįžus į sodybą jau galima mėgautis dar karštu dūmu alsuojančiu karšiu, žiobriu ar marių ešeriu.
Jei svečiai pageidauja, aplankomas afrikinius šamus auginantis ūkis, kuriame pavaišinama troškintu ar rūkytu šamu.
Toliau edukacinė programa tęsiama senoviniu buriniu laivu – reisine „Dreverna“, kurioje telpa iki 30 žmonių. Plaukimo malonumą papildo rūkytų marių žuvų ir afrikinių šamų, „Strykio“ skanėsto – sūrio pirštelių degustacija. Išskirtiniais atvejais išsigudrinta net laive iškepti žuvies kepsnį. Edukacinė programa vienam žmogui kainuoja nuo 12 iki 23 eurų, nelygu grupės dydis. J.Gižo sodyboje išsinuomojus baidarę ar dešimtvietę kanoją galima paplaukioti po karaliaus Vilhelmo kanalą grožintis išskirtine pamario gamta.
Kulinarinis kruizas
„Esame keturių vandenų kraštas. Jo unikalumą ir virtuvės ypatumus pažinti siūlome leidžiantis į kulinarinį kruizą, kuris gali trukti nuo kelių valandų iki poros dienų, – pasakoja Gintarė Atkočiūnė. – Plaukiame mariomis, Vilhelmo kanalu, Minija, Nemuno delta. Kelionės unikalumas – siūlome plaukti keturių tipų laivais keturiais vandenimis.
Sustojimuose kruizo dalyvių laukia įvairios kulinarinės gėrybės, tarp kurių karaliauja žuvies patiekalai. „Aplankome Ventės rago ornitologijos stotį ir paukščių migracijos ekspoziciją, užkopiame į Ventės švyturį, pasigrožime lietuviška Venecija – Mingės kaimu, romantiška Upaitės upe plaukiame į Kniaupo įlanką, kur kasmet lizdus suka tūkstančiai vandens paukščių, kojytes pamankštiname Uostadvaryje. Krokų Lankoje širdį pamalonina lelijų plantacija ir paukščių klegesys“, – su maršrutu supažindina Gintarė Atkočiūnė.
Šis maršrutas sugalvotas pernai Klaipėdos ir Šilutės rajonų pamariečiams sukūrus Pamario turizmo klasterį, siejantį 22 turizmo paslaugų įmones, kaimo turizmo sodybas, viešąsias ir visuomenines organizacijas. Pasak steigėjų, toks telkinys leidžia atsižvelgiant į turistų pageidavimus lanksčiai keisti maršrutus, lankomus objektus, siūlomas pramogas ar degustacijas.
